"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Bendrųjų reikalų taryba (sanglauda), 2022 m. lapkričio 22 d.
Pagrindiniai rezultatai
Ilgalaikis sanglaudos politikos poveikis ES regionams
Taryba aptarė sanglaudos politikos, kaip vieno iš pagrindinių svertų skatinant ilgalaikę konvergenciją ES ir mažinant įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus, vaidmenį.
Ministrai palankiai įvertino sanglaudos politikos įnašą per pastaruosius dešimtmečius mažinant atotrūkį tarp mažiau ir labiau išsivysčiusių regionų bei valstybių narių ir atkreipė dėmesį į jos teigiamą poveikį ne tik tiems regionams, kurie gauna daugiausia naudos iš ES programų.
Jie pabrėžė, kad sanglaudos politika yra moderni ir lanksti investavimo priemonė, padedanti regionams visoje ES siekti bendrų ilgalaikių tikslų, kartu prireikus sprendžianti labiau neatidėliotinus iššūkius vietoje.
Debatų metu ministrai taip pat išdėstė savo nuomones įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dėl pagrindinių sanglaudos politikos tikslų ir principų, kurie turi būti užtikrinti ateityje, iššūkių, su kuriais bus susidurta įgyvendinant šią politiką, ir dėl to, kaip juos geriausiai įveikti. Ministrai taip pat aptarė sanglaudos politikos pridėtinę vertę, palyginti su kitų sričių ES politika bei priemonėmis, ir pabrėžė, kad, siekiant geriau įgyvendinti pagrindinius sanglaudos politikos tikslus, reikia užtikrinti didesnę įvairių priemonių sinergiją.
Be kita ko, jie pabrėžė, kad turėtų būti sudaryta galimybė sanglaudos politiką grįsti tvirtu ir veiksmingu nacionalinės ir ES politikos bei priemonių deriniu, siekiant padėti regionams įveikti įvairius iššūkius, kylančius dėl demografinių bei technologinių pokyčių ir skaitmeninės bei žaliosios pertvarkų, užtikrinant, kad nė vienas regionas nebūtų paliktas nuošalyje.
Sanglaudos politika yra galinga ir dinamiška Europos investicijų priemonė, padedanti valstybėms narėms ir jų regionams vystytis. Ją įgyvendinant pavyko lanksčiai reaguoti į pastarojo meto krizes, tačiau jos tikroji stiprybė yra ilgalaikė transformacija, vykdoma vietos lygmeniu. Turime užtikrinti, kad ši politika ir ateityje atitiktų paskirtį, padedant ES regionams veiksmingai įveikti įvairius iššūkius, su kuriais jie susiduria, be kita ko, susijusius su demografiniais pokyčiais ir žaliąja bei skaitmenine pertvarkomis.
Už skaitmenizaciją atsakingas Čekijos ministro pirmininko pavaduotojas ir regionų vystymosi ministras Ivanas Bartošas
Taryba patvirtino išvadas dėl sanglaudos politikos, kuriose bendrai įvertintas jos vaidmuo skatinant regionų plėtrą ES, taip pat pagrindiniai įgyvendinimo pranašumai bei iššūkiai ir galimi tolesni veiksmai.
Išvadose aptariami įvairūs sanglaudos politikos aspektai, įskaitant jos pridėtinę vertę, vaidmenį reaguojant į pastarojo meto krizes, teritorinius elementus ir šios politikos ateitį po 2027 m. Pabrėžti pagrindiniai šios politikos privalumai, pavyzdžiui, tai, kad kiekvienas išleistas euras sukuria apytiksliai 2,7 € papildomo BVP ES lygmeniu. Taryba taip pat pasiūlė sritis, kuriose reikia papildomų patobulinimų, pavyzdžiui, supaprastinti ir suderinti taisykles, užkirsti kelią dubliavimuisi su kitomis ES programomis ir atsižvelgti į kiekvieno regiono ypatumus.
Kaip punktą be diskusijų, Taryba formaliai patvirtino 2023 m. ES biudžetą, dėl kurio ji lapkričio 14 d. susitarė derybose su Europos Parlamentu. Nustatyta bendra įsipareigojimų suma – 186,6 mlrd. €. Tai yra 1,1 % daugiau, palyginti su iš dalies pakeistu 2022 m. biudžetu. Laikantis 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje nustatytų viršutinių išlaidų ribų, numatyta palikti 0,4 mlrd. € sumą, kad ES galėtų patenkinti nenumatytus poreikius. Bendra mokėjimų asignavimų suma yra 168,6 mlrd. €. Tai 1 % daugiau nei 2022 m.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.