Bendrųjų reikalų taryba (sanglauda), 2021 m. lapkričio 18 d.

Pagrindiniai rezultatai

Sanglaudos politika – viena iš veiksmingiausių politikos krypčių siekiant pagrindinių Sąjungos tikslų

Ministrai diskutavo apie sanglaudos politikos programų indėlį į ekonomikos atsigavimą, konkurencingą tvarumą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, atsparumą ir ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą.

Sanglaudos politika – viena iš veiksmingiausių ir svarbiausių Sąjungos politikos krypčių. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ši kryptis pasirodė esanti veiksmingas reagavimo į krizę mechanizmas, taip pat ji užtikrins subalansuotą ekonomikos atsigavimą, visų pirma pasinaudojant jos sinergija su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Kalbame apie lėšas, kurias piliečiai įnešė į ES biudžetą, todėl jas reikia grąžinti žmonėms įgyvendinant įvairias programas ir projektus.

Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos vystymosi ir Europos sanglaudos politikos ministras Zvonko Černačius

Ministrai aptarė iššūkius ir galimybes artimiausiais metais, o daugiausia dėmesio skyrė klausimams, išdėstytiems pirmininkaujančios valstybės narės diskusijoms skirtame dokumente.

Visų pirma jie nagrinėjo du klausimus:

• Kaip sanglaudos politika galėtų būti derinama su kitomis ES priemonėmis siekiant toliau mažinti vystymosi skirtumus ir didinti atsparumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais?
• Kaip būtų galima tinkamai patenkinti skirtingus atskirų regionų ir teritorijų poreikius, o ES lėšų panaudojimą priartinti prie paramos gavėjų ir piliečių?

Buvo pareikšta nuomonė, kad COVID-19 pandemijos padariniai yra didžiulis iššūkis ES teritorinei sanglaudai.

Europos sanglaudos fondai reikšmingai padeda mažinti regionų išsivystymo skirtumus ES ir valstybėse narėse.

Ministrai pabrėžė, kad veiksmingai užtikrinti, kad visa ES taptų stipresnė ir atsparesnė, bus galima tik tuo atveju, jei nė vienas regionas nebus paliktas nuošalyje.

Siekdamos užtikrinti tvarų ir įtraukų ekonomikos atsigavimą, kuriuo remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, valstybės narės turėtų kuo geriau pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia didelės apimties priemonės „Next Generation EU“ finansinio paketo ištekliai ir 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa.

Šiuo atžvilgiu ministrai aptarė likusio 2014–2020 m. sanglaudos finansavimo, iniciatyvos „REACT-EU“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir naujų 2021–2027 m. sanglaudos politikos asignavimų, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą, veiksmingą įgyvendinimą ir koordinavimą.

Išvados dėl San Marino

Ministrai taip pat patvirtino išvadas dėl San Marino Respublikos įtraukimo į Europos Sąjungos strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono. Tai – makroregioninė strategija, kurią 2014 m. patvirtino Europos Vadovų Taryba, ir vienintelė strategija su naujomis šalimis, pareiškusiomis norą prie jos prisijungti per pastaruosius kelerius metus.

Dabar Europos Komisija iš dalies pakeis strategiją, kad įtrauktų į ją San Marino Respubliką, ir pateiks ją Tarybai. Visos ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančios valstybės narės labai palankiai įvertino San Marino įtraukimą.

Labai džiaugiuosi, kad San Marino Respublika prisijungs prie ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono. Tik užtikrinus didesnę įtrauktį ir bendradarbiavimą galima visapusiškai įgyvendinti regiono interesus ir perspektyvas. Nuo šiol strategijoje dalyvaus 10 šalių. Tai – akivaizdus įrodymas, kad regioninis bendradarbiavimas yra patrauklus ir užtikrina rezultatus. Slovėnijos vystymosi ir Europos sanglaudos politikos ministras Zvonko Černačius

• Pirmininkaujančios valstybės narės parengtas diskusijoms skirtas dokumentas
• Išvados dėl San Marino Respublikos įtraukimo į ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono