Ukraina: vyriausiojo įgaliotinio deklaracija Europos Sąjungos vardu dėl neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos

Praėjus septyneriems metams nuo Rusijos Federacijos įvykdytos smurtinės, neteisėtos Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos, Europos Sąjunga ir toliau tvirtai laikosi įsipareigojimo remti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas.

Europos Sąjunga pakartoja nepripažįstanti šio tarptautinės teisės pažeidimo ir toliau jį smerkia. Šis pažeidimas tebėra tiesioginis iššūkis tarptautiniam saugumui, turintis reikšmingų pasekmių tarptautinei teisinei tvarkai, skirtai apsaugoti visų valstybių teritorinį vientisumą, vienybę ir suverenitetą.

Europos Sąjunga tebėra įsipareigojusi visapusiškai įgyvendinti nepripažinimo politiką, be kita ko, taikydama ribojamąsias priemones ir bendradarbiaudama tarptautiniuose forumuose. Europos Sąjunga vėl ragina JT valstybes nares apsvarstyti panašias nepripažinimo priemones pagal 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/262. Europos Sąjunga nepripažįsta ir nepripažins Rusijos Federacijos Krymo pusiasalyje surengtų rinkimų.

Rusijos Federacijos vykdomas vis aktyvesnis pusiasalio militarizavimas, įskaitant gausias karines pratybas ir karo laivų statybas, ir toliau daro neigiamą poveikį saugumo padėčiai Juodosios jūros regione. Pažeisdama tarptautinę humanitarinę teisę Rusija Krymo gyventojams primetė Rusijos pilietybę ir prievolę tarnauti jos karinėse pajėgose. Vadovaudamasi 2020 m. gruodžio 7 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 75/29 Europos Sąjunga primena, kad neteisėta aneksija daro neigiamą poveikį regiono stabilumui, kaip parodė 2018 m. lapkričio 25 d. Rusijos nepagrįstai panaudota karinė jėga prieš Ukrainą. Be to, Rusijos Federacija turėtų nustoti keisti pusiasalio demografinę struktūrą perkeldama savo civilius gyventojus į pusiasalį.

Europos Sąjunga smerkia Kerčės tilto statybą ir naujos geležinkelio atkarpos atidarymą negavus Ukrainos sutikimo. Tai yra tolesnės pastangos priverstinai integruoti neteisėtai aneksuotą pusiasalį į Rusijos Federaciją ir dar vienas Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas. ES tikisi, kad Rusija laikysis tarptautinės teisės ir užtikrins visų laivų nekliudomą ir laisvą judėjimą per Kerčės sąsiaurį į Azovo jūrą ir iš jos. Neteisėti tokio judėjimo apribojimai taikomi ir toliau, jie turi neigiamų ekonominių pasekmių Ukrainos teritorijoje esantiems Azovo jūros uostams, taip pat ir visam regionui.

Nuo tada, kai Rusijos Federacija neteisėtai aneksavo Krymo pusiasalį, žmogaus teisių padėtis pusiasalyje gerokai pablogėjo. Atsižvelgdama į 2021 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtą itin svarbų sprendimą, Europos Sąjunga ragina Rusiją visapusiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, tarptautinių žmogaus teisių standartų ir atitinkamų JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijų, įskaitant 2020 gruodžio 16 d. rezoliuciją 75/192. Pusiasalio gyventojai susiduria su sistemingais jų pagrindinių laisvių apribojimais, be kita ko, ribojama saviraiškos, religijos ar tikėjimo, asociacijų laisvė ir teisė į taikius susirinkimus. Žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir advokatai susiduria su kišimusi į jų darbą ir bauginimu. Krymo totoriai ir toliau yra nepriimtai persekiojami, jiems daromas spaudimas ir jų teisės šiurkščiai pažeidinėjamos. Krymo totoriams, ukrainiečiams ir visoms etninėms ir religinėms bendruomenėms pusiasalyje turi būti užtikrinta galimybė išsaugoti ir puoselėti savo kultūrą, švietimą, identitetą ir kultūrinio paveldo tradicijas, kuriems dėl neteisėtos aneksijos šiuo metu kyla grėsmė. Turi būti nutraukti toliau be paliovos vykdomi destruktyvūs veiksmai, nukreipti prieš pusiasalio kultūros paveldą, pavyzdžiui, archeologines vertybes, meno kūrinius, muziejus ar istorines vietoves.

Vadovaujantis 2020 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 75/192 itin svarbu, kad regioninių ir tarptautinių žmogaus teisių stebėsenos mechanizmų atstovai, taip pat nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos galėtų nekliudomai patekti į Krymą ir Sevastopolį. Turi būti nuodugniai ištirti visi nebaigti nagrinėti žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, priverstinio dingimo, kankinimo ir nužudymo, smurto, politiniais motyvais grindžiamo baudžiamojo persekiojimo, diskriminavimo ir priekabiavimo, atvejai. Turi būti nedelsiant paleisti visi Krymo pusiasalyje pažeidžiant tarptautinę teisę sulaikyti ir nuteisti asmenys, įskaitant Emirą Useiną Kuku ir kitus penkis bendrus atsakovus, taip pat Olehą Prykhodko, neseniai nuteistus Enverą Omerovą, Rizą Omerovą ir Ayderą Dzhapparovą. Turi būtų panaikintas draudimas vykdyti Medžliso – Krymo totorių savivaldos institucijos – veiklą. Rusija taip pat turi imtis priemonių, kuriomis būtų gerinama aplinkos apsaugos padėtis, kuri po neteisėtos aneksijos labai pablogėjo.

ES palankiai vertina diplomatines pastangas, kuriomis siekiama atkurti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, ir apsvarstys konkrečias Ukrainos nuostatas šiuo klausimu, laikantis nustatytos nepripažinimo politikos.

Ši deklaracija paskelbta 2021 m. vasario 26 d. Ukrainos minimoms septintosioms Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos metinėms pažymėti.

Šalys kandidatės: Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija ir Albanija¹⁾, Europos ekonominės erdvės narėmis esančios ELPA šalys: Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija, taip pat Ukraina, Moldovos Respublika ir Gruzija prisijungia prie šios deklaracijos.

¹⁾ Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija ir Albanija toliau dalyvauja stabilizacijos ir asociacijos procese.