"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
2021 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas
Ministrai pirmą kartą pasikeitė nuomonėmis dėl gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kuriame vadovai vėl svarstys atsako į COVID-19 pandemiją koordinavimo klausimą ir įvertins Taryboje atliktą darbą gerinant mūsų kolektyvinę parengtį būsimoms krizėms, reagavimo į jas pajėgumus ir atsparumo joms stiprinimą.
Europos Vadovų Taryba taip pat dar kartą apžvelgs energijos kainų pokyčius, kaip susitarta spalio mėn.
Po neformalios vakarienės Brdo ir Užsienio reikalų tarybos posėdžio vadovai pateiks gaires dėl strateginio kelrodžio projekto ir ES ir NATO bendradarbiavimo.
Jie, laikydamiesi vadovų darbotvarkės, rengsis ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimui.
Migracijos padėtis ir pokyčiai pasienyje su Baltarusija bus atidžiai stebimi, o vadovai prireikus vėl svarstys šį klausimą Europos Vadovų Tarybos lygmeniu.
Ministrai patvirtino išvadas dėl parengties būsimoms krizėms, reagavimo pajėgumų ir atsparumo joms stiprinimo.
Darbą siekdami stiprinti ES parengtį krizėms pradėjome pačią pirmąją mūsų pirmininkavimo dieną. Šiandien priimtos išvados, dėl kurių susitarė valstybės narės, yra svarbus žingsnis mūsų bendrame kelyje siekiant drauge atkurti atsparesnę Europą.
Slovėnijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Gašperas Dovžanas
Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė pirmininkaujančios valstybės narės tęsti darbą Taryboje siekiant stiprinti Sąjungos kolektyvinę parengtį būsimoms krizėms, reagavimo pajėgumus ir atsparumą joms ir saugoti vidaus rinkos veikimą.
Liepos 23 d. Brdo pri Kranju įvykusiame neformaliame susitikime Europos reikalų ministrai surengė diskusiją dėl Sąjungos atsparumo stiprinimo ir išreiškė paramą pirmininkaujančios Slovėnijos pastangoms siekiant visapusiškesnio atsako į krizes.
Pirmininkaujanti valstybė narė padarė išvadą, kad atsižvelgdama į ministrų debatų rezultatus ji parengs išvadas Bendrųjų reikalų tarybai.
Specialiai Tarybos išvadų projektui parengti buvo sukurta Ad hoc darbo grupė.
Ministrai įvertino dabartinę padėtį ir pasikeitė nuomonėmis dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso. Pirmininkaujanti valstybė narė pabrėžė, kad svarbu tęsti plėtrą ir stabilizacijos bei asociacijos procesą.
Mūsų, kaip pirmininkaujančios valstybės narės prioritetas – pamėginti paspartinti plėtrą ir stabilizacijos bei asociacijos procesą. ES plėtros politika yra viena iš pagrindinių politikos sričių, galinti paskatinti pokyčius Vakarų Balkanų regione. Todėl reikia sudaryti sąlygas pažangai kelyje į ES.
Slovėnijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Gašperas Dovžanas
Ministrų pasikeitimas nuomonėmis įvyko po Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo, Komisijos plėtros dokumentų rinkinio paskelbimo ir po Užsienio reikalų tarybos diskusijų dėl Vakarų Balkanų.
Ministrai svarstė, kaip geriausia tęsti plėtrą.
Praėjusį pusmetį Taryba pasiekė susitarimą dėl patobulintos plėtros metodikos taikymo Juodkalnijai ir Serbijai, kad birželio mėn. būtų galima surengti pirmąsias politines tarpvyriausybines konferencijas su abiem šalimis.
Rugsėjo mėn. Taryba taip pat galutinai pritarė beveik 14,2 mlrd. € pasirengimo narystei finansinės paramos 2021–2027 m. laikotarpiui, skirtos Vakarų Balkanų partneriams ir Turkijai.
