"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos (teisingumas) posėdis, 2024 m. gruodžio 13 d.
Pagrindiniai rezultatai
Kova su neteisėtu migrantų gabenimu
Taryba susitarė dėl bendro požiūrio (valstybių narių pozicijos) dėl siūlomos direktyvos, kuria nustatomos būtiniausios neteisėto migrantų gabenimo prevencijos taisyklės. Šiuo teisės aktu būtų pakeista dabartinė ES teisinė sistema, kuri buvo sukurta 2002 m. Pasiūlymu siekiama suartinti valstybių narių baudžiamąją teisę, kiek tai susiję su neteisėto migrantų gabenimo apibrėžtimi ir sankcijomis už jį.
Neteisėtai gabendamos migrantus nusikalstamos grupės uždirba milijonus labiausiai pažeidžiamų asmenų sąskaita. Baudžiamasis persekiojimas už šį nusikaltimą yra vienas iš ES šalių prioritetų.
Vengrijos teisingumo ministras Bence Tuzsonas
2023 m. prie ES išorės sienų nustatyta apie 380 000 neteisėto sienos kirtimo atvejų. Europolo duomenimis, daugiau kaip 90 % į ES atvykstančių neteisėtų migrantų naudojasi neteisėtai žmones gabenančių asmenų paslaugomis.
Kova su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu
Siekdami kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu, ministrai susitarė dėl savo pozicijos ir dėl bendro požiūrio dėl pasiūlymo atnaujinti 2011 m. direktyvą, kad būtų sustiprinta baudžiamoji teisė seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo srityje. 2024 m. vasario mėn. Europos Komisijos pasiūlytu atnaujintu teisės aktu bus išplėsta seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo nusikalstamų veikų (įskaitant veikas, kurioms palankias sąlygas sudaro ar kurias palengvina naujos internetinės priemonės) apibrėžtis ir užtikrintas veiksmingesnis jų tyrimas bei baudžiamasis persekiojimas už jas. Juo taip pat nustatomos griežtesnės bausmės ir konkretesni prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems reikalavimai.
Dalinis bendras požiūris, dėl kurio susitarta šiandien, dėl siūlomos direktyvos, kuria siekiama suderinti tam tikrus nemokumo teisės aspektus, pagrindinių elementų yra itin svarbus žingsnis siekiant, kad ES taptų patrauklesnė investuotojams.
Pasiūlymas yra viena iš 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano iniciatyvų. Juo siekiama paskatinti tarpvalstybines investicijas bendrojoje rinkoje tikslingai suderinant nemokumo procedūras. Pasiūlymu visų pirma siekiama užtikrinti, kad kreditoriai galėtų susigrąžinti didžiausią vertę iš likviduojamos bendrovės, pagerinti nemokumo procedūrų veiksmingumą ir padidinti susigrąžintinos vertės nuspėjamumą ir teisingą paskirstymą kreditoriams. Šiuo metu tarpvalstybiniai investuotojai, vertindami investavimo galimybę, turi atsižvelgti į 27 skirtingas nemokumo taisykles.
Dalykinių pietų metu ministrai dalyvavo diskusijoje dėl galimybės bendrai kurti teismų sistemoms skirtas DI priemones. Jie taip pat aptarė, kokios DI priemonės galėtų būti tinkamiausios tokioms iniciatyvoms. DI priemonių tokioms sudėtingoms sritims kaip teisingumas kūrimui reikės daug išteklių, todėl gali būti naudinga derinti pastangas Europos lygmeniu.
DI jau daro poveikį teisingumo sektoriui ir šis poveikis ateityje tik didės. Tokie pokyčiai gali pagerinti teismo procesų savalaikiškumą, veiksmingumą ir efektyvumą. Logiška dirbti kartu kaip ES, kad galėtume kartu orientuoti šiuos pokyčius ir naudotis jų teikiama nauda.
Kadangi per pastaruosius 20 metų ES baudžiamoji teisė buvo labai išplėtota, ministrai apsvarstė būsimus poreikius baudžiamosios teisės srityje ir visų pirma tai, ar reikėtų numatyti galimybę konsoliduoti teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo teisinę sistemą. Dauguma ministrų pareiškė nuomonę, kad turėtų būti akcentuojamas dabartinių taisyklių įgyvendinimas, o naujų pasiūlymų atveju – nuoseklumo su esama ES baudžiamosios teisės sistema užtikrinimas.
