Skip to content

Politinės reklamos reglamentavimas

Politinė reklama atlieka svarbų vaidmenį demokratinėje visuomenėje. ES taisyklės padeda užtikrinti didesnį skaidrumą, atskaitomybę ir pagarbą piliečių teisėms.

ES politinės reklamos taisyklės

Politinė reklama leidžia politinėms partijoms ir politikams skleisti savo idėjas, informuoti rinkėjus ir skatinti dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Kadangi skaitmeninis pasaulis keičia tai, kaip viešinama informacija, tradicinės priežiūros ir skaidrumo priemonės turi būti tobulinamos, kad būtų neatsiliekama nuo pokyčių tempo.

Siekdama apsaugoti atvirus demokratinius debatus ir išsaugoti rinkimų integralumą, ES yra nustačiusi griežtas taisykles dėl politinės reklamos tiek internete, tiek ne internete. 2024 m. kovo mėn. priimtu reglamentu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo nustatyti nauji politinės reklamos skaidrumo, atrankiojo adresavimo ir atskaitomybės ES masto standartai.

Šiuo tikslu reglamentu siekiama trijų pagrindinių tikslų.

Įgalinti piliečius

Įgalinti piliečius atpažinti politinę reklamą, suprasti, kas už ją sumokėjo, ir žinoti, ar ji adresuojama jiems.

Apsaugoti privatumą

Apsaugoti privatumą, ypač kai tai susiję su nepilnamečiams naudotojams skirta reklama ir neskelbtinų asmens duomenų naudojimu siekiant užkirsti kelią užsienio šalių kišimuisi, ypač rinkimų laikotarpiais.

Užtikrinti vienodas sąlygas

Sukurti vienodas sąlygas politinės reklamos skelbimui visoje vidaus rinkoje.

Taisyklių paaiškinimas

Reglamentu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo ES nustatė keletą pagrindinių pareigų visiems ekonominės veiklos vykdytojams, dalyvaujantiems rengiant, skelbiant ir platinant politinę reklamą.

Ženklinimas

Visuose politiniuose skelbimuose turi būti aiškiai nurodyta, kad jie yra politiniai, nurodyta, kas už juos sumokėjo, ir pateikiamas skaidrumo pranešimas, kuriame paaiškinamas tikslas, visi taikomi adresavimo kriterijai, sumokėta suma arba sumų intervalas ir kita reikalaujama informacija.

Duomenų apsauga

Asmens duomenų naudojimas atrankiojo adresavimo tikslais yra griežtai kontroliuojamas. Neskelbtini duomenys (pvz., susiję su rase, religija ar politinėmis pažiūromis) iš viso negali būti naudojami. Kiti asmens duomenys gali būti naudojami tik gavus aiškų atskirą sutikimą. Naudoti nepilnamečių arba jaunesnių nei rinkimų teisės amžiaus asmenų asmens duomenis draudžiama.

ES duomenų saugykla

Visi internetiniai politiniai skelbimai turi būti saugomi Europos internetinės politinės reklamos skelbimų saugykloje, prieinamoje per centralizuotą, paieškos funkciją turinčią sąsają. Visa susijusi informacija bus saugoma septynerius metus.

Užsienio šalių kišimasis

Likus trims mėnesiams iki (ES, nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens) rinkimų ar referendumo politinės reklamos paslaugų teikėjai gali priimti tik tuos užsakovus, kurie yra ES piliečiai, Sąjungoje nuolat gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, turintys balsavimo teisę, arba ES įsisteigę juridiniai asmenys, kurių nekontroliuoja trečiųjų valstybių subjektai.

Išsamus patikrinimas ir sankcijos

Paslaugų teikėjai (pvz., konsultacinės įmonės, platformos ar nuomonės formuotojai) turės laikytis griežtų taisyklių, be kita ko, reikalavimo saugoti įrašus, ir jiems galės būti taikomos sankcijos, sudarančios iki 6 % jų metinės pasaulinės apyvartos arba metinių pajamų ir (arba) biudžeto, priklausomai nuo subjekto, kaip nustatyta nacionalinėse sankcijų skyrimo taisyklėse.

Reglamentas taikomas nuo 2025 m. spalio 10 d., tačiau 3 straipsnis (dėl apibrėžčių) ir 5 straipsnio 1 dalis (dėl nediskriminavimo teikiant paslaugas) taikomi jau nuo jo įsigaliojimo 2024 m. balandžio mėn.

Taisyklių nebuvimo kaina

Šiandien politinė reklama skelbiama socialiniuose tinkluose, paieškos sistemose, vaizdo platformose ir interneto svetainėse. Dažnai ji nėra aiškiai paženklinta ir nenurodoma, kas ją užsakė. Ši reklama vis dažniau pasirodo kaip tikslinė reklama, kurioje naudojami asmens duomenys, ir netgi pritaikoma taip, kad atitiktų naudotojo nuotaiką, interesus ar pastarojo meto elgesį.

Dėl to gali:

  • trūkti skaidumo dėl to, kas bando daryti įtaką rinkėjams,
  • būti greitai skleidžiama nekontroliuojama dezinformacija,
  • būti manipuliuojama nuomone pasitelkiant mikroadresavimą,
  • sudaromos nevienodos galimybės susipažinti su informacija viešuose debatuose.

Kaip veikia skaitmeninis profiliavimas?

Kiekvienas paspaudimas, slinkimas ir bendravimas internete palieka skaitmeninį pėdsaką. Šie pėdsakai renkami, analizuojami ir naudojami kuriant labai išsamius naudotojų profilius, dažnai asmenims nesuprantant, kiek apie juos žinoma.

