Biologinė įvairovė
Biologinė įvairovė nyksta nerimą keliančiu tempu. ES šalys yra pasiryžusios siekti, kad būtų atkurta gamta ir išsaugota jos biologinė įvairovė.
2030 m. ES biologinės įvairovės strategija
2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, kurią Europos Komisija pristatė 2020 m. gegužės mėn., yra vienas pagrindinių Europos žaliojo kurso elementų.
2020 m. spalio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl strategijos ir patvirtino jos tikslus. Ji pabrėžė, kad reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pašalinti tiesioginiai ir netiesioginiai biologinės įvairovės ir gamtos išteklių nykimo veiksniai. Ji pakartojo, kad biologinės įvairovės tikslai turi būti visapusiškai integruoti į tokius kitus sektorius kaip žemės ūkis, žuvininkystė bei miškininkystė ir užtikrintas nuoseklus ES priemonių šiose srityse įgyvendinimas.
Ministrai paragino didelę dalį 30 % ES biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“ išlaidų, skirtų klimato politikos veiksmams, investuoti į biologinę įvairovę ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus, kuriais skatinama išsaugoti biologinę įvairovę.
Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje, kurias Komisija 2020 m. pateikė tuo pačiu metu, numatyti įvairūs tikslai ir uždaviniai, pavyzdžiui, pesticidų ir trąšų naudojimo mažinimo, žemės ūkio paskirties žemės atkūrimo ir vandentvarkos tikslai ir uždaviniai.
Gamtos atkūrimo teisės aktas
ES gamtos atkūrimo teisės aktu siekiama atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemas, laikantis 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslų. Šiuo aktu siekiama įdiegti priemones, kuriomis iki 2030 m. būtų atkurta bent 20 % ES sausumos ir bent 20 % jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visos ekosistemos, kurios turi būti atkurtos.
Šios taisyklės yra pirmosios taisyklės, kuriomis konkrečiai siekiama atkurti gamtą ES valstybėse narėse. Jomis nustatyti privalomi atkūrimo veiksmų tikslai, taikomi:
- nualintoms sausumos ir jūros buveinėms,
- apdulkintojams,
- žemės ūkio ekosistemoms,
- miesto vietovėms,
- upėms ir salpoms,
- miškams.
2023 m. birželio mėn. Taryba susitarė dėl pozicijos (bendro požiūrio) dėl gamtos atkūrimo teisės akto. Susitarimas su Europos Parlamentu buvo pasiektas 2023 m. lapkričio mėn. po derybų trilogo posėdžiuose.
2024 m. birželio mėn. Taryba priėmė gamtos atkūrimo teisės aktą.
Gamtos atkūrimas
Kitos ES biologinės įvairovės apsaugos politikos kryptys
ES pastangos sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą grindžiamos teisės aktais. Šie teisės aktai, be kita ko, apima:
- Paukščių ir Buveinių direktyvas,
- Vandens pagrindų direktyvą,
- Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.
Teisės aktais, apimančiais tokias sritis, kaip tarša, invazinės svetimos rūšys ir klimato kaita, taip pat prisidedama prie biologinės įvairovės apsaugos šalinant jos nykimą lemiančius veiksnius.
Siekdama finansuoti veiksmus vietoje, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti gamtą, ES nustatė programą LIFE. Programa LIFE pradėta įgyvendinti 1992 m. ir yra vienintelė ES finansavimo programa, skirta tik aplinkos ir klimato tikslams. Nuo programos LIFE sukūrimo jos lėšomis buvo finansuota daugiau nei 5 000 projektų.
Gamtos apsauga
Kodėl salamandros mums tokios svarbios
Mažiausiems gyviams, net mažesniems už salamandrą, tenka didelė atsakomybė už nuostabaus gyvybės tinklo palaikymą.
Priėmus Buveinių direktyvą, ES saugo salamandras, šimtus kitų gyvūnų rūšių, taip pat augalus ir natūralias teritorijas. Nuo Suomijos iki Maltos, nuo Rumunijos iki Portugalijos – ES teisė padėjo išsaugoti buveines ir jose gyvenančias rūšis.
Pasauliniai biologinės įvairovės tikslai
ES aktyviai veikia tarptautiniu lygmeniu, padėdama užtikrinti, kad būtų vykdomi jos visuotiniai įsipareigojimai saugoti gamtą ir biologinę įvairovę pagal daugiašales konvencijas, pavyzdžiui, Biologinės įvairovės konvenciją ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją.
2024 m. spalio mėn. Taryba patvirtino išvadas, kuriomis grindžiama ES bendroji derybinė pozicija, skirta 16-ajai Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencijai (COP16). Ši konferencija surengta 2024 m. spalio–lapkričio mėn. Kolumbijoje. 2025 m. vasario mėn. Italijoje surengta su ankstesniais veiksmais susijusi su konferencija, kurioje šalys susitarė dėl finansavimo ir stebėsenos priemonių pasauliniams biologinės įvairovės tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
Kodėl biologinė įvairovė yra svarbi?
Biologinė įvairovė yra gyvybės pagrindas. Žmonėms ji svarbi tiek dėl aplinkos, tiek dėl klimato apsaugos.
Ji užtikrina žmonėms maistą, gėlą vandenį ir švarų orą ir atlieka svarbų vaidmenį išlaikant gamtos pusiausvyrą. Ji padeda kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, beveik pusė pasaulio BVP (apie 40 trln. €) priklauso nuo gamtinės aplinkos ir jos išteklių. Visi didžiausi ekonomikos sektoriai (statybos, žemės ūkio, maisto ir gėrimų pramonė) labai priklauso nuo gamtos, o visų jų kartu sukuriamos pasaulio ekonomikos dalies vertė siekia beveik 7,3 trln. €.
Žmogaus veikla sukelia taršą, keičia buveines, prisideda prie klimato kaitos. Ji taip pat daro spaudimą rūšims ir ekosistemoms. Mokslininkų duomenimis, šiuo metu visame pasaulyje pavojus išnykti gresia vienam milijonui augalų, vabzdžių, paukščių ir žinduolių rūšių.
Taip pat žr.:
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. kovo 12 d.