Skip to content

Migracijos srautai vakariniuose maršrutuose

ES ir jos valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių migracijos klausimams vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Afrikos maršrutuose spręsti.

Kad pasiektų Kanarų salas, migrantai leidžiasi į pavojingą kelionę Vakarų Afrikos pakrante. Nukeliautas atstumas įvairuoja nuo mažiau nei 100 kilometrų nuo artimiausio Afrikos pakrantės taško iki daugiau kaip 1600 kilometrų nuo Gambijos.

Kad pasiektų Ispaniją, migrantai taip pat tranzitu keliauja per Maroką ir Alžyrą.

Šiame puslapyje galite sužinoti daugiau apie:

  • padėtį vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Afrikos maršrutuose;
  • ES priemones tranzito šalyse;
  • ES veiksmus, skirtus pagrindinėms migracijos priežastims Afrikoje šalinti.
Infografikai rodo, kiek asmenų kasmet ir kas mėnesį neteisėtai atvyko į ES 2015–2026 m. (be kita ko, rytinės, centrinės ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalių maršrutais). Jie taip pat rodo, iš kurių valstybių kiekvienu maršrutu 2026 m. atvyko daugiausia asmenų.
Migracijos srautai: rytinis, centrinis ir vakarinis maršrutai (Infografikas.)

Migracijos srautai: rytinis, centrinis ir vakarinis maršrutai (Infografikas.)

Vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas

Vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas žymi neteisėtą atvykimą į Ispaniją – tiek Viduržemio jūra į žemyninę Ispanijos dalį, tiek sausuma į Ispanijos anklavus Šiaurės Afrikoje Seutą ir Melilją.

Kad pasiektų Ispaniją, migrantai tranzitu keliauja per Maroką ir Alžyrą. 2018 m. vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas tapo dažniausiai naudojamu maršrutu į Europą. Atvykėlių skaičius, 2018 m. pasiekęs piką, 2019 m. ir vėlesniais metais nuolat mažėjo dėl įvairiausių veiksnių, o ypač dėl:

  • intensyvesnių Maroko pastangų kovoti su nelegalia migracija;
  • glaudaus Maroko, Ispanijos ir ES bendradarbiavimo;
  • COVID-19 pandemijos.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) remia Ispaniją jai kontroliuojant savo išorės sienas žemyninėje dalyje – tuo tikslu vykdomos bendros jūrų operacijos, pavyzdžiui, operacija „Indalo“.

Agentūros dislokuoti pareigūnai, laivai ir kiti stebėjimo ištekliai padeda nacionalinėms valdžios institucijoms stebėti sienas, vykdyti paieškos ir gelbėjimo veiksmus.

2022 m. gruodžio mėn. ES ir Afrikos partneriai pradėjo įgyvendinti Europos komandos iniciatyvas, kuriomis, be kita ko, daugiausia dėmesio skiriama vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Afrikos maršrutams, kad būtų užtikrintos bendros valstybių narių ir ES pastangos įveikti migracijos keliamus iššūkius. Tai apima konkrečią iniciatyvą, pagal kurią sutelkta 950 mln. € darbui su atitinkamais Afrikos partneriais.

Vakarų Afrikos maršrutas

Vakarų Afrikos maršrutas žymi neteisėtą atvykimą į Kanarų salas Atlanto vandenyne. Migrantai daugiausia išvyksta iš Maroko, Vakarų Sacharos, Mauritanijos, Senegalo bei Gambijos ir leidžiasi į pavojingas keliones Vakarų Afrikos pakrantėmis, kad pasiektų Kanarų salas. Nukeliautas atstumas įvairuoja nuo mažiau nei 100 kilometrų nuo artimiausio Afrikos pakrantės taško iki daugiau kaip 1600 kilometrų nuo Gambijos.

2006 m. į Kanarų salas atvyko daugiau kaip 31 000 neteisėtų migrantų. Tai vadinamoji kajakų krizė – toks pavadinimas jai suteiktas pagal Senegalo ir Mauritanijos populiarių žvejybos laivelių pavadinimą.

Vėlesniais metais neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius nukrito iki mažiau nei 1 500 per metus. Po to, kai 2020 m. ir 2021 m. neteisėtai atvykusių asmenų skaičius labai padidėjo, 2022 m. šis skaičius vėl sumažėjo.

