Penkios priežastys, dėl kurių verta nerimauti dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM)
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) pasireiškia tada, kai mikroorganizmas išgyvena nepaisant to, kad jį veikia jam slopinti arba sunaikinti skirti vaistai.
Pagrindiniai AAM veiksniai – pernelyg dažnas ir netinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas. Antimikrobinės medžiagos, įskaitant antibiotikus, antivirusinius vaistus, vaistus nuo grybelio ir antiparazitinius vaistus, yra vaistai, naudojami žmonių, gyvūnų ar augalų infekcijų prevencijai ir gydymui.
AAM paprastai pasireiškia taip:
2023 m. birželio 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl kovos su AAM. Šia iniciatyva siekiama, be kitų veiksmų, skatinti atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą, gerinti infekcijų prevenciją ir kontrolę ir didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų mastą.
1. Atspariomis bakterijomis užsikrečia apie 800 000 žmonių per metus
2020 m. Europoje antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtė daugiau kaip 800 000 žmonių. Tarp jų sukeltų ligų – pneumonija ir kraujo bei pilvo ertmės infekcijos.
Nepaisant nedidelio sumažėjimo 2020 m., infekcijų skaičius auga
Šioje diagramoje parodytas apytikris infekcijų, kurias ES ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE) sukėlė antibiotikams atsparios bakterijos, skaičius.
Linijinė diagrama, kurioje parodytas infekcijų, kurias ES ir EEE 2016–2020 m. laikotarpiu sukėlė antibiotikams atsparios bakterijos, skaičius.
2016–2019 m. infekcijų skaičius kasmet augo: 2016 m. infekcijų buvo 685 433, o 2019 m. – 865 767. 2020 m. infekcijų skaičius mažesnis: 801 517. Tai galbūt galima paaiškinti stebėsenos ar sveikatos priežiūros praktikos pokyčiais COVID-19 pandemijos metu ir priemonėmis, kurių imtasi viruso plitimui kontroliuoti.
EBPO duomenimis, 70 % atvejų infekcijomis užsikrečiama sveikatos priežiūros įstaigose. AAM kenkia chirurgijai, transplantacijai, intensyviajai terapijai ir žmonių, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, pvz., vėžiu sergančių pacientų, kurių atveju paprasta infekcija gali sukelti mirtį, sveikatai.
Pažeidžiamiausios grupės yra jaunesni nei 12 mėnesių vaikai ir vyresni nei 70 metų suaugusieji. Be to, vyrai vaistams atspariomis infekcijomis paprastai suserga dažniau nei moterys.
2. 2020 m. Europoje dėl AAM kasdien mirė po 100 žmonių
Kai kurias infekcijas, kurios anksčiau buvo išgydomos, tapo sunku arba net neįmanoma išgydyti. Jei AAM ir toliau vystysis, pavojus gyvybei galės kilti net dėl mažų įsipjovimų ir nedidelių infekcijų bei operacijų.
Nuo vaistams atsparių infekcijų kasmet miršta 35 000 žmonių
Šioje diagramoje parodytas apytikris mirčių nuo infekcijų, kurias ES ir EEE sukėlė antibiotikams atsparios bakterijos, skaičius.
Sritinė diagrama, kurioje parodytas mirčių nuo infekcijų, kurias ES ir EEE 2016–2020 m. laikotarpiu sukėlė antibiotikams atsparios bakterijos, skaičius. 2016–2019 m. laikotarpiu mirčių skaičius kasmet augo: 2016 m. buvo 30 730 mirčių atvejų, o 2019 m. – 38 710.
2020 m. mirčių skaičius sumažėjo iki 35 813. 35 813 asmenų – maždaug tiek keleivių tilptų į 13 kruizinių laivų.
Didžiausias mirtingumas buvo Graikijoje ir Italijoje
Šioje diagramoje parodytas apytikris AAM priskirtinų mirčių skaičius 100 000 žmonių pagal šalis 2020 m.
Juostinė diagrama, kurioje parodytas atsparumui antimikrobinėms medžiagoms priskirtinų mirčių skaičius 100 000 žmonių ES ir EEE šalyse.
Šioje diagramoje kaip šalis, kurioje mirtingumas yra didžiausias, išsiskiria Graikija: 20 mirčių 100 000 žmonių, po jos – Italija: 19 mirčių 100 000 žmonių.
Mažiausias mirtingumas yra Norvegijoje ir Nyderlanduose: abiejose šalyse – 2 mirtys 100 000 žmonių.
ES vidurkis yra 6 mirtys 100 000 žmonių.
