Konsulinė apsauga
ES piliečiai turi teisę ES nepriklausančioje valstybėje kreiptis pagalbos į bet kurios ES valstybės narės ambasadą ar konsulatą, jei toje šalyje nėra jų valstybės narės diplomatinės atstovybės.
ES piliečių konsulinė apsauga
Konsulinė apsauga – tai pagalba, valstybės teikiama piliečiams, kurie gyvena arba keliauja užsienyje ir kuriems reikia pagalbos.
Pagrindinė atsakomybė už konsulinės pagalbos teikimą ES piliečiams tenka atskiroms ES valstybėms narėms. Tačiau ne visos ES valstybės narės turi ambasadą ar konsulatą kiekvienoje pasaulio šalyje. Tai reiškia, kad kai kuriems ES piliečiams neatstovaujama, nes nėra jų valstybės narės ambasados ar konsulato, kurie jiems padėtų.
Neatstovaujamų ES piliečių teisės užsienyje
Naudodamiesi savo ES pilietybės teisėmis, ES piliečiai gali kreiptis pagalbos į bet kurios ES valstybės ambasadą ar konsulatą, jei jiems reikia pagalbos už ES ribų, tačiau jiems nėra atstovaujama.
Kitaip tariant, visos ES valstybės narės privalo padėti neatstovaujamiems ES piliečiams tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams.
Šis principas, vadinamas teise į vienodą požiūrį, yra viena iš ES piliečių pagrindinių teisių. Jis įtvirtintas Sutarties dėl ES veikimo 20 straipsnio 2 dalies c punkte ir 23 straipsnyje, taip pat ES pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnyje.
Ši valstybių narių tarpusavio pagalba yra ypač svarbi konsulinės krizės atveju. Konsulinė krizė kyla tada, kai ES nepriklausančioje šalyje iškyla pavojus daugelio ES piliečių gyvybei, sveikatai ar saugumui, pavyzdžiui, gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar politinio nestabilumo laikotarpiais.
ES valstybių narių ambasados ir konsulatai gali teikti pagalbą šiais atvejais:
Pamestas arba pavogtas pasas arba asmens tapatybės kortelė
Ambasada gali išduoti laikinuosius kelionės dokumentus, kad ES piliečiai galėtų grįžti namo.
Areštas arba įkalinimas
Ambasada gali suteikti informacijos apie vietos teisinę sistemą ir padėti ES piliečiams rasti advokatą.
Nukentėjus nuo nusikaltimo
Ambasada gali padėti ES piliečiams ir patarti dėl tolesnių veiksmų.
Sunkus nelaimingas atsitikimas ar liga
Ambasada gali padėti ligoninėje atsidūrusiems ES piliečiams susisiekti su draudimo bendrove, šeima ar draugais.
Pagalba ir repatriacija
Ambasada gali padėti ES piliečiams susidarius ekstremaliajai situacijai (t. y. konflikto ar gaivalinės nelaimės atveju).
Mirtis
Ambasada gali padėti ES piliečiams informuoti artimiausius giminaičius arba užregistruoti mirties faktą.
Siekdama sustiprinti teisę į konsulinę apsaugą ir palengvinti naudojimąsi šia teise, 2015 m. ES priėmė direktyvą dėl neatstovaujamų ES piliečių, gyvenančių ar keliaujančių už ES ribų, konsulinės apsaugos.
Šia direktyva skatinamas glaudesnis konsulinių įstaigų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas visoje ES.
Šioje svetainėje pateikiami visų ES šalių ambasadų ir konsulatų, į kuriuos galima kreiptis pagalbos, kontaktiniai duomenys.
Vadovaudamiesi Direktyva dėl konsulinės apsaugos, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir jos pasaulinis ES delegacijų tinklas, glaudžiai bendradarbiaudami su ES valstybėmis narėmis, atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant ES piliečių teisę į konsulinę apsaugą.
Visų pirma EIVT ir jos ES delegacijos padeda koordinuoti ES pasirengimo konsulinėms krizėms ir reagavimo į jas pastangas.
Laikinieji kelionės dokumentai
Dažniausiai ES piliečiams teikiama pagalba šalyse, kuriose jų pilietybės valstybė neturi ambasados ar konsulato, yra laikinųjų kelionės dokumentų išdavimas.
Tokie dokumentai išduodami piliečiams, kurių pasai ar kelionės dokumentai buvo pamesti, pavogti arba sunaikinti. Tik turėdami šiuos dokumentus žmonės gali saugiai sugrįžti namo.
Pirmosios taisyklės dėl ES laikinojo kelionės dokumento buvo priimtos 1996 m. 2019 m. birželio mėn. ES priėmė naują direktyvą šiuo klausimu. Naujomis taisyklėmis buvo atnaujintas ES laikinojo kelionės dokumento formatas ir apsaugos priemonės ir supaprastinti formalumai neatstovaujamiems ES piliečiams ES nepriklausančiose šalyse.
2022 m. gruodžio 8 d. Europos Komisija patvirtino ES laikinojo kelionės dokumento technines specifikacijas. Nuo 2025 m. gruodžio mėn. piliečiai galės naudotis atnaujintu ES laikinuoju kelionės dokumentu, kurį sudarys įklija ir paso dydžio knygelė.
Įklija
Knygelė (priekinė pusė)
Knygelė (galinė pusė)
ES konsulinės apsaugos pritaikymas prie naujų iššūkių
2023 m. gruodžio 6 d., siekiant sustiprinti ES piliečių teises, ypač krizinėse situacijose, Europos Komisija pasiūlė Tarybai peržiūrėti direktyvas dėl konsulinės apsaugos ir dėl ES laikinojo kelionės dokumento.
