"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
ES ministrai pasikeitė nuomonėmis apie išsiplėtusios Sąjungos įtaką saugumui, rengdamiesi spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos strateginei diskusijai šiuo klausimu.
Ministrų diskusijoje buvo nagrinėjamos plėtros teikiamos galimybės ir keliami iššūkiai ES saugumui, be kita ko, tai, kaip šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės gali padėti stiprinti ES saugumą ir gynybą.
Plėtra jau dešimtmečius yra sėkmingiausia ES užsienio politikos priemonė. [...] Daugelis šalių kandidačių jau dabar svariai prisideda užtikrinant mūsų saugumą. Ukraina, žinoma, yra pirmoji Europos gynybos nuo Rusijos agresijos linija. Moldova ir mūsų Vakarų Balkanų partneriai padeda vykdyti ES misijas ir operacijas.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Ministrai daug dėmesio skyrė bendradarbiavimui užsienio, saugumo ir gynybos srityse (šiam bendradarbiavimui turi būti teikiama pirmenybė) ir tam, kaip stojimo procesas galėtų geriau padėti remti regioninį stabilumą, normalizavimą ir gerus kaimyninius santykius.
Ministrai susitarė gilinti bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis saugumo ir gynybos srityje, remiantis tų šalių pažanga ir teisės aktų suderinimu su ES acquis. Jie taip pat patvirtino strateginės komunikacijos apie teigiamus plėtros aspektus svarbą.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir eskaluojama hibridinė kampanija, nukreipta prieš ES bei valstybes nares
ES užsienio reikalų ministrai neformaliai pasikeitė nuomonėmis su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha, po to aptarė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir eskaluojamą hibridinę kampaniją, nukreiptą prieš ES ir jos valstybes nares.
Šiandien ministrai pritarė tam, kad būtų paskelbtos Ukrainos ir Rusijos paliaubos dėl smūgių energetikos infrastruktūrai, jei Maskva su tuo sutiks. Tačiau ugnies nutraukimas negali būti veiksmingas, jei jo laikosi tik viena šalis. Akivaizdu, kad dabar ne laikas mažinti spaudimą Maskvai.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Ministrų diskusijoje daug dėmesio skirta ES atsakui į suintensyvėjusius Rusijos hibridinius veiksmus, taip pat ES paramai Ukrainai ir spaudimui Rusijai.
Kalbant apie spaudimą Rusijai, Taryba priėmė iki šiol patį didžiausią sankcijų asmenims ir subjektams sąrašą. Sankcijos taikomos beveik 1 600 asmenų ir subjektų, veikiančių Rusijos kariniame pramoniniame komplekse. Dar 77 asmenys ir subjektai sankcionuoti dėl to, kad prisidėjo rengiant neteisėtus 2026 m. rugsėjo mėn. įvykusius vadinamuosius Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Vyriausioji įgaliotinė pareiškė, kad spaudimas Rusijai bus išlaikytas nustatant daugiau sankcijų (be kita ko, bus priimtas 22-asis ribojamųjų priemonių paketas), užtikrinant sankcijų vykdymą, imantis veiksmų prieš šešėlinį laivyną, nustatant atsakinguosius už hibridinius išpuolius ir į juos kolektyviai reaguojant, taip pat geriau dalijantis žvalgybos informacija.
Be to, Taryba aptarė poreikį dėti pastangų, kad būtų greitai įgyvendintas draudimas buvusiems Rusijos kovotojams atvykti į ES, ir galimybę apriboti Rusijos diplomatų judėjimą bei išduoti mažiau vizų turistams iš Rusijos.
Kalbant apie mūsų kolektyvinį atsaką, mums reikia mechanizmo, kad galėtume konsultuotis ir veikti nedelsdami. Todėl pasiūlysime į Europos saugumo strategiją įtraukti ekstremaliųjų situacijų saugumo protokolą. Be to, turi būti parengtas reagavimo priemonių, kurias būtų galima taikyti nedelsiant, paketas.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Kalbant apie paramą Ukrainai, vyriausioji įgaliotinė palankiai įvertino Ukrainos sprendimą priimti būtinus teisės aktus, leisiančius pradėti derybas dėl dar dviejų stojimo derybų skyrių grupių. Taryba taip pat aptarė Ukrainos finansavimo deficitą 2027 m. ir tai, kad ES valstybėms narėms turi tekti vadovaujamas vaidmuo remiant šios šalies finansavimo poreikius.
Galiausiai ES ministrai aptarė, kaip užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkų sugrįžimui į tarptautines sporto varžybas su Rusijos ar Baltarusijos vėliava, ir galimus ES veiksmus prieš tuos, kurie naikina Ukrainos kultūros paveldą.
Taryba aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose, daugiausia dėmesio skirdama pastarojo meto įvykiams Irane ir Persijos įlankos regione, visų pirma laivybos laisvės klausimui, ir Izraeliui bei Palestinai.
