Pagrindinės teisės ES
Kiekvienas ES pilietis turi tas pačias pagrindines teises, grindžiamas lygybės, nediskriminavimo, žmogaus orumo, laisvės ir demokratijos vertybėmis. Šios teisės įtvirtintos ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje.
ES pagrindinių teisių chartija
ES grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagrindinės teisės, demokratija ir teisinė valstybė. Šios vertybės – ES tikslų ir jos principų pagrindas, ir ES siekia jas apsaugoti ir propaguoti tiek savo teritorijoje, tiek už jos ribų.
Pagrindinių teisių chartija užtikrinamos kiekvieno asmens pagrindinės teisės Europos Sąjungoje. Joje nustatomos kiekvieno asmens Europos Sąjungoje asmeninės, pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės. Pagrindinių teisių chartija buvo priimta 2000 m., o 2009 m., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tapo teisiškai privaloma. Tai reiškia, kad Chartijos turi laikytis visos ES institucijos ir įstaigos, taip pat valstybės narės, kai jos įgyvendina ES teisę.
Chartiją sudaro 50 straipsnių, apimančių teises šiose srityse:
- žmogaus orumas,
- laisvės,
- lygybė,
- solidarumas,
- piliečių teises,
- teisingumas.
Po jų pateikiamos bendrosios nuostatos dėl Chartijos aiškinimo ir taikymo.
Chartijos įgyvendinimas
Kasmet Komisija pateikia Chartijos taikymo ataskaitą, o vėliau Taryba gali imtis tolesnių veiksmų patvirtindama išvadas. Paprastai išvadose daugiausia dėmesio skiriama keliems klausimams, pavyzdžiui, nediskriminavimui, vaiko teisėms, rasizmui ir ksenofobijai, smurtui prieš moteris.
Prireikus ES taip pat gali priimti teisės aktus, kad užtikrintų Chartijoje nustatytų teisių apsaugą. Tai apima tokius klausimus kaip teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir asmens duomenų apsauga.
ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos
Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) – tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti žmogaus teises ir politines laisves visoje Europoje. Ji buvo priimta 1950 m., prie jos yra prisijungusios visos 27 ES valstybės narės.
Siekiant užtikrinti, kad ES ir ES teisei būtų taikomi tie patys standartai kaip ir valstybėms narėms, Lisabonos sutartyje pati Europos Sąjunga įpareigojama prisijungti prie šios konvencijos.
Europos Sąjungos prisijungimas užtikrintų visišką ES piliečių ir kitų europiečių pagrindinių teisių apsaugą ir sustiprintų bendras vertybes. Tai taip pat padidintų ES teisės veiksmingumą, o pagrindinių teisių apsauga Europoje taptų nuoseklesnė.
2014 m. gruodžio 18 d. ES Teisingumo Teismas pateikė neigiamą nuomonę dėl susitarimo projekto suderinamumo su ES sutartimis. Iš dalies pakeistas susitarimo projektas buvo pateiktas Europos Teisingumo Teismui, kad jis pateiktų naują nuomonę.
Tarybos vaidmuo
Pagrindinių teisių apsauga yra horizontalusis klausimas, turintis įtakos visoms ES veiklos sritims. Tai reiškia, kad visi Tarybos organai, nepriklausomai nuo jų lygmens ar nagrinėjamų temų, vykdydami teisėkūros procesą turi atsižvelgti į šias teises.
Be to, veikia specialus organas – Pagrindinių teisių, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo (FREMP) darbo grupė, kuri nagrinėja visus klausimus, tiesiogiai susijusius su pagrindinėmis teisėmis.
Bendradarbiavimas su ES pagrindinių teisių agentūra
Taryba glaudžiai bendradarbiauja su ES pagrindinių teisių agentūra. Taip bendradarbiaujant:
- patvirtinamas teisinis pagrindas ir programavimo dokumentas,
- užtikrinama tolesnė veikla, susijusi su agentūros metine ataskaita ir kitais Tarybos darbui svarbiais tyrimais ir ataskaitomis.
Agentūros metine ataskaita taip pat remiamasi diskusijose Taryboje rengiant išvadas dėl Chartijos įgyvendinimo.
2022 m. balandžio 5 d. Taryba patvirtino didesnius agentūros įgaliojimus.
-
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
-
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Taip pat žr.:
Žmogaus teisių apsauga ir propagavimas
Shaping the EU as we know it: the Lisbon Treaty
Duomenų apsauga Europos Sąjungoje
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. gruodžio 4 d.