Antrasis diskusijų dėl ES baudžiamosios teisės ateities aspektas buvo susijęs su dokumentų, kuriais nustatomos būtiniausios materialinės baudžiamosios teisės normos, pavyzdinių nuostatų rengimu. Bendrai sutarta, kad valstybės narės pageidauja užtikrinti, kad pagrindinėse ES baudžiamosios teisės nuostatose būtų vartojami bent kai kurie tipiniai lingvistiniai elementai. Ministrai taip pat pareiškė iš esmės pritariantys tam, kad būtų tęsiamas neprivalomų pavyzdinių nuostatų rengimo darbas, kad būtų pasiektas bendras sutarimas su kitomis ES institucijomis.
Buvo paskelbtos dvi pirmininkaujančios valstybės narės ataskaitos: dėl pavyzdinių nuostatų ir dėl ES baudžiamosios teisės ateities bendrame kontekste.
Tarpusavio vertinimas: Europos tyrimo orderio stiprinimas
Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė informacijos dėl galutinės dešimtojo tarpusavio vertinimo etapo ataskaitos. Vykdant šią reguliarią veiklą daugiausia dėmesio buvo skirta Europos tyrimo orderio įgyvendinimui.
Tarpusavio vertinimai – valstybių narių viena kitos vertinimai, kaip jos įgyvendina ES ir tarptautinius teisės aktus bei priemones kovos su nusikalstamumu srityje. Šiuo mechanizmu siekiama:
rasti praktinių kovos su organizuotu nusikalstamumu ES sprendimų,
pagerinti Europos teisminį bendradarbiavimą,
dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių.
Taryba koordinuoja vertinimo procesą ir rengia ataskaitas, įskaitant išvadas ir rekomendacijas.
Kova su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu
Kaip ir vidaus reikalų ministrų posėdžio atveju, pirmininkaujanti valstybė narė informavo teisingumo ministrus apie pažangą, padarytą kovojant su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu. Pirmininkaujanti valstybė narė visų pirma atkreipė dėmesį į veiklą, susijusią su Europos teisminiu tinklu organizuoto nusikalstamumo klausimais ir su teisminio bendradarbiavimo su prioritetinėmis trečiosiomis šalimis stiprinimu.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą: kova su nebaudžiamumu
Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė naujausią informaciją apie ES veiksmus kovojant su nebaudžiamumu Ukrainoje. ES, valstybės narės ir tarptautiniai subjektai imasi įvairių veiksmų – į Ukrainą siunčiami valstybių narių teismo ekspertai, sukurta jungtinė tyrimo grupė įtariamiems nusikaltimams Ukrainoje tirti ir Eurojuste įsteigtas Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras.
Atsižvelgdama į tarptautinės bendruomenės, įskaitant Tarybą, raginimą prisijungti prie Romos statuto, spalio 25 d. Ukraina JT generaliniam sekretoriui deponavo Romos statuto ratifikavimo dokumentą. Romos statutas Ukrainoje įsigalios 2025 m. sausio 1 d.
Teisėkūros ir veiksmų planavimas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje
Pirmininkaujanti valstybė narė pristatė dabartinę padėtį, susijusią su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strateginėmis gairėmis, kurias Taryba patvirtino gruodžio 12 d. Šiomis gairėmis bus vadovaujamasi nustatant ES politikos kryptį šioje erdvėje ateinantiems penkeriems metams.
Strateginės gairės yra itin svarbi ES politikos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje krypties nustatymo priemonė. Jos sudaro atitinkamų 2024–2029 m. ES strateginės darbotvarkės aspektų įgyvendinimo pagrindą.
Prieiga prie duomenų veiksmingai teisėsaugai užtikrinti
Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė naujausią informaciją apie Prieigos prie duomenų veiksmingai teisėsaugai užtikrinti aukšto lygio grupės darbą, grindžiamą jos baigiamąja ataskaita.
Kiti klausimai
Vidaus reikalų ministrų posėdyje pirmininkaujanti valstybė narė informavo delegacijas apie 2024 m. spalio 28–29 d. Budvoje (Juodkalnija) įvykusį ES ir Vakarų Balkanų ministrų forumą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais. Kartu su Komisija ji informavo dalyvius apie pokyčius kovos su antisemitizmu srityje. Komisija taip pat pristatė ES ir JAV derybų dėl susitarimo dėl e. įrodymų dabartinę padėtį.
ES Tarybai pirmininkausianti Lenkija pristatė savo darbo programą.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
