Saugumas ir gynyba. Taryba peržiūrėjo pažangą ir susitarė teikti didesnę paramą karinėms misijoms

Kovo 6 d. Taryba priėmė išvadas, kuriose apžvelgta pažanga, padaryta įgyvendinant Visuotinę ES strategiją saugumo ir gynybos srityje. Išvadose įvertinama, kas padaryta siekiant įgyvendinti įvairias veiklos kryptis, dėl kurių buvo susitarta 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryboje. Jos yra ataskaitos, skirtos 2017 m. kovo 9–10 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui, pagrindas.

„Šiandien visi susitikime dalyvavę ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai labai aiškiai nurodė, kad mes nuolat siekiame tvirtesnio bendradarbiavimo gynybos srityje ir toliau darysime dar daugiau. Tai yra svarbu siekiant užtikrinti mūsų piliečių apsaugą. Europos Sąjunga turi unikalių priemonių, skirtų padėti europiečiams prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir daryti tai veiksmingiau. Toks yra mūsų darbas saugumo ir gynybos srityje.“

Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini

Be to, Taryba patvirtino BSGP misijų ir operacijų operacinio planavimo ir vykdymo pajėgumų koncepcijos dokumentą, kuriame pateikiamos priemonės, kuriomis siekiama padidinti ES pajėgumus reaguoti greičiau, veiksmingiau ir sklandžiau, remiantis esamomis struktūromis ir siekiant didinti civilinę ir karinę sinergiją – tai dalis ES visapusiško požiūrio.

Šios priemonės apima Karinių operacijų planavimo ir vykdymo centro (MPCC) dabartiniame Europos išorės veiksmų tarnybos ES kariniame štabe sukūrimą vykdymo įgaliojimų neturinčių karinių misijų planavimo bei vykdymo tikslais. ES karinio štabo generalinis direktorius bus MPCC direktoriumi ir eidamas šias pareigas vadovaus vykdymo įgaliojimų neturinčioms BSGP karinėms misijoms (dabartinėms ES karinėms mokymo misijoms Somalyje, Centrinėje Afrikoje ir Malyje). Tai sudarys sąlygas misijų vadams šioje srityje sutelkti dėmesį į konkrečią jų misijų veiklą, gaunant didesnę paramą iš Briuselio.

MPCC dirbs Politiniam ir saugumo komitetui (PSK) vykdant politinę kontrolę ir strategiškai vadovaujant; šį komitetą sudaro ES valstybių narių ambasadoriai, jis yra Briuselyje. MPCC glaudžiai bendradarbiaus su esamu analogišku civilinių pajėgumų centru – Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centru (CPCC) per Jungtinį paramos koordinavimo padalinį. Šis padalinys galės keistis praktine patirtimi, žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su klausimais, svarbiais tiek karinėms, tiek civilinėms misijoms, taip pat pajėgumams, kai civilinės ir karinės misijos vykdomos vienu metu toje pačioje teritorijoje, įskaitant medicininę paramą ar apsaugos priemones.

Tarybos išvadose pabrėžiamas MPCC sukūrimas. Jose taip pat atkreipiamas dėmesys į pažangą kitose saugumo ir gynybos srityse ir nustatomos tolesnės gairės. Tos sritys apima:

• nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo galimybę. Lisabonos sutartyje numatyta, kad ES valstybių narių grupė gali stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą kariniais klausimais (ES sutarties 42 straipsnio 6 dalis ir 46 straipsnis). Sukūrus įtraukią, modulinę nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemą valstybės narės galėtų savanoriškai intensyviau bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityje
• valstybių narių vykdomos metinės suderintos peržiūros gynybos srityje galimybę; taip būtų nustatytas procesas siekiant parengti geresnę tokių klausimų kaip gynybos išlaidos ir nacionalinės investicijos, taip pat pastangos gynybos srities mokslinių tyrimų srityje apžvalgą ES lygmeniu. Metinė suderinta peržiūra gynybos srityje, užtikrinanti didesnį Europos gynybos pajėgumų skaidrumą ir politinį matomumą, padėtų geriau nustatyti trūkumus ir sudaryti sąlygas juos pašalinti vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat laikantis tinkamesnio ir nuoseklesnio požiūrio į gynybos išlaidų planavimą
• šiuo metu atliekamą darbą kitose srityse, pavyzdžiui, stiprinant ES greitojo reagavimo priemones, įskaitant ES kovines grupes ir civilinius pajėgumus, pajėgumų stiprinimą remiant saugumą ir vystymąsi, informuotumą apie padėtį ir gynybos pajėgumų plėtojimą.

Be to, Taryba atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą įgyvendinant bendrą pasiūlymų dėl ES ir NATO bendradarbiavimo rinkinį ir Komisijos Europos gynybos veiksmų planą.

Bendroji informacija

2016 m. lapkričio 14 d. Taryba priėmė išvadas dėl Visuotinės ES strategijos įgyvendinimo saugumo ir gynybos srityje. Šiose išvadose nustatytas tikslų mastas, t. y. pagrindiniai ES ir jos valstybių narių tikslai, kurie turi būti pasiekti saugumo ir gynybos srityje. Taryba nustatė tris strateginius prioritetus: reaguoti į išorės konfliktus ir krizes, stiprinti partnerių pajėgumus ir apsaugoti Sąjungą bei jos piliečius.

Įgyvendinimo planą saugumo ir gynybos srityje valstybėms narėms pristatė vyriausioji įgaliotinė, vykdydama savo pareigas kaip Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Europos gynybos agentūros vadovė. Šis planas yra tolesnės su Visuotine ES užsienio ir saugumo politikos strategija, kurią birželio 28 d. vyriausioji įgaliotinė pateikė Europos Vadovų Tarybai, susijusios veiklos dalis. 2016 m. spalio 17 d. Taryba priėmė išvadas dėl visuotinės strategijos.

Visuotinės ES strategijos įgyvendinimas taip pat apima tolesnį darbą atsparumo didinimo srityje ir integruotą požiūrį į konfliktus bei krizes, stiprinant vidaus ir išorės politikos tarpusavio ryšį, atnaujinant esamas arba rengiant naujas regionines ir temines strategijas ir stiprinant viešosios diplomatijos pastangas.

• 2017 m. kovo 6 d. Tarybos išvados dėl pažangos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją saugumo ir gynybos srityje
• Concept Note: Operational Planning and Conduct Capabilities for CSDP Missions and Operations
• ES bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje
• Europos Sąjungos karinis štabas