"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 2020 m. liepos 17–21 d.
Pagrindiniai rezultatai
ES vadovai susitarė dėl ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio ir 2021–2027 m. biudžeto, kurie padės ES atsigauti po pandemijos ir parems investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
Susitarėme dėl ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio ir Europos biudžeto. Žinoma, tai buvo sudėtingos derybos visiems europiečiams labai sunkiu laikotarpiu. Maratonas baigėsi pergale visoms 27 valstybėms narėms, bet visų pirma jų gyventojams. Tai puikus susitarimas. Tai patikimas susitarimas. Ir, svarbiausia, tai toks susitarimas, kurio šiuo metu Europai reikia.
Pirmininkas C. Michelis Europos Vadovų Tarybos susitikimo spaudos konferencijoje
Atsižvelgiant į COVID-19 krizės socialines ir ekonomines pasekmes, reikia bendrų ir novatoriškų ES lygmens pastangų ekonomikos atsigavimui ir valstybių narių ekonomikos atsparumui paremti.
Kad būtų pasiekta norimų rezultatų ir jie būtų tvarūs, pastangos gaivinti ekonomiką turėtų būti susietos su tradicine DFP, pagal kurią nuo 1988 m. formuojama ES biudžeto politika ir kuri suteikia ilgalaikę perspektyvą.
ES vadovai pritarė visapusiškam 1 824,3 mlrd. € dydžio priemonių rinkiniui, kuris apima daugiametę finansinę programą (DFP) ir neeilines ekonomikos gaivinimo pastangas pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU).
ES ilgalaikis biudžetas
Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP) apims septynerių metų laikotarpį nuo 2021 m. iki 2027 m. DFP, kurią sustiprina priemonė „Next Generation EU“, taip pat bus pagrindinė priemonė ekonomikos gaivinimo priemonių rinkiniui įgyvendinti reaguojant į socialines ir ekonomines COVID-19 pandemijos pasekmes.
DFP apimtis – 1 074,3 mlrd. € – suteiks ES galimybę pasiekti savo ilgalaikius tikslus ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planą visa apimtimi. Pasiūlymas iš esmės grindžiamas vasario mėn. pirmininko C. Michelio pateiktu pasiūlymu, kuris atspindi dvejus metus trukusias valstybių narių diskusijas.
DFP apims šias išlaidų sritis:
bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeniniai klausimai
„Next Generation EU“ teiks Sąjungai būtinas priemones, kad ji galėtų įveikti dėl COVID-19 pandemijos iškilusius iššūkius. Pagal susitarimą Komisija galės rinkose pasiskolinti iki 750 mlrd. €. Šios lėšos gali būti naudojamos kompensacinėms paskoloms ir per DFP programas nukreipiamoms išlaidoms. Finansų rinkose surinktos lėšos bus grąžintos iki 2058 m.
Sumos, kuriomis bus galima naudotis pagal NGEU, bus paskirstytos septynioms atskiroms programoms:
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei: 672,5 mlrd. € (paskolos: 360 mlrd. €, dotacijos: 312,5 mlrd. €)
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų paskirstymas
Planu užtikrinama, kad pinigus gautų labiausiai nuo krizės nukentėjusios šalys ir sektoriai: 70 % dotacijų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bus skirta 2021 m. ir 2022 m., o 30 % – 2023 m.
2021–2022 m. asignavimai pagal RRF bus nustatyti laikantis Komisijos nustatytų paskirstymo kriterijų, atsižvelgiant į valstybių narių atitinkamą gyvenimo lygį, dydį ir nedarbo lygį.
Lankstumas
ES vadovai susitarė dėl bendros maržos priemonės (BMP), kad būtų galima finansuoti konkrečias nenumatytas išlaidas įsipareigojimams ir atitinkamiems mokėjimams, kurių kitaip nebūtų galima finansuoti. BMP metinė viršutinė riba bus 772 mln. EUR (2018 m. kainomis).
Jie taip pat susitarė dėl trijų specialių teminių priemonių siekiant konkretiems nenumatytiems įvykiams suteikti papildomų finansinių lėšų:
Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo labiausiai dėl „Brexit’o“ paveiktoms valstybėms narėms ir ekonomikos sektoriams remti (5 mlrd. €)
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo darbuotojams, praradusiems darbą dėl restruktūrizacijos, susijusios su globalizacija, remti (1,3 mlrd. €)
solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR), skirto reaguoti į nepaprastąsias padėtis dėl didelių nelaimių valstybėse narėse ir narystės siekiančiose šalyse ir skubiai reaguoti į konkrečius neatidėliotinus poreikius ES arba trečiosiose valstybėse (1,2 mlrd. €).
Valdymas ir paramos sąlygos
Laikantis gero valdymo principo, valstybės narės parengs 2021–2023 m. nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Pastarieji turės atitikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir jais turės būti prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų. Konkrečiau, reikalaujama, kad tais planais būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ir stiprinamas ES šalių „ekonominis bei socialinis atsparumas“. Planai bus peržiūrėti 2022 m. Šių planų vertinimą remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsų dauguma tvirtins Taryba.
Subsidijos bus išmokamos tik tuo atveju, jei bus pasiektos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose išdėstytos sutartos tarpinės ir siektinos reikšmės.