Ministrai surengė konkrečioms šalims skirtas diskusijas metinio dialogo teisinės valstybės klausimais kontekste. Daugiausia dėmesio jie skyrė padėčiai Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Latvijoje ir Lietuvoje. Tai trečiasis konkrečioms šalims skirtų diskusijų etapas po 2020 m. lapkričio mėn. ir 2021 m. balandžio mėn. vykusių diskusijų.
Teisinė valstybė yra kertinis akmuo ir mūsų teisių ir laisvių garantas. Ši diskusija suteikė mums galimybę sureaguoti į iššūkius anksčiau, nei jie tapo problema. Mes išlaikėme įsipareigojimą užtikrinti, kad dialogas teisinės valstybės klausimais būtų tvirtesnis ir labiau struktūruotas, kartu visapusiškai laikantis objektyvumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio į visas valstybes nares principų. Ši konkrečioms šalims skirta diskusija suteikia galimybę mums visiems keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.
Slovėnijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Gašperas Dovžanas
Ministrai apie pusvalandį skyrė kiekvienai iš penkių valstybių narių, pradedant trumpu Komisijos įvadu, grindžiamu jos 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos atitinkamo konkrečioms šalims skirto skyriaus abstrakčiomis idėjomis ir pagrindinėmis išvadomis. Tada kiekviena iš penkių delegacijų pristatė pagrindinius pokyčius ir konkrečius savo nacionalinės teisinės valstybės sistemos aspektus. Po to buvo pateiktos pastabos – kitos delegacijos pasidalijo savo patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su minėtais pokyčiais.
Europos reikalų ministrai surengė diskusiją dėl ES ir JK santykių. Jie ypač daug dėmesio skyrė šiuo metu vykstančioms deryboms su JK dėl praktinių sprendimų pagal Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, kad būtų pašalinti sunkumai, su kuriais susiduria Šiaurės Airijos gyventojai.
Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius informavo ministrus apie naujausius pokyčius, įskaitant savo lapkričio 19 d. susitikimą su Davidu Frostu, o ministrai pakartojo pritariantys Europos Komisijos požiūriui.
ES pabrėžia, kad reikia pereiti prie į rezultatus orientuotų darbo metodų ir išspręsti Šiaurės Airijos suinteresuotųjų subjektų iškeltus klausimus. Labai svarbu, kad pastaruoju metu pasikeitus derybų tonui jau galima rasti bendrus apčiuopiamus sprendimus Protokolo kontekste. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pabrėžė, kad valstybių narių vienybė tebėra ES santykių ir derybų su JK pagrindas.
Komisija pristatė savo 2022 m. darbo programą. Ji bus naudinga rengiant bendrą deklaraciją dėl 2022 m. teisėkūros prioritetų, dėl kurių visos trys institucijos susitars vėliau šiais metais.
2016 m. Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija susitarė sustiprinti Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą įgyvendindami Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros.
Pagal šį susitarimą Komisija, prieš priimdama savo metinę darbo programą ir ją priėmusi, turėtų palaikyti dialogą su Taryba ir Europos Parlamentu.
2021 m. lapkričio 16 d. Taryba, pasiekusi susitarimą su Europos Parlamentu, priėmė 2022 m. ES biudžetą. Kitų metų biudžete nustatyta bendra 169,5 mlrd. € įsipareigojimų ir 170,6 mlrd. € mokėjimų suma. Kitų metų biudžetas aiškiai atspindi pagrindinius ES prioritetus: ekonomikos gaivinimą, kovą su klimato kaita ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarkas. Be to, pagal 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos išlaidų viršutines ribas lieka pakankamai išteklių, kad ES galėtų patenkinti nenumatytus poreikius.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Darbą siekdami stiprinti ES parengtį krizėms pradėjome pačią pirmąją mūsų pirmininkavimo dieną. Šiandien priimtos išvados, dėl kurių susitarė valstybės narės, yra svarbus žingsnis mūsų bendrame kelyje siekiant drauge atkurti atsparesnę Europą.