Komisijos pasiūlymas grindžiamas pastarojo meto patirtimi, įskaitant COVID-19 pandemijos, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir ES piliečių repatriacijos iš Afganistano ir Sudano poveikį konsuliniams reikalams.
Pasiūlymas šiuo metu nagrinėjamas ES Taryboje.
Kaip valstybės narės bendradarbiauja konsulinės apsaugos klausimais
Kadangi ne visos valstybės narės turi atstovybes visame pasaulyje, labai svarbu, kad ES valstybės bendradarbiautų siekdamos užtikrinti, kad visiems nelaimės ištiktiems ES piliečiams pagalba būtų teikiama tomis pačiomis sąlygomis.
ES nepriklausančiose valstybėse rengiami valstybių narių konsulinio tinklo susitikimai, siekiant aptarti bendro intereso klausimus dėl ES piliečių tose šalyse.
Be to, atitinkamoje šalyje atstovaujamų valstybių narių konsuliniai darbuotojai gali susitikti su ES delegacija, kad būtų pasirengta krizinėms situacijoms, visų pirma, parengtas bendras nenumatytų atvejų planas.
Be to, valstybių narių konsulinės įstaigos ir krizių centrai, taip pat ES delegacijos naudojasi interneto platforma, skirta keistis informacija bei nenumatytiems atvejams planuoti.
Koordinavimo pavyzdžiai
ES ir jos valstybės narės ne kartą suvienijo jėgas, kad suteiktų konsulinę pagalbą neatstovaujamiems ES piliečiams, be kita ko, per COVID-19 pandemiją, krizę Afganistane, Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, konfliktą Sudane ir Artimųjų Rytų krizę.
Ypač didelių iššūkių sukėlė 2023 m. evakuacija iš Sudano ir 2020 m. repatriacijos dėl COVID-19: pirmoji krizė buvo labai sudėtinga, o antroji – itin didelio masto.
Evakuacija iš Sudano
2023 m. balandžio mėn. Sudane prasidėjus konfliktui, šalyje buvo apie 1 700 ES piliečių, daugelis iš jų – neatstovaujami ES piliečiai.
ES veiksmingai koordinuojant veiksmus, evakuacijos operacijoms vadovaujančios ES valstybės narės evakavo ir kitus ES piliečius, ir net asmenis iš kitų žemynų.
Repatriacijos dėl COVID-19
Kai 2020 m. pradžioje dėl COVID-19 pandemijos pasaulyje staiga buvo apribotos kelionės, užsienyje įstrigo daugiau kaip 600 000 ES piliečių.
Reaguodamos į tai, ES ir jos valstybės narės skubiai suvienijo jėgas, kad galėtų koordinuoti didelio masto repatriacijos pastangas ir sėkmingai sugrąžintų piliečius namo.
Civilinės saugos mechanizmas
ES valstybės narės ir kitos ES civilinės saugos mechanizmo veikloje dalyvaujančios šalys gali aktyvuoti mechanizmą, prašydamos suteikti savo piliečiams konsulinę pagalbą, pavyzdžiui, evakuacijos operacijų kontekste.
2024 m. mechanizmas padėjo saugiai evakuoti beveik 1 400 Europos piliečių iš, pavyzdžiui, Haičio, Artimųjų Rytų ir Vanuatu. Ankstesnės didelio masto operacijos:
- 100 000 asmenų repatriacija per COVID-19 pandemiją 2020 m. (iš bendro 600 000 repatrijuotų ES piliečių skaičiaus),
- 3 000 ES piliečių ir 7 000 Afganistano piliečių evakuacija iš Afganistano 2021 m.
ES piliečių teisių apsauga užsienyje
ES ir jos valstybės narės gali vykdyti bendrus konsulinius demaršus, jei ES piliečių teisės nuolat pažeidžiamos arba jei jie susiduria su sudėtingomis aplinkybėmis užsienyje.
Pavyzdžiui, konsuline iniciatyva galėtų būti siekiama spręsti ES piliečių, kalinamų kalėjimuose tam tikrose šalyse itin prastomis sąlygomis, be galimybės gauti maisto ar vaistų, problemą.
Imdamosi tolesnių veiksmų, susijusių su konsuline iniciatyva, ES ir jos valstybės narės taip pat gali pradėti vykdyti konsulinio bendradarbiavimo iniciatyvą. Šių veiksmų tikslas – tęsti diskusijas su tos šalies valdžios institucijomis, kad būtų pagerinta ES piliečių padėtis.
Taryboje
Konsulinių reikalų (COCON) darbo grupė yra Tarybos organas, kuriam pavesta svarstyti su konsuliniu bendradarbiavimu susijusius klausimus. Ji daugiausia dėmesio skiria keitimuisi nuomonėmis ir konsulinio bendradarbiavimo su ES valstybėmis narėmis ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) koordinavimui.
Bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis valstybėmis
ES reguliariai rengia susitikimus su JAV, Kanada, Norvegija, Australija ir Naująja Zelandija, kad aptartų bendro intereso klausimus ir bendradarbiavimą. Šiuose susitikimuose Europos Sąjungai atstovauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė.
Diskusijose daugiausia dėmesio skiriama įvairioms temoms, įskaitant:
- konsulinį pasirengimą krizėms ir atitinkamą stebėseną,
- bendradarbiavimą reaguojant į pastarojo meto krizes,
- konsulinio bendradarbiavimo iniciatyvas,
- galimų abipusio intereso klausimų identifikavimą,
- keitimąsi informacija.
Taip pat žr.
Vartotojų apsauga: keliautojų teisės
Integruotas politinis atsakas į krizes (IPCR)
ES civilinė sauga
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. rugpjūčio 4 d.