"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Praėjus dviem savaitėms po to, kai ES priėmė su A. Navalno byla susijusias sankcijas, Taryba nusprendė taikyti ribojamąsias priemones vienuolikai asmenų ir keturiems subjektams, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Libijoje, Pietų Sudane, Eritrėjoje ir Rusijoje.
Sankcijos taikomos už labai šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, neatsižvelgiant į jų padarymo vietą. Visos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės atitinka tarptautinę teisę ir joms taikomi aukščiausi teisinės valstybės standartai.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Taryba taip pat nusprendė taikyti sankcijas vienuolikai asmenų, atsakingų už 2021 m. vasario 1 d. Mianmare / Birmoje įvykdytą karinį perversmą ir vėliau karinių ir policijos pajėgų vykdytas represijas prieš taikius demonstrantus.
Taryba įvertino ES ir Turkijos santykius, atsižvelgdama į vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos bendrą ataskaitą, parengtą prieš kovo 25–26 d. vyksiančią Europos Vadovų Tarybos narių vaizdo konferenciją.
Ministrai iš esmės laikėsi nuomonės, kad ataskaita yra geras diskusijų Europos Vadovų Taryboje pagrindas.
Apibendrindamas diskusiją vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad nuo tada, kai 2020 m. gruodžio mėn. buvo priimtos Europos Vadovų Tarybos išvados, iš Turkijos vadovybės pusės gauta teigiamų signalų. Buvo imtasi veiksmų siekiant deeskalacijos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, tačiau procesas išliko netvirtas ir reikia toliau dėti deeskalavimo pastangas.
Ministrai sutiko, kad svarbu išlaikyti tempą ir jį sustiprinti, tačiau reikia neatmesti ir kitų galimybių, jei to prireiktų dėl kintančios padėties.
Pietinės kaimyninės šalys
Tada Taryba pasikeitė nuomonėmis dėl pietinių kaimyninių šalių.
Debatuose išryškėjo, kad reikia tvirtesnės, glaudesnės ir veiksmingesnės partnerystės ir kad ES bendradarbiautų su savo partneriais siekiant išspręsti tokias bendras problemas kaip COVID, konfliktai, migracija, klimato kaita ir terorizmas.
Ministrai visų pirma daug dėmesio skyrė tam, kaip įgyvendinti 2021 m. vasario 9 d. bendrą komunikatą dėl atnaujintos partnerystės su pietinėmis kaimyninėmis šalimis ir užtikrinti jo veikimą. Kalbėdami jie užsiminė apie įvairius aspektus, pavyzdžiui, reformų skatinimą, bendradarbiavimą su pilietine visuomene, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos potencialo panaudojimą ir kt.
Tarybos išvados dėl pietinių kaimyninių šalių bus priimtos kitame Užsienio reikalų tarybos posėdyje.
Vaizdo konferencija su JT vyriausiąja žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet
Ministrai turėjo galimybę pasikeisti nuomonėmis su Jungtinių Tautų vyriausiąja žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir pastarojo meto įvykių šioje srityje.
Vaizdo konferencijos metu taip pat pradėtas strateginis ES ir vyriausiosios komisarės dialogas; tai yra nauja iniciatyva, išdėstyta strategijoje dėl ES indėlio į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą stiprinimo.
Einamieji reikalai
Taryba įvertino padėtį Mianmare, kuri po 2021 m. vasario 1 d. karinio perversmo toliau blogėja. Informuodamas ministrus vyriausiasis įgaliotinis J. Borrellis pabrėžė, kad ES toliau dės diplomatines pastangas, kad padėtų sušvelninti padėtį, ir sieks, kad būtų atkurta demokratija ir teisėta civilinė vyriausybė.
Vėliau ministrai buvo informuoti apie Vakarų Balkanus ir visų pirma apie pastarojo meto ir būsimus renginius, pavyzdžiui, Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžius ir neseniai įvykusį ES specialiojo įgaliotinio Belgrado ir Prištinos dialoge ir kitais Vakarų Balkanų regioniniais klausimais Miroslavo Lajčáko vizitą regione.
Taryboje taip pat įvyko trumpa diskusija dėl Rusijos, kurios metu ministrai patvirtino, kad penki pagrindiniai principai tebėra labai aktualūs ir kad pagal tuos principus ES atsižvelgdama į padėtį atšauks priemones, jas sugriežtins arba bendradarbiaus su Rusija. Santykius su Rusija ES vadovai aptars kovo 25–26 d. vyksiančioje vaizdo konferencijoje.
Vyriausiasis įgaliotinis informavo ministrus apie kovo 16 d. įvykusį ES ir Gruzijos asociacijos tarybos posėdį ir apie ES tarpininkavimo pastangas per pastarąsias savaites siekiant įveikti politinę krizę šalyje. Vyriausiasis įgaliotinis pakartojo, kad visi Gruzijos (Sakartvelo) politinių partijų vadovai turi pirmiausia atsižvelgti į Gruzijos žmonių interesus, pasiekti būtinus kompromisus ir sutelkti dėmesį į kitus skubius klausimus, pavyzdžiui, koronaviruso pandemiją, ekonomikos atsigavimą ir Gruzijos nacionalinį saugumą.
Be to, aptartas Venesuelos klausimas, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius, t. y. ES delegacijos Venesueloje vadovo išsiuntimą iš šalies ir Venesuelos ambasadoriaus ES paskelbimą persona non grata. Debatuose pabrėžta, kad šalies stabilizavimas ir demokratijos atkūrimas yra įmanomas, tačiau tam reikia nuolatinių pastangų.
Galiausiai vyriausiasis įgaliotinis informavo ministrus apie padėtį Etiopijoje ir kasdienius pranešimus apie didelio masto žmogaus teisių pažeidimus šalyje. ES toliau didins spaudimą, kad būtų sudarytos sąlygos teikti humanitarinę pagalbą, pradėti nepriklausomi žmogaus teisių pažeidimų tyrimai ir išvestos Eritrėjos karinės pajėgos. Vyriausiasis įgaliotinis pažymėjo, kad ES yra pasirengusi aktyvuoti visas savo užsienio politikos priemones prieš asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus, ir kad jis įgaliojo Suomijos užsienio reikalų ministrą Pekka Haavisto grįžti į regioną antrai misijai.
Kiti klausimai
Taryba priėmė sprendimą, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Sankcijos taikomos už labai šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, neatsižvelgiant į jų padarymo vietą. Visos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės atitinka tarptautinę teisę ir joms taikomi aukščiausi teisinės valstybės standartai.