Trys profiliavimo lygmenys

Kuo savanoriškai dalijatės:

vardu, pavarde, lytimi, buvimo vieta, nuotraukomis, draugais, naujausia informacija apie statusą, deklaruotais interesais

Ką atskleidžia jūsų elgesys:

kaip greitai spausdinate, kokias nuorodas spustelėjote, kur apsiperkate, kiek laiko skiriate kokiam nors įrašui, net tai, ar jūsų telefonas yra netoli kitų įrenginių

Kokias išvadas daro algoritmai:

ar persikraustėte į kitą namą, pakeitėte mitybos įpročius, užmezgėte naujus santykius ar žaidžiate tam tikrus žaidimus. Įžvalgos grindžiamos tik modeliais

Šie duomenys gali būti naudojami:

  • perduoti politinius pranešimus labai konkretiems auditorijos segmentams,
  • pranešimo tonui, pateikimo laikui ir išdėstymui pritaikyti,
  • šališkumui ar nerimui sustiprinti,
  • tam tikrų grupių dalyvavimui sustabdyti arba sustiprinti.

Kai nėra skaidrumo, daugelis gali nežinoti, kada jiems bandoma daryti įtaką, kas tai daro arba kodėl.

Faktai ir skaičiai apie politinę reklamą

Internetinė reklama yra didžiausias reklamos kanalas Europos ekonominėje erdvėje. Ja generuojama daugiau pajamų nei visais kitais reklamos kanalais kartu sudėjus.

Per 20 savaičių iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų politinei reklamai per „Facebook“, „Instagram“, „Google“ ir „YouTube“ išleista apie 43 mln. €, o išlaidos internetinei politinei reklamai per 2024 m. kampaniją toliau didėjo.

2024 m. Europos Parlamento rinkimai: išlaidos pagal valstybes nares ir pagal daugiausia išlaidų skyrusią partiją

Tekstinė versija

Juostinė diagrama, kurioje parodytos išlaidos politinei reklamai pagal daugiausia išlaidų skyrusią partiją ar frakciją ES šalyse laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki gegužės 29 d. Išlaidos parodytos eurais – nuo 0 iki 600 000.

Duomenys (apytikrės vertės):

  • Vengrija: „Meta“ 600 000 €; „Google“ 230 000 €.
  • Belgija: Meta 280 000 €; „Google“ 85 000 €.
  • Vokietija: Meta 220 000 €; „Google“ 120 000 €.
  • Rumunija: „Meta“ 180 000 €; „Google“ 110 000 €.
  • Švedija: „Meta“ 150 000 €; „Google“ 70 000 €.
  • Austrija: Meta 120 000 €; „Google“ 90 000 €
  • Italija: Meta 95 000 €; „Google“ 80 000 €.
  • Bulgarija: „Meta“ 80 000 €; „Google“ 35 000 €.
  • Graikija: „Meta“ 70 000 €; „Google“ 160 000 €
  • Ispanija: „Meta“ 65 000 €; „Google“ 100 000 €.
  • Lenkija: „Meta“ 60 000 €; „Google“ 95 000 €.
  • Suomija: Meta 58 000 €; „Google“ 30 000 €.
  • Airija: „Meta“ 55 000 €; „Google“ 28 000 €
  • Slovakija: „Meta“ 50 000 €; „Google“ 55 000 €.
  • Danija: „Meta“ 35 000 €; „Google“ 45 000 €.
  • Мalta: „Meta“ 30 000 €; „Google“ 15 000 €
  • Nyderlandai: „Meta“ 25 000 €; „Google“ 60 000 €
  • Čekija: „Meta“ 20 000 €; „Google“ 20 000 €
  • Slovėnija: „Meta“ 15 000 €; „Google“ 4 000 €.
  • Estija: „Meta“ 12 000 €; „Google“ 12 000 €
  • Lietuva: „Meta“ 10 000 €; „Google“ 40 000 €.
  • Kipras: „Meta“ 8 000 €; „Google“ 8 000 €.
  • Liuksemburgas: „Meta“ 5 000 €; „Google“ 3 000 €.
  • Latvija: „Meta“ 4 000 €; „Google“ 5 000 €.
  • Kroatija: „Meta“ – 3 000 €; „Google“ 10 000 €.
  • Portugalija: Meta 2 000 €; „Google“ 6 000 €
  • Prancūzija: Meta 1 000 €; „Google“ 1 000 €

2024 m. Europos Parlamento rinkimai: 20 daugiausia išlaidų reklamai „Google“ platformoje skyrusių subjektų

Tekstinė versija

Juostinė diagrama, kurioje parodyta 20 daugiausia politinei reklamai „Google“ 2024 m. balandžio 30 d. – gegužės 29 d. (eurais) išleidusių subjektų. Fidesz (Vengrija) išleido daugiausia – daugiau kaip 200 000 €. Visos kitos partijos išleido mažiau nei 120 000 €.

Duomenys (apytikrės vertės):

  • Fidesz (HU): 230 000 €
  • ND (EL): 105 000 €;
  • AfD (DE): 102 000 €
  • PSD (RO): 98 000 €
  • PNL (RO): 95 000 €
  • Vox (ES): 90 000 €
  • USR (RO): 85 000 €
  • Volt (DE): 80 000 €;
  • PiS (PL): 78 000 €;
  • Renew (EU): 75 000 €
  • PPE (EU): 72 000 €
  • FPÖ (AT): 68 000 €
  • CDU (DE): 65 000 €;
  • Groen (BE): 60 000 €;
  • Vooruit (BE): 58 000 €
  • Fratelli (IT): 50 000 €;
  • N-VA (BE): 45 000 €.
  • JxCat (ES): 40 000
  • Momentum (HU): 35 000 €
  • SD (SE): 32 000 €

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. spalio 16 d.