Kaip ES finansuoja perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos?
ES šalys įsipareigojo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui. Kad žalioji pertvarka būtų įgyvendinta, reikės milžiniškų investicijų.
ES ir jos valstybės narės šiam tikslui kitame daugiamečiame biudžete paskyrė beveik 660 mlrd. €. Be šių lėšų, klimato politikos veiksmams taip pat bus išleista dalis pajamų, gautų aukcione pardavus ATLPS leidimus. Lėšos bus paskirstytos per kelis fondus, skirtus įvairiems žaliosios pertvarkos aspektams. Be to, ES teikia paskatas privačiosioms investicijoms į technologijas, padedančias žalinti Europos ekonomiką.
Kaip ES finansuoja perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos?
ES ir jos valstybės narės dalį savo išleidžiamų lėšų skiria klimato politikos veiksmams. Šiame infografike pristatyti ES fondai ir priemonės, kurie naudojami paskirstant didelę ES biudžeto dalį ir dalį pajamų iš apyvartinių taršos leidimų aukcionų.
34 % – beveik 658 mlrd. € iš 2021–2027 m. ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ lėšų – bus išleista klimato srities veiksmams (įskaitant 275,7 mlrd. € iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų ir 93,5 mlrd. € iš Sanglaudos fondo ir Regioninės plėtros fondo lėšų). Klimato politikos veiksmams taip pat bus išleista dalis pajamų iš prekybos ES ATLPS leidimais.
Nė vieno nepalikti nuošalyje
Socialinis klimato fondas
Laikotarpiu nuo 2026 m. iki 2032 m. ne mažiau nei 86,7 mlrd. € bus skirta remti žmones ir įmones, patirsiančius didžiausią poveikį dėl naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, taikomos pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams skirtiems degalams.
Fondas bus finansuojamas iš pajamų, gautų pardavus leidimus ir pagal dabartinę, ir pagal naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.
Teisingos pertvarkos mechanizmas
Apie 55 mlrd. € skirta žaliosios pertvarkos socialiniam ir ekonominiam poveikiui neutralizuoti, daugiausia dėmesio skiriant tiems regionams, pramonės sektoriams ir darbuotojams, kuriems kyla didžiausi iššūkiai.
Trys ramsčiai:
1. Teisingos pertvarkos fondas
Tikimasi, kad 19,7 mlrd. € pritrauks daugiau kaip 27 mlrd. € investicijų šiose srityse:
- gamybinės investicijos į MVĮ ir investicijos į naujų įmonių kūrimą,
- MTP, skaitmeninės inovacijos ir junglumas,
- švari ir atsinaujinančiųjų išteklių energija,
- žiedinės ekonomikos stiprinimas ir dirvos atkūrimas,
- darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų perkvalifikavimas,
- veikla švietimo ir socialinės įtraukties srityse.
2. Teisingos pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“
Speciali programos „InvestEU“ biudžeto garantijų sistema pritrauks iki 15 mlrd. € investicijų į labiausiai paveiktus regionus.
3. Paskolų viešajam sektoriui priemonė
- 1,3 mlrd. € dotacijų iš ES biudžeto,
- 6–8 mlrd. € paskolų iš Europos investicijų banko (EIB).
Tikslas – viešojo sektoriaus investicijas, skiriamas regionų vystymosi poreikiams, padidinti iki 15,3 mlrd. €.
Modernizavimo fondas
Laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2030 m. apie 57 mlrd. € skirta 10 mažesnes pajamas gaunančių valstybių narių šioms sritims:
- atsinaujinančiųjų išteklių energijai,
- energijos vartojimo efektyvumui,
- energijos kaupimui,
- energijos tiekimo tinklams,
- teisingai pertvarkai nuo iškastinio kuro priklausančiuose regionuose.
(Tiksli suma priklauso nuo anglies dioksido kainos. Apskaičiuota remiantis 75 €/tCO2 kaina)
Modernizavimo fondas finansuojamas iš apyvartinių taršos leidimų pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) pardavimo aukcione, pradedant nuo 2 % visų apyvartinių taršos leidimų 2021–2030 m.
Nuo 2021 m. sausio mėn. išmokėta 12,65 mlrd. € daugiau nei 170 projektų dešimtyje šalių paremti.
Inovacijų ir MTP skatinimas
„Europos horizontas“
93,5 mlrd. € – tiek lėšų skirta pagal šią pagrindinę ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą. 35 % šios programos lėšų numatyta išleisti su klimatu susijusiems projektams, kurių tikslas:
- spręsti klimato kaitos problemą,
- įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus,
- skatinti ES konkurencingumą ir augimą.
Inovacijų fondas
Laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2030 m. apie 40 mlrd. € bus skirta novatoriškoms mažo anglies dioksido kiekio technologijoms plėtoti, be kita ko:
- technologijoms ir procesams energijai imliuose pramonės sektoriuose,
- anglies dioksido surinkimui, naudojimui ir saugojimui,
- atsinaujinantiesiems energijos ištekliams,
- energijos kaupimui.
Inovacijų fondas finansuojamas aukcione pardavus apie 530 mln. apyvartinių taršos leidimų pagal ES ATLPS. Tiksli suma priklauso nuo anglies dioksido kainos. Apskaičiuota remiantis 75 €/tCO2 kaina)
Aplinkos apsauga
Aplinkos ir klimato politikos programa LIFE
Laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2027 m. 5,4 mlrd. € bus skirta projektams ir veiksmams, apimantiems:
- gamtą ir biologinę įvairovę,
- žiedinę ekonomiką ir gyvenimo kokybę,
- klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos,
- perėjimą prie švarios energijos.
Už ES ribų
ES ir jos valstybės narės yra didžiausios klimato kaitos srities viešojo finansavimo teikėjos pasaulyje. 2023 m. skirta beveik 36 mlrd. € (28,6 mlrd. € iš viešųjų šaltinių ir 7,2 mlrd. € privačiojo sektoriaus lėšų). Tai padės besivystančioms šalims:
- sumažinti išmetamą teršalų kiekį,
- didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. sausio 31 d.