"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos (teisingumas) posėdis, 2024 m. spalio 11 d.
Pagrindiniai rezultatai
Teisingumas
Kova su rasizmu
Teisingumo ministrai aptarė ES kovos su rasizmu veiksmų plano įgyvendinimą. Pirmasis ES planas buvo priimtas 2020 m., jis apima daugiau kaip 80 priemonių įvairiose srityse, įskaitant teisėsaugą, švietimą, užimtumą, būstą ir sveikatą. Šių priemonių tikslas – sustiprinti veiksmus, kad ES būtų veiksmingiau kovojama su rasizmu.
Ministrai visų pirma aptarė plano įgyvendinimo sunkumus, pavyzdžiui tai, kad trūksta patikimų duomenų apie tai, jog apie rasizmą pranešama ne visada, ir svarstė, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis nacionaliniu lygmeniu. Jie taip pat aptarė, kaip ES įstaigos galėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti veiksmų planą nacionaliniu lygmeniu. Ministrai, be kita ko, kėlė klausimus dėl ES lygmens finansavimo, keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais ir vietos subjektų bei pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimo svarbos.
ES pagrindinių teisių agentūros direktorė Sirpa Rautio pateikė ministrams naujausius šios srities skaičius ir informavo apie naujausias šios srities tendencijas ES. Direktorė priminė, kad patyrusieji rasizmą ir neapykantą mažiau pasitiki visuomene, o tai savo ruožtu aukoms atima norą pranešti apie nusikaltimus, ir kad daug neapykantą kurstančių kalbų internete praslysta pro platformų moderavimo mechanizmus.
Rasizmas daro didžiulį neigiamą poveikį kasdieniam mūsų piliečių gyvenimui ir kelia grėsmę mūsų visuomenių sanglaudai. Kova su rasizmu tebėra vienas iš ES ir valstybių narių vyriausybių prioritetų, nes tai labai svarbu Europos piliečių gerovei ir saugumui užtikrinti.
Kova su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu
Pirmininkaujanti valstybė narė, Komisija ir Eurojustas informavo ministrus apie darbą, atliekamą kovojant su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu. Tarp naujausių įvykių – šių metų rugsėjo 25–26 d. pradėjo veikti Europos teisminis tinklas organizuoto nusikalstamumo klausimais. Šis tinklas sukurtas remiantis 2024 m. birželio mėn. Tarybos išvadomis. Tai specializuotų ekspertinių žinių centras, padedantis teisminėms institucijoms organizuoto nusikalstamumo srityje. Eurojustas ir Komisija ėmėsi darbo, kad nustatytų prioritetines valstybes ir veiksmus teisminiam bendradarbiavimui su ES nepriklausančiomis valstybėmis stiprinti. Remdamosi šia veikla, Tarybos darbo grupės aptars tolesnius veiksmus. Europos išorės veiksmų tarnyba pabrėžė savo vaidmenį siekiant užtikrinti, kad į teisminio bendradarbiavimo klausimus būtų atsižvelgiama platesnėse ES lygmens diskusijose su trečiosiomis valstybėmis.
ES lygmeniu 2021–2025 m. narkotikų strategijoje ir veiksmų plane ir 2021–2025 m. kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje nustatyti šios srities uždaviniai ir veiksmai.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Kova su nebaudžiamumu
Pirmininkaujanti valstybė narė, Komisija ir Eurojustas pateikė naujausią informaciją apie pastarojo meto pokyčius, susijusius su kova su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus, įvykdytus Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste.
Nuo pat Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios Taryba remia valstybių narių ir tarptautinių veikėjų veiklos koordinavimą ir jų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad karo nusikaltėliai neliktų nenubausti.
Buvo pradėta daug svarbių iniciatyvų, pavyzdžiui, valstybės narės į Ukrainą siunčia kriminalistikos ekspertus, įsteigta jungtinė įtariamų nusikaltimų Ukrainoje tyrimo grupė, sukurta Eurojusto sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymų duomenų bazė, Eurojuste įsteigtas Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras ir pradėti nacionaliniai tyrimai dėl Ukrainoje galimai įvykdytų tarptautinių nusikaltimų.
2022 m. gruodžio 9 d. Taryba patvirtino išvadas dėl kovos su nebaudžiamumu, kuriose valstybės narės paragino Ukrainą prisijungti prie Romos statuto. Šis prisijungimas prasidėjo 2024 m. rugpjūčio 24 d. Ukrainai priėmus teisės aktus dėl prisijungimo prie Statuto. Romos statutas yra Sutartis, kuria įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas.
Teisės kreiptis į teismą puoselėjimas teisinės valstybės ir konkurencingumo kontekste
Pietų metu ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl teisės kreiptis į teismą teisinės valstybės ir konkurencingumo kontekste, visų pirma aptardami mažiau išteklių ir finansinių priemonių turinčių ekonominės veiklos vykdytojų, pavyzdžiui, MVĮ, galimybes kreiptis į teismą. Diskusijoje daugiausia kalbėta apie tai, kaip pagerinti teisės aktų ir teisinės informacijos skaidrumą, prieinamumą ir pasiekiamumą, kad visiems būtų sudarytos vienodos sąlygos veiksmingai pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Taip pat buvo išnagrinėtos alternatyvaus ginčų sprendimo perspektyvos ir galima nauda ir šios srities iššūkiai bei geriausia praktika.
Šiuo metu svarstomi teisės aktai
Pirmininkaujanti valstybė narė pranešė apie šiuo metu rengiamų teisės aktų teisingumo srityje padėtį.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Pirmininkaujanti valstybė narė kartu su Komisija pateikė naujausią informaciją apie pokyčius kovos su antisemitizmu srityje. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo apie 2024 m. spalio 28–29 d. Juodkalnijoje vyksiantį ES ir Vakarų Balkanų teisingumo ir vidaus reikalų ministrų forumą ir apie dabartinę ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos padėtį.
Komisija informavo delegacijas apie 2024 m. metinę Pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą, derybas dėl ES ir JAV susitarimo dėl e. įrodymų ir pažangą dėl JT konvencijos dėl kibernetinių nusikaltimų.
Slovakija pateikė pastabų dėl 2024 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
