"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (vidaus reikalai), 2024 m. spalio 10 d.
Pagrindiniai rezultatai
Vidaus reikalai
Kova su seksualine prievarta prieš vaikus internete
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie dabartinę padėtį nagrinėjant siūlomą ES teisės aktą, pagal kurį interneto įmonėms būtų privaloma savo platformose nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą ir apie ją pranešti valdžios institucijoms. Planuojamas įsteigti ES centras padėtų institucijoms, kurios imasi veiksmų dėl pranešimų apie seksualinę prievartą prieš vaikus, ir rinktų ekspertines žinias bei geriausios praktikos pavyzdžius apie prevenciją ir paramą aukoms bei jais dalytųsi.
Teisės akto projektas buvo pasiūlytas 2022 m. gegužės mėn. ir nuo to laiko buvo išsamiai aptartas Tarybos ekspertų posėdžiuose.
Pirmininkaujančios valstybės narės kompromisiniu tekstu, kurį šiuo metu svarsto Taryba, būtų užtikrinta tinkama mūsų vaikų ir mūsų piliečių privatumo apsaugos pusiausvyra.
Kova su seksualine prievarta prieš vaikus yra vienas iš pirmininkaujančios valstybės narės prioritetų. Pateiktas teisės akto projektas gali radikaliai pakeisti situaciją kovojant su šiais baisiais nusikaltimais. Atkakliai sieksime, kad šis pasiūlymas pasiektų finišo liniją.
Vengrijos vidaus reikalų ministras Sándoras Pintéris
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo delegacijas apie kitus teisėkūros procedūra priimamus dokumentus, kurie priklauso vidaus reikalų ministrų kompetencijai.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Ministrai aptarė Šengeno erdvės padėtį ir pasikeitė nuomonėmis dėl Šengeno tarybos metinio ciklo prioritetų įgyvendinimo. Ministrai daugiausia dėmesio skyrė ES išorės sienų atsparumo didinimui, visų pirma sienų kontrolės kokybės gerinimui ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis gerinimui. Daugelis delegacijų pabrėžė, kad svarbu skirti pakankamai išteklių išorės sienų apsaugai ir užtikrinti visapusišką ES informacinių sistemų naudojimą. Ministrai taip pat pabrėžė FRONTEX vaidmenį remiant valstybes nares ir trečiąsias šalis, su kuriomis ji yra pasirašiusi susitarimus.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo apie visapusiško Šengeno acquis įgyvendinimo Bulgarijoje ir Rumunijoje padėtį. 2023 m. gruodžio 30 d. Taryba nusprendė panaikinti oro ir jūrų sienų su Bulgarija ir Rumunija kontrolę. Siekiant nustatyti patikrinimų prie sausumos vidaus sienų su Bulgarija ir Rumunija panaikinimo datą, reikės priimti dar vieną Tarybos sprendimą. Bulgarija ir Rumunija pristatė priemones, kurias jos įgyvendino gruodžio mėn. priėmus Tarybos sprendimą dėl išorės sienų apsaugos ir kovos su neteisėta migracija.
Pirmininkaujančiai Vengrijai itin svarbus yra išorės sienų saugumo stiprinimo klausimas. Toliau laikomės įsipareigojimo kuo greičiau užtikrinti visapusę Bulgarijos ir Rumunijos narystę Šengeno erdvėje.
Vengrijos vidaus reikalų ministras Sándoras Pintéris
Pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija informavo ministrus apie tai, kaip sekasi pradėti taikyti atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS) – automatizuotą IT sistemą, skirtą į ES trumpam laikui atvykstantiems ne ES piliečiams registruoti. Pagal naująją sistemą sienos apsaugos pareigūnai nuskenuos pirmą kartą sieną kertančių asmenų pirštų atspaudus arba juos nufotografuos. Ši informacija bus įrašyta į skaitmeninę rinkmeną. Ministrai buvo informuoti apie taikymo pradžią.
Siekdama užtikrinti, kad perėjimas prie AIS būtų sklandus, Komisija parengė laipsniško jos diegimo planus. Artimiausiomis savaitėmis šis požiūris bus detalizuotas.
AIS yra viena iš daugelio kovos su nusikalstamumu ir sienų saugumo IT sistemų, kurias ES turi įdiegti per kelerius ateinančius metus. ETIAS – kelionių leidimų sistema, kuria bus tikrinamas ne ES piliečių, kurie gali atvykti į Šengeno erdvę be vizos, keliamas pavojus saugumui, migracijos rizika ir pavojus sveikatai, turi pradėti veikti pirmąjį 2025 m. pusmetį.
