ES bendradarbiavimas su Jungtinėmis Tautomis
ES yra pasiryžusi laikytis daugiašališkumo, kurio pagrindas – tvirtai ir efektyviai veikiančios Jungtinės Tautos. ES Taryba kasmet tvirtina ES prioritetus JT ir JT Generalinėje Asamblėjoje.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos
ES ir JT yra pasiryžusios išlaikyti daugiašalę sistemą, pagal kurią pasauliniai santykiai reguliuojami taip, kad tai būtų naudinga visiems. Šis pasiryžimas yra pagrįstas įsitikinimu, jog tam, kad tarptautinė bendruomenė galėtų reaguoti į pasaulines krizes, iššūkius ir grėsmes, jai reikia veiksmingos daugiašalės sistemos, pagrįstos visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis.
Laikui bėgant ES užmezgė tvirtus ryšius su JT. ES dalyvauja metinėje JT Generalinėje Asamblėjoje (JT GA) ir turi Jungtinėse Tautose akredituotas delegacijas, įsikūrusias Ženevoje, Niujorke, Paryžiuje, Romoje ir Vienoje.
ES ir JT bendradarbiauja įvairiose srityse ir įvairiais klausimais, įskaitant žmogaus teises, darnų vystymąsi, klimato kaitą ir aplinkos apsaugą, skaitmeninius klausimus, taikos kūrimą, nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą, humanitarinę pagalbą, kovą su korupcija ir nusikalstamumu, pasaulinio sveikatos saugumo didinimą, migracijos srautų valdymą ir darbo klausimus.
Kai 2023 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Taryboje lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, tiek Taryba, tiek JT generalinis sekretorius pabrėžė ES ir JT bendradarbiavimo svarbą sprendžiant pagrindinius pasaulinius uždavinius.
Tarybos nariai dar kartą patvirtino, kad yra visapusiškai pasiryžę laikytis Jungtinių Tautų Chartijos ir jos principų. Šie principai dabar yra pažeidinėjami Rusijai vykdant agresijos karą prieš Ukrainą, kurį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra ne kartą griežtai pasmerkusi. António Guterresas taip pat dalyvavo 2024 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime.
ES finansinė parama Jungtinėms Tautoms
ES ir jos valstybės narės kartu įneša didžiausią finansinį indėlį į JT sistemą.
ES valstybės narės bendrai finansuoja ketvirtadalį JT įprasto biudžeto, o ES kartu su valstybėmis narėmis skiria trečdalį visų finansinių įnašų JT agentūroms, fondams ir programoms.
2013–2024 m. ES iš viso įsipareigojo skirti daugiau kaip 33 mlrd. EUR JT agentūroms, fondams ir programoms, iš kurių 18 % skirta Pasaulio maisto programai (PMP), 13 % – Jungtinių Tautų vystymosi programai (UNDP), 14 % – Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF), 10 % – Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui (UNHCR) ir 45 % – kitoms agentūroms, fondams ir programoms.
2023 m. JT sistema gavo apie:
2024 m. ES Jungtinėms Tautoms skyrė maždaug 3,9 mlrd. EUR savanoriškų įnašų – tai didžiausia iki šiol suma.
Dalyvavimas JT organų veikloje
JT Generalinė Asamblėja
JT Generalinė Asamblėja yra pagrindinis JT svarstymų, politikos formavimo ir atstovaujamasis organas. Visos 193 JT valstybės narės yra Generalinės Asamblėjos narės ir turi vienodas balsavimo teises. ES yra suteiktas daugiau teisių turinčios stebėtojos statusas.
Tai reiškia, kad ES gali prisijungti prie diskusijų, teikti pasiūlymus, dalyvauti derybose ir bendruosiuose debatuose kiekvieną rugsėjo mėn. ES specialus statusas nesuteikia teisės balsuoti, tačiau ES koordinuoja savo 27 valstybių narių veiksmus, kad jos pateiktų vieningas pozicijas.
Atitinkamai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisija ir Europos Sąjungos delegacija Jungtinėse Tautose Niujorke gali JT Generalinėje Asamblėjoje pareikšti ES ir jos valstybių narių pozicijas.
