"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
ES aplinkos ir klimato reikalų ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl pasirengimo 2025 m. JT klimato kaitos konferencijai (COP30), įvyksiančiai 2025 m. lapkričio 10–21 d. Belene (Brazilija). Šiomis išvadomis COP30 bus remiamasi kaip bendra ES derybine pozicija.
Šių metų COP minimas Paryžiaus susitarimo sudarymo dešimties metų jubiliejus. Tikimasi, kad prieš COP30 šalys pasidalys savo naujais klimato srities įsipareigojimais, iš kurių bus matyti, ar Paryžiaus susitarime nustatyta 1,5 °C temperatūros riba yra pasiekiama. Išvadose Taryba pabrėžia tvirtai remianti daugiašalį bendradarbiavimą klimato srityje ir nustato ES prioritetus rengiantis COP30, pabrėždama, kad būtina skubiai imtis visuotinių klimato politikos veiksmų.
Šiandien ES gali remtis tvirtais COP30 skirtais europiniais įgaliojimais. Iš Beleno turime išvykti turėdami aiškų planą, kaip užtikrinti, kad 1,5 °C tikslas būtų pasiektas. Klimato kaita vyksta, tad turime imtis veiksmų ir prisitaikyti jau dabar, o ne atidėlioti. Tolesnis žingsnis bus ES nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai ir Klimato teisės aktas. Esame pasirengę toliau veikti po Europos valstybių ir vyriausybių vadovų strateginės diskusijos.
Danijos energetikos, klimato ir komunalinių paslaugų ministras Larsas Aagaardas
ES dar kartą patvirtina įsipareigojimą užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, ir ragina COP30 metu pasiekti tam skirtą rezultatą, kad būtų sprendžiamas kolektyvinio užmojo ir įgyvendinimo klausimas. Išvadose taip pat raginama dėti daugiau prisitaikymo prie klimato kaitos pastangų ir pabrėžiama, kad svarbu sutelkti kovos su klimato kaita finansavimąvadovaujantis Baku įvykusiame COP29 įvairių subjektų patvirtintu nauju kolektyviniu kiekybiškai įvertintu kovos su klimato kaita finansavimo tikslu. Jose pabrėžiama, kad iki 2030 m. reikia pasauliniu mastu patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir padvigubinti pasaulinį vidutinį metinį energijos vartojimo efektyvumą, kartu paspartinant visai netaršių ir mažataršių technologijų diegimą ir laipsniškai nutraukiant iškastinio kuro energijos gamybą ir jos vartojimą visame pasaulyje.
Ministrai taip pat priėmė išvadas dėl Europos hidrologinio atsparumo strategijos. Šią strategiją Europos Komisija paskelbė 2025 m. birželio mėn.
Strategija siekiama atkurti ir apsaugoti vandens ciklą, kartu kuriant tvarią, atsparią, konkurencingą ir žiedinę vandens atžvilgiu pažangią ekonomiką ir užtikrinant galimybes gauti saugaus ir įperkamo vandens. Strategijoje nustatomi Europos hidrologinio atsparumo būdai, be kita ko, sprendžiant vandens trūkumo problemą ir didinant vandens taupymą.
Europos vandens ir vandenynų ištekliai patiria vis didesnį taršos, atliekų ir klimato kaitos poveikį. Europa, kaip sparčiausiai šylantis žemynas, patiria vis daugiau sausrų, potvynių ir vandens trūkumo atvejų nei bet kada anksčiau. Šie iššūkiai nepaiso sienų – jiems įveikti reikalingi ryžtingi ir vieningi Europos veiksmai. Atsižvelgdami į šiandien padarytą pažangą, susijusią su Hidrologinio atsparumo strategija ir Vandenynų paktu, stipriname bendras pastangas apsaugoti gėlus vandenis ir vandenynus laikydamiesi labiau koordinuoto holistinio požiūrio, kuriuo apsaugomas klimatas, biologinė įvairovė ir ateities kartos.