Iranas ir Persijos įlanka
Taryba aptarė didėjančią įtampą Persijos įlankoje ir Raudonojoje jūroje, įskaitant išpuolius prieš Saudo Arabiją ir jūrų saugumo bei laivybos laisvės trikdymą, visų pirma Hormūzo ir Bab al Mandebo sąsiauriuose. Ministrai bendrai pasmerkė neseniai Houthi grupuotės įvykdytą išpuolį prieš Rijado oro uostą ir pabrėžė, kad svarbu deeskaluoti padėtį, palaikyti diplomatinį angažavimąsi su regioniniais partneriais ir toliau dėti diplomatines pastangas, kad rezultatų būtų siekiama derybų keliu.
Jie taip pat pabrėžė, kad reikia atkurti laivybos laisvę pagal tarptautinę teisę, be kita ko, vykdant ES jūrų saugumo operacijas, visų pirma EUNAVFOR ASPIDES, ir aptarė poreikį stiprinti šios operacijos pajėgumus. Šiame kontekste keli ministrai palankiai įvertino ES vadovaujamą iniciatyvą „nei mokesčių, nei rinkliavų“, kad būtų saugomi tarptautiniai laivybos keliai ir priešinamasi neteisėtiems, vienašaliams laivybos laisvei trukdantiems mokesčiams, rinkliavoms ar apribojimams.
Europai strategiškai svarbu, kad Raudonoji jūra liktų atvira. Tarptautiniai vandenys – mūsų ekonomikos arterijos – turi likti atviri visiems, ne tik tiems, kurie išgali susimokėti.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Galiausiai ES ministrai taip pat aptarė blogėjančią padėtį Jemene, pabrėždami, kad svarbu remti tarptautiniu mastu pripažintą Jemeno vyriausybę, dėti daugiau pastangų siekiant politinio sprendimo ir patenkinti neatidėliotinus humanitarinius poreikius Jemene ir Somalio pusiasalyje.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje artėjant būsimam rinkimų ciklui regione. Šiuo atžvilgiu ministrai apgailestavo dėl to, kad atidedami Palestinos įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai, ir pabrėžė, kad svarbu bendradarbiauti su Palestinos Administracija siekiant užtikrinti, kad rinkimai galėtų įvykti artimiausioje ateityje. Jie taip pat aptarė ES ir Izraelio santykių raidą artėjančių rinkimų Izraelyje kontekste.
ES tebėra pasirengusi remti šį procesą, be kita ko, pasitelkdama ES rinkimų stebėjimo misiją. Palestinoje 20 metų nebuvo įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų, todėl reikia atnaujinti Palestinos institucijų legitimumą.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Apskritai Taryba aptarė padėtį Gazoje ir Vakarų Krante. Ministrai išreiškė didelį susirūpinimą dėl sunkios humanitarinės padėties Gazoje ir pabrėžė, kad reikia greitai, saugiai ir nekliudomai teikti didelio masto humanitarinę pagalbą, nes tai yra būtinos sąlygos, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant visapusišką taikos planą. Jie taip pat aptarė blogėjančią padėtį Vakarų Krante, įskaitant gyvenviečių plėtrą ir naujakurių smurtą.
Ministrai taip pat aptarė padėtį Libane ir pakartojo, kad ES remia šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Jie palankiai įvertimo tai, kad Tarybos sprendimu įsteigta ES paramos misiją Libane (EUSM Lebanon), kad būtų stiprinamos Libano ginkluotosios pajėgos bei vidaus saugumo pajėgos ir remiamas stabilumas šalyje.
Svarstydama einamuosius reikalus, Taryba aptarė padėtį Sakartvele. Ji išreiškė didelį susirūpinimą dėl šalies demokratijos regreso, opozicinių partijų padėties ir teisės aktų dėl užsienio agentų įgyvendinimo. Išsamesnė diskusija dėl Sakartvelo turėtų įvykti 2027 m. sausio mėn. Užsienio reikalų tarybos posėdyje.
Pagal darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ Belgija ir Nyderlandai kreipėsi į ministrus Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) klausimu, reaguodami į neseniai JAV paskelbtas ribojamąsias priemones TBT ir jo teisėjams.
Nyderlandai taip pat iškėlė klausimą dėl ES ribojamųjų priemonių tarptautiniam organizuotam nusikalstamumui.
Prancūzija paminėjo Alžyrą neseniai priimtų prekybos apribojimų importui iš Prancūzijos kontekste.
Kipras pateikė ministrams naujausią informaciją apie liepos 10 d. Turkijos ir separatistinio subjekto iš okupuotų Kipro Respublikos teritorijų pasirašytą susitarimo memorandumą dėl povandeninio gamtinių dujų vamzdyno plėtros.
Kiti sprendimai
Taryba nustatė ribojamąsias priemones dar trims asmenims ir keturiems subjektams, atsakingiems už paramą Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos masinio naikinimo ginklų programoms ir JT sankcijų pažeidimus.
Be to, Taryba penkeriems metams (iki 2031 m. spalio 30 d.) pratęsė ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių sistemos galiojimą.
Taryba nusprendė iki 2028 m. spalio 31 d. pratęsti misijos saugumo sektoriaus reformai Irake remti (EUAM Iraq) įgaliojimus.
Posėdžio dieną numatomi renginiai
Prieš prasidedant Užsienio reikalų tarybos posėdžiui ES ministrai susirinko neformalių pusryčių, kurių metu aptarė kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi (FIMI) ir strateginės komunikacijos kampanijų klausimus.
Posėdžių dokumentai
Parengiamieji dokumentai
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
