Skip to content

2014–2020 m. ES ilgalaikis biudžetas

Koronaviruso (COVID-19) protrūkis

Daugiametė finansinė programa (2014–2020 m.)

2013 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė reglamentą dėl dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) – ES ilgalaikio biudžeto. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Reglamente nustatytos visų ES išlaidų ir pagrindinių sričių išlaidų ribos (viršutinės ribos).

2014–2020 m. DFP peržiūra

Šiuo metu rengiamas pasiūlymas peržiūrėti dabartinę DFP, kad 2020 m. būtų galima skirti papildomų lėšų COVID-19 krizei spręsti.

DFP reglamentas buvo peržiūrėtas du kartus – 2015 m. ir 2017 m.

2015 m. jis buvo iš dalies pakeistas dėl to, kad buvo vėlai priimtos ES programos, kurias kartu administruoja Europos Komisija ir valstybės narės. 21,1 mlrd. € nepanaudotų įsipareigojimų iš 2014 m. buvo perkelta į vėlesnius metus.

2017 m. buvo padaryta keletas pakeitimų vykdant privalomą DFP laikotarpio vidurio peržiūrą. Vienais pakeitimais buvo siekiama stiprinti ES biudžeto pajėgumą reaguoti į nenumatytus įvykius. Kitais pakeitimais – toliau orientuoti biudžetą į ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir spręsti migracijos krizę, nekeičiant DFP viršutinių ribų.

Bendros išlaidų ribos

Pagal 2014–2020 m. DFP Europos Sąjunga per visą programos trukmę gali išleisti ne daugiau kaip 959,51 mlrd. € įsipareigojimų asignavimų ir 908,40 mlrd. € mokėjimų asignavimų (visos sumos šiame puslapyje nurodomos 2011 m. kainomis, neskaitant techninių koregavimų).


Tai mažiau nei pagal 2007–2013 m. DFP. Šio sumažinimo priežastis – Tarybos noras atsižvelgti į didelį spaudimą valstybių narių biudžetams po finansų krizės.

Pagrindinių išlaidų sričių viršutinės ribos

2014–2020 m. ES išlaidos yra padalintos į šešias dideles išlaidų kategorijas.

Išlaidų kategorijos ir atitinkamos ES išlaidų (įsipareigojimų) viršutinės ribos:

1. Pažangus ir integracinis augimas

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

Viršutinė išlaidų riba: 125,61 mlrd. € (palyginti su ankstesne DFP, išlaidų suma padidinta daugiau nei 37 %)

Finansavimas iš ES lėšų pagal šią pakategorę apima:

  • paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms
  • investicijas į transeuropinius tinklus
  • mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) plėtrą.

1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Viršutinė išlaidų riba: 324,94 mlrd. €

Pagal šią pakategorę siekiama sumažinti ES regionų vystymosi skirtumus ir paremti ES sanglaudos politiką.

2. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

Viršutinė išlaidų riba: 372,93 mlrd. €

Finansavimas iš ES lėšų pagal šią pakategorę apima:

  • bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP)
  • bendrą žuvininkystės politiką
  • aplinkosaugos veiksmus.

3. Saugumas ir pilietybė

Viršutinė išlaidų riba: 15,67 mlrd. €

Finansuojamos priemonės apima veiksmus, susijusius su:

  • prieglobsčiu ir migracija
  • išorės sienomis
  • vidaus saugumu.

4. Europos vaidmuo pasaulyje

Viršutinė išlaidų riba: 58,70 mlrd. €

Šios išlaidos skirtos ES veiksmams tarptautiniu lygmeniu, įskaitant humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi. Išimtis – Europos plėtros fondas, kuris gauna tiesioginę finansinę paramą iš valstybių narių.

5. Administravimas

Viršutinė išlaidų riba: 61,63 mlrd. €

Palyginti su ankstesne DFP, dėl ES pastangų konsoliduoti viešuosius finansus ši suma sumažinta 2,5 mlrd. €.

6. Kompensacijos

2014 m. skirta 27 mln. € suma, siekiant užtikrinti, kad pirmaisiais metais po įstojimo į Europos Sąjungą Kroatija į ES biudžetą neįneštų daugiau nei gautų iš jo.

Specialiosios priemonės

Neatidėliotinos pagalbos rezervas

Metinį rezervą sudaro 280 mln. €.

Šis rezervas naudojamas nenumatytais atvejais humanitarinės pagalbos, civilinio krizių valdymo ir apsaugos operacijoms ES nepriklausančiose šalyse finansuoti.

ES solidarumo fondas

Viršutinė riba 500 mln. €

Šio fondo paskirtis – finansinės paramos teikimas įvykus didelei nelaimei valstybėje narėje arba šalyje, vedančioje stojimo derybas su ES.

2020 m. kovo mėn. Taryba iš dalies pakeitė ES solidarumo fondo lėšų panaudojimo sritį, kad būtų galima padengti išlaidas ekstremalių visuomenės sveikatos situacijų atveju. Tai padėtų valstybėms narėms ir narystės siekiančioms šalims patenkinti neatidėliotinus žmonių poreikius koronaviruso pandemijos metu.