Be to, ES yra įgijusi teisę vieną kartą sureaguoti į su ES pozicijomis susijusią kalbą ir žodžiu pateikti pasiūlymus ir pasiūlyti pakeitimus. Jokiam kitam stebėtojui tokia galimybė nėra suteikta.
Kai 2011 m. ES įgijo daugiau teisių turinčios stebėtojos statusą, buvo susitarta, kad į Generalinę Asamblėją ES vardu kreipsis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
JT Saugumo Taryba
JT Saugumo Taryba yra pagrindinis pasaulinis organas, atsakingas už tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimą. Ją sudaro penki nuolatiniai nariai ir dešimt nenuolatinių narių, kuriuos dvejų metų kadencijai renka Generalinė Asamblėja.
Prancūzija yra vienintelė ES valstybė narė, kuri yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė. Pagal ES teisę ES valstybės narės įpareigojamos Saugumo Taryboje veikti vieningai, propaguoti ir ginti Sąjungos pozicijas ir interesus.
ES prioritetai Jungtinėse Tautose
Kiekvienais metais Taryba priima išvadas dėl ES prioritetų JT Generalinėje Asamblėjoje ir JT žmogaus teisių forumuose.
Prioritetai Generalinėje Asamblėjoje
2025 m. birželio mėn. priimtose išvadose dėl prioritetų JT Generalinės Asamblėjos 80-ojoje sesijoje (2025 m. rugsėjo mėn. – 2026 m. rugsėjo mėn.) Taryba atnaujino savo įsipareigojimą siekti daugiašališkumo, grindžiamo tarptautine teise, įskaitant JT Chartiją, ir pripažino tai, kad taika ir saugumas, žmogaus teisės ir darnus vystymasis yra neatsiejami.
ES įsipareigoja ir toliau būti nuspėjama ir patikima partnerė, kuria galima pasikliauti, įsipareigojusi rasti pasaulinius sprendimus, kaip įveikti bendrus iššūkius, be kita ko, įgyvendinant Paktą dėl ateities.
ES yra pasirengusi bendradarbiauti su partneriais, kad būtų vykdoma JT reforma įgyvendinant JT generalinio sekretoriaus iniciatyvą „JT80“.
Susirūpinusi dėl vis didesnių ir įvairių grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui, ES tebėra pasiryžusi siekti, kad būtų apsaugota ir atkurta teisinga ir ilgalaikė taika ir stabilumas visame pasaulyje.
ES toliau dirbs, kad būtų stiprinama pagarba visoms žmogaus teisėms, jų apsauga ir įgyvendinimas.
ES veiksmai JT ateinančiais metais bus grindžiami šiais visa apimančiais prioritetais:
- remti daugiašalę sistemą, grindžiamą tarptautine teise ir žmogaus teisių visuotinumu;
- daryti pažangą vykdant visapusiškas reformas, siekiant suaktyvinti JT sistemą ir įgyvendinti veiksmingas partnerystes;
- stiprinti JT taikos ir saugumo architektūrą;
- daryti pažangą darnaus vystymosi srityje laikantis Darbotvarkės iki 2030 m.;
- spręsti trejopą planetos krizę.
Prioritetai žmogaus teisių forumuose
Savo išvadose dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose 2026 m. Taryba pabrėžė, kad ES yra nesvyruojamai pasiryžusi siekti visuotinės pagarbos žmogaus teisėms, kuriomis galėtų naudotis visi ir visur, jų visapusiškos apsaugos ir užtikrinimo.
Taryba pabrėžė, kad visomis aplinkybėmis turi būti laikomasi tarptautinės teisės, įskaitant JT Chartiją, ir kad ES pasinaudos visomis galimybėmis daugiašaliuose forumuose kovoti su priešišku spaudimu žmogaus teisių atžvilgiu.
ES prioritetai yra, be kita ko:
- Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje bei Baltarusijoje;
- žmogaus teisių pažeidimai Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje ir Irane;
- taikus ir įtraukus perėjimas prie demokratijos Venesueloje;
- Afganistanui skirtas atskaitomybės mechanizmas.