3. AAM pasireiškia gyvūnuose, maiste, augaluose ir aplinkoje
Antimikrobinės medžiagos taip pat naudojamos gyvuliams, akvakultūros gyvūnams ir kitiems gyvūnams gydyti. Su žmonių ir gyvūnų šlapimu ir ekskrementais, taip pat dėl netinkamo vaistų šalinimo ir užkrėsto mėšlo naudojimo žemės ūkyje jos patenka ir į aplinką. Todėl jų liekanų taip pat aptinkama dirvožemyje, vandenyje ir augaluose, taigi, didėja tolesnio užkrėtimo rizika.
Žmonės šiuo metu antibiotikų suvartoja daugiau, nei jų suvartoja maistiniai gyvūnai
Šioje diagramoje parodytas ūkinių gyvūnų suvartojamas antimikrobinių medžiagų kiekis, palyginti su žmonių suvartojamu kiekiu. Antibiotikų naudojimas auginant maistinius gyvūnus mažėja.
Linijinė diagrama, kurioje parodytas ūkinių gyvūnų suvartojamas antimikrobinių medžiagų kiekis, palyginti su žmonių suvartojamu kiekiu.
Antibiotikų naudojimas auginant maistinius gyvūnus sumažėjo nuo 154,7 mg veikliosios antimikrobinės medžiagos viename kilograme biomasės 2014 m. iki 104,8 mg 2018 m., o žmonių suvartojamas kiekis padidėjo – nuo 125,3 mg 2014 m. iki 131,7 mg 2018 m.
Nors gyvūnų suvartojamų antibiotikų mastas mažėja, netinkamas naudojimas vis dar kelia pavojų tiek gyvūnams, tiek žmonėms, nes gyvūnai gali perduoti atsparias bakterijas žmonėms per tiesioginį sąlytį arba per maisto grandinę.
4. Kovojant su atspariomis bakterijomis patiriamos didelės sveikatos priežiūros išlaidos
Apskaičiuota, kad su AAM susijusios Europos sveikatos priežiūros sistemų išlaidos siekia 1,1 mlrd. € per metus.
Kai infekcija nereaguoja į gydymą pirmos eilės antibiotikais (o tai yra veiksmingiausias ir saugiausias paciento gydymo būdas), sveikatos priežiūros specialistai renkasi brangesnes alternatyvas, pvz., antros ir trečios eilės vaistus (tai yra paskutiniai galimi gydymo būdai). Dėl komplikacijų arba ilgesnės ligos ar gydymo trukmės kartais ligoninėje tenka gulėti ilgiau, todėl kyla atitinkamų išlaidų.
Didėja atsparumas kraštutiniu atveju skiriamiems antibiotikams
Iš šios diagramos matyti, kad atsparumas antros ir trečios eilės antibiotikams, naudojamiems tais atvejais, kai bakterijos yra atsparios įprastiems antibiotikams, yra didelis, ir prognozuojama, kad ES / EEE šalyse jis ir toliau didės. Jei nebus imtasi efektyvių veiksmų, ekspertų nuomone, AAM sukels didelę naštą sveikatos priežiūros sektoriui ir ekonomikai.
Linijinė diagrama, kurioje parodytas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – pirmos, antros ir trečios eilės antibiotikams. Pagal ją prognozuojama, kad 2050 m. atsparumas pirmos eilės antibiotikams sumažės 11 %, palyginti su 2005 m., o atsparumas antros ir trečios eilės antibiotikams iki 2050 m. padidės atitinkamai 72 % ir 119 %, palyginti su 2005 m.
5. AAM kenkia ekonomikai
Ilgalaikės ligos ir mirtingumas daro tiesioginį poveikį mūsų ekonomikai. AAM taip pat gali sutrikdyti prekybą gyvuliais ir gyvulininkystės produktais, nes daro poveikį gyvūnų sveikatai ir gerovei, taigi ir jų produktyvumui.
Didesnis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms reiškia didesnį poveikį pasauliniam BVP
Šioje diagramoje parodyti galimi ekonominiai nuostoliai dėl AAM poveikio darbuotojų ir gyvūnų sveikatai, jei nebus imtasi efektyvių veiksmų.
Linijinė diagrama, kurioje parodyti galimi ekonominiai nuostoliai dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms poveikio darbuotojų ir gyvūnų sveikatai, jei nebus imtasi efektyvių veiksmų.
Pagal optimistinio žemo atsparumo antimikrobinėms medžiagoms scenarijaus projekciją ekonominė našta būtų didelė – 2050 m. pasaulinis BVP sumažėtų 1,1 %.
Pagal pesimistinio didelio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms scenarijaus projekciją ekonominės sąnaudos būtų didžiulės – 2050 m. pasaulinis BVP sumažėtų 3,8 %.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. rugpjūčio 29 d.