"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Neformali diskusija su Armėnijos užsienio reikalų ministru
Pusryčių metu ES užsienio reikalų ministrai pasikeitė nuomonėmis su Armėnijos užsienio reikalų ministru Araratu Mirzoyanu. Neformali diskusija vyko birželio 7 d. parlamento rinkimų kontekste ir joje daugiausia dėmesio skirta jų rezultatams, atsižvelgiant į beprecedentį Rusijos kišimąsi ir nuolatinius hibridinius išpuolius.
Rinkimai davė aiškią žinią: Armėnijos žmonės balsavo už taiką, suverenitetą ir glaudesnius ryšius su Europa. Didelis Rusijos spaudimas ir ekonominė prievarta balsavimo nepaveikė.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Ministrai aptarė, kaip toliau remti Armėnijos atsparumą, jos demokratinį kelią ir ekonomikos įvairinimą. ES vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad ES jau rengia svarbų ekonominės paramos paketą, kuriuo siekiama padėti Armėnijai atlaikyti Rusijos taikomus nesąžiningos prekybos apribojimus, ir kad netrukus bus pradėta nauja ES partnerystės misija Armėnijoje.
Neformaliai pasikeitus nuomonėmis su Ukrainos užsienio reikalų ministru AndriiSybiha, Taryba aptarė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Per vaizdo konferenciją prisijungęs Ukrainos ministras apžvelgė padėtį vietoje, skubiausius Ukrainos poreikius ir pateikė naujausią informaciją apie naktinį Rusijos išpuolį, be kita ko, Kyjivo Pečerų lauros katedroje – vienoje iš svarbiausių šalies religinių vietų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Po to įvykusios ministrų diskusijos parodė, kad ES ministrai vieningai yra pasiryžę toliau remti Ukrainą ir didinti spaudimą Rusijai.
Apskaičiuota, kad dėl Vakarų sankcijų Rusija jau patyrė 1–1,3 trln. € nuostolių. Šie eurai nebuvo išleisti karui prieš Ukrainą. Spaudimo didinimas taip pat reiškia Rusijos izoliavimą tarptautiniu mastu. Rusijai bombarduojant katedras, Europa neturėtų tiesti raudonojo kilimo Rusijos menininkams ir sportininkams, remiantiems Kremliaus karą. Kultūra ir sportas neturėtų būti priemonė agresijai dangstyti.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Atsižvelgdama į Rusijos veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti Moldovos Respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę, jiems pakenkti arba į juos kėsintis, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama pakenkti jos demokratiniams procesams, šiandien Taryba nusprendė nustatyti ribojamąsias priemones šešiems asmenims.Taryba priėmė papildomą teminį sąrašą, kurį sudaro 81 įrašas (34 asmenys ir 47 subjektai), nukreiptą prieš Rusijos karinį pramoninį kompleksą, pajamas iš energijos, propagandos pastangas ir žmogaus teisių pažeidimus.
Ministrai taip pat aptarė naujai pasiūlytą 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą ir susitarė, kad su juo susijęs darbas turi būti sparčiai tęsiamas.
Kitas darbotvarkės punktas buvo skirtas padėčiai Artimuosiuose Rytuose, atsižvelgiant į naujausius įvykius regione.
Iranas
Taryba susipažino su neseniai paskelbtu Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano pagrindų susitarimu, kuriuo siekiama 60 dienų pratęsti dabartinį ugnies nutraukimą ir atkurti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, kuris turėtų išlikti atviras ir nemokamas. Ji taip pat pabrėžė, kad reikia toliau dirbti siekiant pažaboti Irano branduolines ir balistinių raketų programas.
Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano paskelbtas susitarimas užbaigti karą ir vėl atverti Hormūzo sąsiaurį rodo galimą proveržį. Tai gali suteikti labai reikalingą erdvę išsamesnėms deryboms dėl Irano branduolinės programos ir kitų itin svarbių klausimų. Sunkiausias derybų etapas dar priešaky.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
ES užsienio reikalų ministrai taip pat įvertino šalims partnerėms skirtą informavimo veiklą ir veiksmų koordinavimą su jomis, įskaitant neseniai įvykusį vyriausiosios įgaliotinės vizitą į Pakistaną ir kontaktus su Persijos įlankos šalimis. Šiame kontekste vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad ES yra pasirengusi prisidėti prie tvaraus sprendimo, pradedant ekonominiu svertu ir baigiant branduolinės srities ekspertinėmis žiniomis.