Be to, ES daug dėmesio skirs nebaudžiamumo panaikinimui ir atsakomybės užtikrinimui, be kita ko, pilietinės erdvės srityje.
Taryba pabrėžė, kad veiksmingos bei įtraukios daugiašalės institucijos, kurių pagrindas – Jungtinės Tautos, yra geriausia priemonė taikai, saugumui, žmogaus teisėms, klestėjimui ir darniam vystymuisi visiems užtikrinti.
ES ir JT bendradarbiavimo sritys
Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.
Didelė dalis ES vidaus ir išorės politikos yra formuojama remiantis 2015 m. priimta JT darbotvarke iki 2030 m. Kelios svarbios ES politikos iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas ir strategija „Global Gateway“, yra grindžiamos 17 į šią darbotvarkę įtrauktų darnaus vystymosi tikslų.
ES ir jos valstybės narės yra pasiryžusios išlaikyti ES, kaip didžiausios pasaulinės oficialios paramos vystymuisi teikėjos, poziciją. Tai itin svarbu siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.
Taikos operacijos ir krizių valdymas
ES ir JT kartu skatina taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką ir daugiašalius neatidėliotinai spręstinų pasaulinių iššūkių sprendimus. Glaudus bendradarbiavimas, grindžiamas abipuse nauda, savitarpiškumu ir bendra atsakomybe, didina ES ir JT misijų ir operacijų, dažnai vykdomų toje pačioje šalyje tuo pačiu metu, darną ir veiksmingumą.
2003 m. ES ir JT paskelbė bendrą deklaraciją dėl ES ir JT bendradarbiavimo krizių valdymo srityje. Nuo to laiko abi organizacijos dar labiau sustiprino savo strateginę partnerystę taikos operacijų ir krizių valdymo srityje. 2025 m. spalio 20 d. Taryba patvirtino išvadas dėl ES ir JT strateginės partnerystės taikos ir saugumo srityje modernizavimo.
- Saugumas ir gynyba
- Tarybos išvados „ES ir JT strateginės partnerystės taikos ir saugumo srityje modernizavimas. 2025–2028 m. bendri prioritetai“ (2025 m. spalio 20 d.)
Žmogaus teisės
Remdamos žmogaus teisių gynėjų darbą, kovodamos su diskriminacija ir stiprindamos demokratines institucijas, ES ir JT bendradarbiauja, kad visame pasaulyje būtų propaguojamos ir ginamos žmogaus teisės.
Europos Sąjungai yra itin svarbu puoselėti žmogaus teisių visuotinumą ir nedalomumą ir ji tvirtai remia JT žmogaus teisių sistemą.
Humanitarinė pagalba
ES glaudžiai bendradarbiauja su JT, kai reikia suteikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, atkurti pažeistą infrastruktūrą ir remti nuo žmogaus sukeltų ar gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, ginkluotųjų konfliktų, sausrų, potvynių, žemės drebėjimų ir uraganų, nukentėjusius pažeidžiamus gyventojus.
ES yra suteikusi humanitarinę pagalbą daugiau kaip 110 šalių. Ji kasmet pasiekia milijonus žmonių. ES ir jos valstybės narės yra pagrindinės humanitarinės pagalbos teikėjos pasaulyje.
Klimato kaita ir aplinkos apsauga
ES ir JT glaudžiai bendradarbiauja spręsdamos klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimus. Jos bendradarbiauja įgyvendindamos Paryžiaus susitarimą, skatindamos tvarią žemėtvarką ir tvarų vandenynų valdymą ir įgyvendindamos Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją.
Skatindama Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, ES taip pat akcentuoja Darbotvarkės iki 2030 m. ir Europos žaliojo kurso suderinimą.
Visuotinės sveikatos valdymas
ES ir JT bendradarbiauja įvairiais su sveikata susijusiais klausimais, siekdamos reaguoti į visuotinės sveikatos srityje kylančius iššūkius, puoselėti visuomenės sveikatą ir gerinti sveikatos saugumą pasaulyje. Visi šie tikslai yra ES visuotinės sveikatos strategijos dalis.
ES ir jos valstybės narės yra didžiausios paramos, skirtos JT sveikatos agentūrai (PSO), teikėjos.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. sausio 30 d.