Jei išskirtiniu atveju viena ar daugiau valstybių narių mano, kad buvo labai nukrypta nuo atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių, kurios būtų laikomos tinkamai pasiektomis, jos gali paprašyti, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas perduotų klausimą svarstyti kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
Klimato politikos veiksmai
30 % visų DFP ir priemonės „Next Generation EU“ išlaidų bus skirta su klimatu susijusiems projektams. Išlaidos pagal DFP ir priemonę „Next Generation EU“ turės atitikti ES tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, ES klimato srities tikslus iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą.
Teisinės valstybės principas
Sąjungos finansiniai interesai bus apsaugoti pagal bendruosius Sąjungos Sutartyse įtvirtintus principus, visų pirma laikantis ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžia pagarbos teisinės valstybės principui svarbą. Atsižvelgiant į tai, bus nustatytas sąlygų režimas, kad būtų apsaugotas biudžetas ir priemonė „Next Generation EU“.
Komisija pažeidimų atveju pasiūlys priemones, kurias Taryba priimtų kvalifikuota balsų dauguma.
Europos Vadovų Taryba skubiai svarstys šį klausimą.
ES pajamos: nuosavi ištekliai
ES vadovai susitarė nustatyti naujus ES nuosavus išteklius, kad būtų galima grąžinti lėšas, surinktas pagal priemonę „Next Generation EU“. Jie susitarė, kad 2021 m. būtų nustatytas naujas plastiko atliekomis grindžiamas mokestis. Numatoma, kad tais pačiais metais Komisija pateiks pasiūlymą dėl anglies dioksido mokesčio priemonės ir skaitmeninio mokesčio – abu jie būtų nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.
Tuomet Komisija pateiktų peržiūrėtą pasiūlymą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS), galbūt įtraukdama į ją ir aviacijos bei jūrų sektorius. Taip pat gali būti nustatyta kitų naujų rūšių išteklių, pavyzdžiui, finansinių sandorių mokestis. Pajamos, gautos iš šių naujų po 2021 m. nustatytų nuosavų išteklių, bus naudojamos išankstiniam pagal NGEU pasiskolintų lėšų grąžinimui.
Nauji finansavimo šaltiniai papildo esamus nuosavus išteklius:
tradicinius nuosavus išteklius: daugiausia muitus ir cukraus mokesčius (valstybės narės pasiliks 25 % surinktų sumų surinkimo išlaidoms padengti, palyginti su 20 % 2014–2020 m.)
PVM pagrįstus nuosavus išteklius: vienodas 0,3 % dydžio tarifas taikomas kiekvienos valstybės narės pridėtinės vertės mokesčio bazei, tačiau apmokestinama PVM bazė yra ne didesnė nei 50 % kiekvienos šalies BNP (metodika bus supaprastinta)
BNP pagrįstus nuosavus išteklius: surenkamus taikant vienodą tarifą valstybių narių bendrosioms nacionalinėms pajamoms; šis tarifas kasmet koreguojamas siekiant subalansuoti pajamas ir išlaidas (nepakeistas).
Pagal DFP ES metiniams asignavimams padengti skiriama viršutinė riba yra:
mokėjimams: 1,40 % visų valstybių narių BNP
įsipareigojimams: 1,46 % visų valstybių narių BNP
Sumažinimai
Bus išlaikyti Danijai, Vokietijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai skirti metinio bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų lėšų įnašo sumažinimai fiksuotąja suma.
Pirmininkas C. Michelis pristatė savo pasiūlymą 2020 m. liepos 10 d.
Bendra informacija
Liepos 10 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pristatė savo pasiūlymą dėl DFP ir ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį.
„Mūsų ekonomikos gaivinimo tikslus galima apibendrinti trimis žodžiais: konvergencija, atsparumas ir transformacija. Konkrečiai tai reiškia COVID-19 padarytos žalos pašalinimą, mūsų šalių ekonomikos pertvarkymą ir mūsų visuomenės transformavimą“, – teigė jis.
Po dvišalių diskusijų su ES vadovais pirmininkas C. Michelis nustatė šešias galimo susitarimo sudedamąsias dalis.
Birželio 19 d. per vaizdo konferenciją ES vadovai pasikeitė nuomonėmis dėl 2020 m. gegužės 27 d. Europos Komisijos pateikto pasiūlymo dėl naujo ekonomikos gaivinimo plano ir dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP).
Po šio susitikimo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pradėjo politines derybas su ES vadovais.
2020 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė imtis veiksmų, kad reaguojant į COVID-19 krizę būtų sukurtas Ekonomikos gaivinimo fondas. Vadovai pavedė Europos Komisijai kuo greičiau pateikti pasiūlymą, taip pat patikslinti Ekonomikos gaivinimo fondo ir ES ilgalaikio biudžeto sąsają.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Susitarėme dėl ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio ir Europos biudžeto. Žinoma, tai buvo sudėtingos derybos visiems europiečiams labai sunkiu laikotarpiu. Maratonas baigėsi pergale visoms 27 valstybėms narėms, bet visų pirma jų gyventojams. Tai puikus susitarimas. Tai patikimas susitarimas. Ir, svarbiausia, tai toks susitarimas, kurio šiuo metu Europai reikia.