Taryba aptarė itin sunkią humanitarinę padėtį Libane, tebesitęsiant Izraelio ir „Hezbollah“ karo veiksmams, ir pasikeitė nuomonėmis dėl ES paramos Libanui ir jo žmonėms, be kita ko, neseniai priimtos dvišalės paramos priemonės Libano ginkluotosioms pajėgoms pagal Europos taikos priemonę (ETP), kurios vertė – 100 mln. €.
Ministrai taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti Libano suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir aptarė galimybę ES aktyviau veikti šalyje, be kita ko, pasitelkiant būsimą specialią BSGP misiją.
Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Izraelio ir Palestinos. Ministrai pareiškė didelį susirūpinimą dėl kritinės humanitarinės padėties Gazoje, pabrėždami, kad reikia užtikrinti galimybę gauti humanitarinę pagalbą, ir aptarė ES paramą Palestinos Administracijos reformų procesui rengiantis liepos mėn. įvyksiančiam Palestinos donorų grupės susitikimui.
Ministrai taip pat aptarė blogėjančią padėtį Vakarų Krante, visų pirma didėjantį smurtą ir Izraelio neteisėtų gyvenviečių plėtrą. 2026 m. gegužės 28 d. priėmus papildomas ribojamąsias priemones Izraelio naujakuriams ekstremistams ir grupuotės „Hamas“ lyderiams, Taryba taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl tolesnių politikos galimybių, įskaitant naujus įtraukimus į sąrašą ir su prekyba susijusias priemones.
Pietų metu ES užsienio reikalų ministrai aptarė dabartinę Europos Sąjungos ir Kinijos santykių padėtį dabartinių geopolitinių pokyčių kontekste. Rengiantis 2026 m. birželio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Užsienio reikalų taryboje daugiausia dėmesio skirta užsienio ir saugumo aspektams.
Pradedant konkurenciją iškraipančiomis subsidijomis, didėjančiu prekybos disbalansu ir beveik monopoliniu ypatingos svarbos žaliavų tiekimu – probleminių klausimų sąrašas tebėra ilgas. Sumažinti priklausomybę nuo Kinijos nebus lengva ar pigu, tačiau tai būtina ir skubu.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Kalbant apie užsienio aspektus, vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad Pekinas tebėra lemiamas Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintojas ir kad ES atidžiai vertina naujus ir patikrintus pranešimus, iš kurių aiškėja, kad Kinijos karinės pajėgos galėjo būti mokiusios Rusijos karinį personalą kovoti Ukrainoje.
Taryba taip pat aptarė, kaip kovoti su Kinijos dezinformacijos veikla ir stiprinti Europos gynybos tiekimo grandines.
Kalbant apie Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną, ES ministrai dar kartą patvirtino, kad Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje aiškiai apibrėžiamas teisėtas elgesys ir ji yra saugumo regione pagrindas.
Svarstant einamuosius reikalus, Taryba aptarė naujo vyriausiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje skyrimo procesą.
Ministrams taip pat buvo pateikta naujausia informacija apie Ebolos virusinės ligos atsinaujinimą Kongo Demokratinės Respublikos Kivu regione.
Kiti klausimai ir kiti sprendimai
Pagal punktą „Kiti klausimai“:
Lenkija informavo apie neseniai paskelbtą Baltąją knygą dėl Rusijos sabotažo aktų ir ardomosios veiklos prieš Baltijos jūros valstybių tarybos nares;
Rumunija informavo valstybes nares apie Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procese (SEECP) pirmininkausiančios Rumunijos prioritetus;
Rumunija ir Bulgarija informavo kolegas apie Juodosios jūros jūrų saugumo centrą.
Atsižvelgdama į Rusijos finansuojamas operacijas, kuriomis buvo siekiama sutrikdyti 2025 m. rugsėjo mėn. parlamento rinkimus Moldovos Respublikoje, šiandien Taryba nusprendė nustatyti ribojamąsias priemones šešiems asmenims.
Taryba taip pat priėmė išvadas dėl strategijos „Global Gateway“, kuriose dar kartą patvirtinta, kad tai yra Europos Sąjungos pasaulinio masto investavimo strategija, kuria siekiama užmegzti abipusiškai naudingas partnerystes ir sutelkti viešuosius ir privačiuosius išteklius, kad būtų panaikintas pasaulinis investicijų deficitas.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