ES priemonės tranzito šalyse

Reaguodama į 2018 m. užregistruotą didelį atvykėlių skaičiaus padidėjimą vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute, ES pradėjo keletą naujų iniciatyvų su šalimis partnerėmis, be kita ko, suintensyvino bendradarbiavimą ES ir Maroko partnerystės kontekste.

Bendradarbiavimas su Maroku apima, be kita ko, šias sritis:

  • sienų valdymą;
  • socialinę ir ekonominę integraciją;
  • institucinę paramą ir pajėgumų stiprinimą;
  • migrantų apsaugą ir jų teises.

ES palaiko glaudžius ryšius su kitų tranzito šalių valdžios institucijomis, kad būtų suintensyvintas bendradarbiavimas, kuris yra vykdomas migracijos valdymo srityje.

ES veiksmus, skirtus pagrindinėms migracijos priežastims Afrikoje šalinti.

Valetos procesas

2015 m. lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais susitiko Europos ir Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovai, siekdami sustiprinti bendradarbiavimą bei spręsti dabartines problemas, bei taip pat aptarti migracijos suteikiamas galimybes.

Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavę vadovai priėmė politinę deklaraciją ir veiksmų planą, skirtą:

  • neteisėtos migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo pagrindinėms priežastims šalinti;
  • bendradarbiavimui teisėtos migracijos ir judumo srityse stiprinti;
  • migrantų ir prieglobsčio prašytojų apsaugai stiprinti;
  • užkirsti kelią neteisėtai migracijai, neteisėtam migrantų gabenimui ir prekybai žmonėmis ir su šiais reiškiniais kovoti;
  • glaudesniam bendradarbiavimui siekiant pagerinti bendradarbiavimą grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos srityse.

ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas

2015 m. lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais Europos ir Afrikos partneriai įsteigė ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą (ES patikos fondą). Vykdant jo veiklą orientuojamasi į keturis strateginius tikslus:

  • didesnes ekonomines ir užimtumo galimybes;
  • bendruomenių atsparumo didinimą;
  • geriau valdomą migraciją;
  • geresnį valdymą ir konfliktų prevenciją.

Iki šiol trijuose regionuose, kuriems taikomas ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas (Šiaurės Afrikoje, Sahelyje ir Čado ežero baseino regione, Somalio pusiasalyje) patvirtinti 248 veiksmai, jiems iš viso skirta apie 4,9 mlrd. € lėšų. Konkrečiomis ES patikos fondo lėšomis remiami projektai ir veikla, kuriais šalinamos neteisėtos migracijos pagrindinės priežastys ir gerinamas migracijos valdymas pagrindinėse kilmės, išvykimo ir tranzito šalyse.
Iki šiol pasitelkiant ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą sėkmingai pasiekta šių rezultatų:

  • sukurta 127 800 darbo vietų;
  • 668 500 žmonių padėta plėtoti pajamų teikiančią veiklą;
  • 9,5 mln. žmonių teikiamos pagrindinės socialinės paslaugos;
  • 4,4 mln. žmonių gauna pagalbą mitybos srityje;
  • 509 000 tranzitu vykstančių migrantų ir priverstinai perkeltų asmenų suteikta apsauga;
  • vykdant informavimo kampaniją 2 mln. žmonių informuoti apie su migracija susijusią riziką;
  • 2 100 prekybos žmonėmis aukų suteikta pagalba;
  • 1,9 mln. žmonių dalyvauja konfliktų prevencijos ir taikos stiprinimo veikloje.
Afrikos žemyno žemėlapis. Skirtingomis spalvomis paryškintos trys žemyno dalys, taip parodant, kuriems regionams teikiamos lėšos iš ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo.
ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas (Infografikas.)

ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas (Infografikas.)

Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas

2022 m. vasario 17–18 d. Briuselyje Afrikos Sąjungos (AS) ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai susitiko šeštajame Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime. ES ir AS vadovai susitarė dėl sustiprintos ir abipusės partnerystės migracijos ir judumo srityje.

ES ir AS, atsižvelgdamos į nacionalinę kompetenciją, toliau integruotai, visapusiškai ir subalansuotai spręs klausimus, susijusius su visais migracijos ir judumo aspektais.

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. liepos 16 d.