"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Posėdžio pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trumpai kreipėsi į ES ministrus per vaizdo konferenciją ir informavo juos apie naujausius įvykius vietoje, taip pat apie dramatišką Rusijos agresijos poveikį civiliams šalies gyventojams ir apsirūpinimo maistu saugumui visame pasaulyje.
Rusija mėgina sunaikinti Ukrainą ir Ukrainos tautą ir kartu sukelti pasaulinę maisto ir energetikos krizę. Ministrai vieningai sutarė, kad reikia toliau tvirtai solidarizuotis su Ukraina ir teikti jai visą įmanomą paramą jos kovoje už laisvę ir nepriklausomybę. Ukrainai reikia daugiau ginklų, mes juos suteiksime. Todėl pasiūliau išmokėti kitą Europos taikos priemonės dalį – skirti dar 500 mln. €. Šiandien pasiektas politinis susitarimas dėl šio pasiūlymo.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Remdamasi bendru Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu Taryba tęs darbą, susijusį su ribojamosiomis priemonėmis, įskaitant priemones, kuriomis siekiama pašalinti spragas ir išvengti sankcijų apėjimo. Vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad ES sankcijos veikia ir kad Rusijos ekonomikai daromas didelis poveikis.
Europos Vadovų Tarybai neseniai suteikus Ukrainai šalies kandidatės statusą, ES toliau padės Ukrainai įgyvendinti reformų darbotvarkę atsižvelgiant į europinę perspektyvą. Kitas ES ir Ukrainos asociacijos tarybos posėdis turėtų įvykti 2022 m. rugsėjo 5 d.
Taryboje surengta diskusija dėl ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių (LAK) santykių.
LAK šalys labai nukentėjo nuo neigiamų Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių, visų pirma nuo kylančių maisto, trąšų bei energijos kainų ir jų trūkumo.
Vis dėlto Lotynų Amerikos ir Karibų šalių regionas daugelyje sričių tebėra labai svarbus ES partneris. Todėl Taryba susitarė sustiprinti šiuos „kitus transatlantinius santykius“ ir padaryti kokybinį šuolį ES ir LAK šalių santykiuose.
Ministrai pabrėžė, kad svarbu skubiai baigti rengti ir galutinai patvirtinti prekybos ir asociacijos susitarimų tinklą, pirmenybę teikiant susitarimams su Meksika ir Čile.
Taryba susitarė 2022 m. spalio mėn., Argentinai laikinai pirmininkaujant Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijai (CELAC), Buenos Airėse surengti ES ir CELAC užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Skaitmeninė diplomatija
Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl skaitmeninės diplomatijos ir patvirtintos išvados šiuo klausimu.
Vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad ES rengia dar vieną užsienio politikos priemonę, kad paremtų savo geopolitinį vaidmenį ir užmojus pasaulinėse technologinės galios varžybose.
Šiandien patvirtintose išvadose išdėstyti ES ketinimai šioje srityje: aktyviai propaguoti ES reguliavimo modelį kuriant skaitmeninius klausimus sprendžiančias koalicijas, plėtoti mokymo programas, skirtas „skaitmeniniams diplomatams“ rengti, ir užtikrinti geresnį veiksmų koordinavimą su JT ir kitais daugiašaliais organais.
Šiame kontekste, siekdama suintensyvinti ES skaitmeninę diplomatiją JAV ir su JAV, ES žengs pirmą konkretų žingsnį – atidarys specialų ES biurą San Franciske.
Einamieji reikalai
ES ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Asociacijos tarybos posėdžių su Izraeliu atnaujinimo; jie nevyko nuo 2012 m. Jie susitarė vėl šaukti posėdžius ir pradėti darbą siekiant nustatyti ES poziciją. Nuo 2016 m. Tarybos išvadų, kuriomis remiamas dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas, priėmimo ES pozicija dėl Artimųjų Rytų proceso nekito.
Taryba taip pat aptarė pokyčius Tunise rengiantis liepos 25 d. įvyksiančiam konstituciniam referendumui. Ministrai pabrėžė, kad Tunisui svarbu pereiti prie normalaus institucijų veikimo ir išsaugoti demokratinę struktūrą. Įtraukus nacionalinis dialogas yra bet kokio patikimo konstitucinio proceso ir ilgalaikio stabilumo pagrindas.
Galiausiai ministrai trumpai aptarė padėtį Šri Lankoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Rusija mėgina sunaikinti Ukrainą ir Ukrainos tautą ir kartu sukelti pasaulinę maisto ir energetikos krizę. Ministrai vieningai sutarė, kad reikia toliau tvirtai solidarizuotis su Ukraina ir teikti jai visą įmanomą paramą jos kovoje už laisvę ir nepriklausomybę. Ukrainai reikia daugiau ginklų, mes juos suteiksime. Todėl pasiūliau išmokėti kitą Europos taikos priemonės dalį – skirti dar 500 mln. €. Šiandien pasiektas politinis susitarimas dėl šio pasiūlymo.