Kova su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo apie tai, kaip sekasi įgyvendinti savo dešimt prioritetų kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Ji atkreipė dėmesį į tam tikras priemones, susijusias su Europos uostų aljansu, tolesniais veiksmais, susijusiais su didžiausią grėsmę keliančių nusikaltėlių tinklų aprašymu, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos finansiniams ir skaitmeniniams tyrimams atlikti, ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis skatinimu, be kita ko, kovojant su sintetinių narkotikų keliamomis grėsmėmis.
Sintetinių narkotikų keliamų grėsmių klausimu pirmininkaujanti valstybė narė atkreipė dėmesį į ES ir jos valstybių narių indėlį į Pasaulinę kovos su sintetinių narkotikų keliamomis grėsmėmis koaliciją (ji JAV iniciatyva pradėjo veiklą 2023 m. liepos 7 d.). 2024 m. rugsėjo 19 d. surengto ES ir JAV dialogo narkotikų klausimais metu ES ir JAV susitarė toliau bendradarbiauti ir keistis informacija apie įvairias priemones, kurių ėmėsi abi pusės. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat dalyvauja diskusijose su valstybėmis narėmis dėl ES pasirengimo kovoti su sintetinių narkotikų keliamomis grėsmėmis.
Darbo pietų metu ministrai aptarė neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai atmesti, grąžinimo klausimą. Visų pirma ministrai aptarė įvairius požiūrius, kaip padidinti ES grąžinimo sistemos veiksmingumą ir kaip prie to galėtų prisidėti FRONTEX. Jie pavedė ekspertams pradėti nagrinėti novatoriškas idėjas, susijusias su grąžinimu. Be to, ministrai sutiko su tuo, kad reikia pradėti darbą, kad būtų surasti galimi ES lygmens sprendimai, kaip veiksmingai grąžinti nusikaltėlius ir grėsmę saugumui keliančius asmenis iš didesnės rizikos trečiųjų šalių.
Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios ir 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio vidaus reikalų ministrai reguliariai diskutavo apie šių konfliktų poveikį ES vidaus saugumui.
Tęsdami šią praktiką ir remdamiesi dabartinės grėsmių padėties apžvalga, ministrai pasikeitė nuomonėmis apie galimas šių konfliktų pasekmes Europos Sąjungai, pavyzdžiui, apie migracijos spaudimą ir tolesnę poliarizaciją mūsų visuomenėse.
Ministrai susitarė, kad siekiant tvarkytis su galimu poveikiu vidaus saugumui, reikia toliau įgyvendinti tinkamas rizikos mažinimo priemones.
Išvados dėl kovos su tarpvalstybiniais nusikaltimais aplinkai
Taryba patvirtino išvadas dėl kovos su tarpvalstybiniais nusikaltimais aplinkai, pripažindama juos viena pelningiausių organizuoto nusikalstamumo veikla. Šie nusikaltimai daro didelę žalą aplinkai ir ekonomikai, ypač atliekų tvarkymo srityje, ir dažnai yra susiję su korupcija, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Taryba paragino valstybes nares, Europos Komisiją, Europolą, Eurojustą, „EnviCrimeNet“, CEPOL ir JAGUAR tinklą intensyvinti bendradarbiavimą, nustatyti nusikalstamą veiklą, išardyti šiuos tinklus, konfiskuoti turtą ir stiprinti partnerystes su ES nepriklausančiomis šalimis.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Komisija informavo ministrus apie vykdomą Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimą. Vokietija atkreipė dėmesį į Skaitmeninių paslaugų akto įgyvendinimą ir pareigą pranešti apie neteisėtą turinį.
Švedijos delegacija pabrėžė, kad vis didesnį rūpestį kelia nepilnamečių ir jaunuolių įtraukimas į nusikalstamą veiklą naudojant interneto platformas, o Lietuva informavo apie rugsėjo 6 d. Vilniuje surengtą regioninį civilinės saugos forumą.
Galiausiai pirmininkaujanti Vengrija pateikė ministrams naujausią informaciją apie ES ir Vakarų Balkanų teisingumo ir vidaus reikalų ministrų forumą, kuris įvyks spalio 28–29 d. Juodkalnijoje.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
