Skip to content

Keleivių duomenys

Dalijimasis keleivių duomenimis yra naudingas teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Keleivio duomenų įrašo direktyva siekiama reglamentuoti tokių pagrindinių duomenų perdavimą iš oro transporto bendrovių nacionalinėms valdžios institucijoms, o išankstinės informacijos apie keleivius taisyklėmis nustatoma, kaip rinkti ir perduoti daugiau asmens duomenų nacionalinėms institucijoms.

Kas yra keleivio duomenų įrašo duomenys?

Keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenys yra keleivių pateikta asmeninė informacija, kurią renka ir saugo oro vežėjai. Ji apima tokią informaciją kaip keleivio vardas ir pavardė, kelionės datos, maršrutai, vietos lėktuve, bagažas, kontaktiniai duomenys ir mokėjimo priemonės.

PNR direktyva reglamentuojamas tokių duomenų perdavimas valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir jų tvarkymas teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais.

2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl kompromisinio teksto. 2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamentas priėmė poziciją. 2016 m. balandžio 21 d. Taryba priėmė direktyvą. Valstybės narės per dvejus metus turėjo užtikrinti, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

Kas yra išankstinė informacija apie keleivius?

Išankstinė informacija apie keleivius (API) – tai keleivio tapatybė, paprastai gaunama iš kelionės dokumentų ar pasų, pavyzdžiui:

  • tikslus vardas ir pavardė,
  • gimimo data,
  • pilietybė.

Ši informacija perduodama valdžios institucijoms ir gali būti naudinga vyriausybių vykdomos sienų kontrolės arba saugumo operacijų priemonė.

2022 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė du pasiūlymus dėl teisės aktų – dėl reglamentų, kuriais siekiama palengvinti išorės sienų valdymą ir padidinti vidaus saugumą. 2024 m. kovo 1 d. Taryba ir Europos Parlamentas susitarė dėl naujo teisės akto.

ES kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu taisyklės

Organizuotas nusikalstamumas ir teroristinė veikla dažnai yra susiję su tarptautinėmis kelionėmis. Reaguodama į vidaus sienų kontrolės panaikinimą pagal Šengeno konvenciją, ES numato priemones dėl teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis.

PNR sistema papildo jau turimas priemones, kuriomis kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu. PNR duomenų tvarkymas suteikia teisėsaugos institucijoms galimybę nustatyti, kurie asmenys galėtų būti įtariami dėl nusikaltimo ar terorizmo, nors prieš atliekant konkrečių duomenų analizę jie įtariami nebuvo.

Dauguma valstybių narių jau naudojo PNR duomenis, pateikiamus policijai ar kitoms institucijoms pagal nacionalinę teisę. ES lygmens PNR sistema valstybių narių teisinės nuostatos suderinamos, išvengiant teisinio netikrumo bei saugumo spragų ir kartu užtikrinant duomenų apsaugą.

ES jau yra pasirašiusi susitarimus, pagal kuriuos ES vežėjai gali perduoti PNR duomenis Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Australijai.

2020 m. vasario mėn. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti ES ir Japonijos derybas dėl PNR susitarimo.

2025 m. balandžio mėn. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo oficialiai sudaromas ES ir Kanados susitarimas dėl PNR duomenų perdavimo ir naudojimo.

PNR direktyva siekiama reglamentuoti PNR duomenų perdavimą iš oro transporto bendrovių nacionalinėms valdžios institucijoms, taip pat jų vykdomą šių duomenų tvarkymą. Pagal šią direktyvą oro transporto bendrovės privalo pateikti PNR duomenis, susijusius su skrydžiais į ES arba iš jos. Valstybėms narėms leidžiama (tačiau neprivaloma) rinkti PNR duomenis, susijusius su pasirinktais ES vidaus skrydžiais.

Direktyvoje nustatyta, kad surinkti PNR duomenys gali būti tvarkomi tik teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais.

Šiame kontekste PNR duomenys gali būti naudojami keliais būdais:

  • siekiant įvertinti keleivius prieš jiems atvykstant ar išvykstant pagal iš anksto nustatytus rizikos kriterijus arba siekiant nustatyti konkrečių asmenų tapatybę,
  • kaip pagrindas rengiant minėtus rizikos kriterijus,
  • vykdant konkrečius tyrimus ar patraukiant baudžiamojon atsakomybėn.

Siekiant apsaugoti pagrindines teises į asmens duomenų apsaugą, privatų gyvenimą ir nediskriminavimą, direktyvoje numatyti tam tikri PNR duomenų perdavimo, tvarkymo ir saugojimo apribojimai:

  • direktyva draudžiama rinkti ir naudoti neskelbtinus duomenis,
  • PNR duomenys gali būti saugomi tik 5 metus ir turi būti nuasmeninami praėjus 6 mėnesiams, kad su tais duomenimis susijusio asmens tapatybės nebebūtų įmanoma iš karto nustatyti,
  • valstybės narės turi įsteigti informacijos apie keleivius skyrių, atsakingą už duomenų tvarkymą ir apsaugą, į šį skyrių turi būti paskirtas duomenų apsaugos pareigūnas,
  • valstybės narės privalo užtikrinti, kad keleiviai būtų aiškiai informuojami apie PNR duomenų rinkimą ir jų teises,
  • priimant sprendimus, dėl kurių asmeniui kyla neigiamų teisinių pasekmių arba kurie jam labai pakenkia, negalima remtis vien automatizuotu PNR duomenų tvarkymu,
  • PNR duomenys gali būti perduoti trečiosioms valstybėms tik labai ribotomis aplinkybėmis ir tik atskirai įvertinus kiekvieną konkretų atvejį.

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. balandžio 15 d.