Energetikos sąjunga
Energetikos sąjunga padeda ES sumažinti jos priklausomybę nuo energijos importo. Ji taip pat užtikrina didesnį pasirinkimą bei žemesnes kainas ES vartotojams ir kovoja su klimato kaita.
Energija verčia pasaulį judėti. ES ekonomika ir europiečių gerovė priklauso nuo stabilaus įperkamos energijos tiekimo. ES valstybės narės susitarė dėl bendrų taisyklių ir tikslų siekiant užtikrinti švarios energijos tiekimą pagal energetikos sąjungos strategiją.
Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai (Infografikas.)
Žvilgsnis į energetikos sąjungą: taisyklės ir tikslai
Energetikos sąjungos strategija siekiama užtikrinti įperkamos, saugios ir tvarios energijos tiekimą Europai ir jos piliečiams. Strategija, kurią Europos Komisija pateikė 2015 m. ES valstybių ir vyriausybių vadovų prašymu, grindžiama penkiais ramsčiais:
- energetiniu saugumu,
- integruota energijos vidaus rinka,
- energijos vartojimo efektyvumu,
- ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu,
- moksliniais tyrimais ir inovacijomis.
Siekdama įgyvendinti šią strategiją, 2016 m. Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisės aktų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“. Komisijos pasiūlymai buvo aptarti Taryboje ir Europos Parlamente, o 2017 m. buvo pradėtos derybos. Iki 2019 m. gegužės mėn. buvo priimti visi rinkinį sudarantys teisės aktai – taip baigta kurti energetikos sąjunga.
Pagrindiniai šio proceso etapai buvo šie:
- 2019 m. gegužės mėn.: reglamentas ir direktyva dėl elektros energijos, reglamentas dėl pasirengimo valdyti riziką ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros pertvarkymo,
- 2018 m. gruodžio mėn.: peržiūrėta direktyva dėl energijos vartojimo efektyvumo, peržiūrėta direktyva dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos, valdymo reglamentas,
- 2018 m. gegužės mėn.: peržiūrėta direktyva dėl pastatų energijos vartojimo efektyvumo.
Rengdama dokumentų rinkinį ES taip pat peržiūrėjo 2030 m. ES energetikos tikslus – dabar nustatyti tokie tikslai:
- ne mažiau kaip 32,5 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą mažinant energijos suvartojimą,
- ne mažiau kaip 32 % energijos turės būti gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Vėliau šie tikslai buvo peržiūrėti kaip Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis.
Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai
Remiantis 2018 m. gruodžio mėn. įsigaliojusiu valdymo reglamentu, ES valstybės narės turi pranešti apie savo indėlį į energetikos sąjungą. Tai atliekama rengiant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP), kurie apima 10 metų laikotarpį ir turi būti reguliariai atnaujinami. Pirmieji NEKSVP apima 2021–2030 m. laikotarpį.
Kodėl energetikos sąjunga yra svarbi?
Energetikos sąjunga reaguoja į pagrindinius iššūkius, su kuriais ES susiduria energetikos srityje. Šie iššūkiai – tai:
- klimato kaita: ES yra įsipareigojusi ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui, o vienas iš pagrindinių veiksmų yra su energija susijusių išmetamų teršalų kiekio mažinimas,
- energetinė priklausomybė: būdama didžiausia energijos importuotoja pasaulyje, ES turi sumažinti savo priklausomybę nuo išorės rinkų,
- senėjanti infrastruktūra: ES turi visiškai integruoti savo energijos rinkas, modernizuoti savo energetikos infrastruktūrą ir užtikrinti, kad būtų koordinuojamos nacionalinės energijos kainos.
Visiškai veikianti energetikos sąjunga padeda stiprinti ES ekonomiką, jos energetinį saugumą ir jos įsipareigojimą kovoti su klimato kaita, kartu užtikrinant didesnį pasirinkimą ir mažesnes kainas ES vartotojams ir įmonėms.
ES imasi vadovaujamo vaidmens klimato kaitos srityje
ES yra įsipareigojusi vadovauti pasaulinei kovai su klimato kaita. ES vadovai siekia ambicingo tikslo – laikantis Paryžiaus susitarimo užtikrinti, kad Europa iki 2050 m. taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu. Ateinančiais dešimtmečiais dirbdamos kartu, ES šalys nori užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir būtų imtasi priemonių likusiam išmetamų teršalų kiekiui kompensuoti.