Danijos aplinkos ir lyčių lygybės ministras Magnusas Heunicke
Išvadose Taryba palankiai įvertino strategiją pabrėždama, kad reikia skubiai atkurti ir apsaugoti vandens ciklą, gerinti vandens infrastruktūrą ir užtikrinti vienodas galimybes naudotis vandeniu. Ministrai pabrėžė hidrologinio atsparumo visuose sektoriuose, inovacijų, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo svarbą. Jie pabrėžė, kad, siekiant apsaugoti Europos vandenį, būtina skubiai spręsti teršalų problemą jų atsiradimo vietoje.
Išvadose taip pat pabrėžiamas strateginis aprūpinimo vandeniu saugumo vaidmuo ES konkurencingumui, pasirengimui krizėms ir pasauliniam bendradarbiavimui. Taryba pabrėžė, kad svarbu užtikrinti tinkamą ir prieinamą hidrologinio atsparumo darbotvarkės įgyvendinimo finansavimą.
Aplinkos ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Europos vandenynų pakto – tai Europos Komisijos pradėta iniciatyva, kuria siekiama stiprinti ES vandenynų politiką šešiose prioritetinėse srityse – nuo geros jūrų būklės atkūrimo ir mėlynosios ekonomikos skatinimo iki paramos pakrančių bendruomenėms ir laivybos saugumo didinimo.
Ministrai pabrėžė, kad reikia imtis tvirtesnių ir darnesnių veiksmų jūrų biologinei įvairovei apsaugoti ir atkurti. Jie palankiai įvertino pakto holistinį požiūrį, susiejantį vandenynų gyvybingumą, mėlynąją ekonomiką ir pakrančių bendruomenes, ir pabrėžė, kad svarbu suderinti esamus ES teisės aktus ir valdymo sistemas.
Iš esmės pritarta būsimai Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (JSPD) peržiūrai ir nustatyta, kad tai yra viena iš pagrindinių galimybių paspartinti pažangą siekiant geros ES jūrų vandenų aplinkos būklės. Ministrai pažymėjo, kad reikia nuosekliau įgyvendinti direktyvą, ir paragino supaprastinti ataskaitų teikimo ciklus, kad būtų sumažinta administracinė našta, taip pat geriau suderinti teisės aktus su kitų sričių ES politika ir integruoti klimato kaitos aspektus. Ministrai taip pat pabrėžė, kad reikia tikslinio finansavimo, kad būtų galima geriau spręsti taršos problemas jos atsiradimo vietoje ir geriau valdyti jūrų teritorijas.
Pirmininkaujanti Danija ir Europos Komisija informavo ministrus apie tris neseniai įvykusius tarptautinius susitikimus:
atnaujintą ad hoc neribotos sudėties darbo grupės dėl mokslo ir politikos grupės trečiąją sesiją (SPP OEWG 3.2) ir vėlesnį tarpvyriausybinį susitikimą (SPP IM) patikimo cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymo klausimais;
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
būsimą pasiūlymų dėl naujos kelių transportui ir statybiniam kurui skirtos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS 2) rinkinį.
Kipras informavo ministrus apie įvairias iniciatyvas ir priemones, kurias jis parengė, kad būtų sustiprinta šalies žiedinė ekonomika ir palengvintas jos įgyvendinimą.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Lietuva ir kitos valstybės narės informavo ministrus apie neoficialų dokumentą dėl šešėlinio laivyno ir jo keliamų grėsmių jūrų aplinkai, kurios turi būti skubiai pašalintos.
Ministrai išklausė Čekijos delegacijos atstovus, kuriems pritarė kitos valstybės narės, dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos (DFP) aplinkos darbotvarkės.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Prancūzija ir Ispanija taip pat informavo ministrus apie lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus, visų pirma pabrėždamos, kad, norint iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, labai svarbu iki 2035 m. nuolat laikytis nulinės taršos transporto priemonių užtikrinimo trajektorijos.
Ministrai surengė neformalius pietus dėl pasirengimo tarptautinėms deryboms aplinkos klausimais 2025 m. gruodžio mėn. Nairobyje (Kenija) įvyksiančioje septintojoje JT aplinkos asamblėjos sesijoje (UNEA-7) ir tarpvyriausybinio derybų komiteto (INC) procese dėl taršos plastiku.
Posėdžių dokumentai
Parengiamieji dokumentai
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