Lankstumo priemonė

Viršutinė riba 471 mln. €

Ši priemonė naudojama aiškiai nustatytiems poreikiams, kurie negali būti finansuojami laikantis DFP viršutinių ribų.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

Iš šio fondo gali būti sutelkta ne didesnė kaip 150 mln. € metinė suma.

Šio fondo paskirtis – padėti susirasti naują darbą darbuotojams, atleistiems arba dėl didelių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, arba dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės.

Nenumatytų atvejų rezervas

Tai kraštutinė priemonė, skirta reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Ją sudaro 0,03 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų, t. y. maždaug 4 mlrd. €.

Visos panaudotos lėšos visiškai subalansuojamos atitinkamai sumažinant einamųjų ar ateinančių metų DFP išlaidų viršutines ribas.

Speciali lankstumo priemonė, skirta jaunimo nedarbo problemai spręsti ir moksliniams tyrimams skatinti

Leidžiama persvarstyti prioritetus išleidžiant papildomą 2,543 mlrd. € sumą jaunimo nedarbo problemai spręsti ir moksliniams tyrimams.

Numatyta suma visiškai subalansuojama išlaidų kategorijose ir (arba) tarp jų, kad metinių viršutinių ribų bendra suma ir bendra asignavimų suma pagal išlaidų kategoriją išliktų nepakitusi.

ES pajamos: 2014–2020 m. nuosavi ištekliai

Šiuo metu galiojantį sprendimą dėl nuosavų išteklių Taryba priėmė 2014 m. gegužės 26 d.

Pagal šias taisykles ES mokėjimams padengti gali surinkti nuosavų išteklių sumą, siekiančią iki 1,20 % visų valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) sumos.

Dabartiniam septynerių metų biudžeto ciklui nustatytos šios nuosavų išteklių rūšys:

  • tradiciniai nuosavi ištekliai – daugiausia muitai ir cukraus mokesčiai
  • PVM pagrįsti nuosavi ištekliai: vienodas 0,3 % dydžio tarifas taikomas kiekvienos valstybės narės pridėtinės vertės mokesčio bazei, tačiau apmokestinama PVM bazė yra ne didesnė nei 50 % kiekvienos šalies BNP
  • BNP pagrįsti nuosavi ištekliai – gaunami pritaikius vienodą tarifą valstybių narių bendroms nacionalinėms pajamoms; siekiant subalansuoti pajamas ir išlaidas, šis tarifas koreguojamas kiekvienais metais.

Surinkimo išlaidos

ES valstybės narės yra atsakingos už tradicinių nuosavų išteklių surinkimą ir jų teikimą Komisijai.

2014–2020 m. jos pasilieka 20 % Komisijai mokėtinų tradicinių nuosavų išteklių surinkimo išlaidoms padengti.

Korekcijos

Kai kurios šalys susigrąžina sumas – kitaip tariant, joms taikomos korekcijos. Tai padeda sumažinti skirtumą tarp sumų, kurias jos moka į ES biudžetą, ir iš ES biudžeto gaunamų sumų. Toliau nurodomos 2014–2020 m. laikotarpio korekcijos.

Jungtinei Karalystei taikoma korekcija – 2018 m. ji buvo 5 mlrd. € vertės.

Jungtinei Karalystei kompensuojama 66 % skirtumo tarp jos įnašo į ES biudžetą ir jos iš biudžeto gaunamos sumos.

Likusios ES valstybės narės pasidalija Jungtinei Karalystei taikomos korekcijos išlaidas atitinkamai pagal savo santykinę ES BNP dalį. Tačiau keturioms valstybėms narėms taikomos „korekcijos korekcijos“ (taip jos paprastai vadinamos):

  • Vokietijai
  • Austrijai
  • Nyderlandams
  • Švedijai.

Nuo 2002 m. šios valstybės narės mokėjo tik 25 % savo įprastos Jungtinei Karalystei taikomos korekcijos finansavimo dalies.

Fiksuoto dydžio korekcijos

2014–2020 m. laikotarpiu keturioms valstybėms narėms buvo taikomos fiksuoto dydžio korekcijos, kitaip tariant, metinių BNP pagrįstų įnašų sumažinimai (2011 m. kainomis):

  • Danijai – 130 mln. €
  • Nyderlandams – 695 mln. €
  • Švedijai – 185 mln. €
  • Austrijai – 30 mln. € 2014 m., 20 mln. € 2015 m. ir 10 mln. € 2016 m.

Lengvatinis PVM pagrįstų nuosavų išteklių pareikalavimo tarifas

Lengvatinis PVM pagrįstų nuosavų išteklių pareikalavimo tarifas – 0,15 % vietoj 0,3 % – taikomas trims valstybėms narėms:

  • Vokietijai
  • Nyderlandams
  • Švedijai.

Taip pat žr.:

Temos