"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Prieš diskusiją Taryboje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vaizdo konferencijoje trumpai kreipėsi į ES ministrus ir informavo juos apie naujausius įvykius vietoje ir dabartinius Ukrainos prioritetus. Ministrai jį patikino, kad kolektyviniai ES veiksmai bus tęsiami tol, kol reikės.
Taryba aptarė ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris turi įvykti vasario 3 d. ir kuris bus pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas nuo Rusijos agresijos karo pradžios bei pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas su Ukraina kaip šalimi kandidate. Po to ministrai aptarė tolesnę ES karinę paramą Ukrainai.
Šiandien pasiekėme politinį susitarimą dėl 7-osios karinės paramos dalies, kurią sudarys papildoma 500 mln. € suma, ir 45 mln. € vertės papildoma pagalbos priemonė, skirta mūsų karinės mokymo misijos EUMAM Ukraine vykdomam Ukrainos pajėgų apmokymui. Todėl bendra karinė parama pagal Europos taikos priemonę siekia 3,6 mlrd. €.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Ministrai pareiškė remiantys Ukrainos iniciatyvą dėl teisingos taikos, pabrėždami, kad svarbu užtikrinti kuo platesnę pasaulinę paramą šiai iniciatyvai, ir primygtinai akcentavo jos svarbiausius elementus: Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą laikantis tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų, ir Ukrainos pamatinę teisę gintis nuo Rusijos agresijos.
Galiausiai ministrai aptarė atsakomybės užtikrinimo mechanizmo galimybes. ES remia Jungtinėse Tautose vykdomą darbą šiuo klausimu, be kita ko, JT Generalinėje Asamblėjoje, ir pabrėžia, jog svarbu, kad būtų išlaikytas itin svarbus Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmuo tarptautinio baudžiamojo teisingumo srityje.
Ministrai iš esmės pritarė pirmam žingsniui – Tarptautinės prokuratūros įsteigimui Hagoje.
Neformalus pasikeitimas nuomonėmis su Palestinos ministru pirmininku Mohammadu Shtayyehu
Pietų metu ES užsienio reikalų ministrai neformaliai pasikeitė nuomonėmis su Palestinos ministru pirmininku Mohammadu Shtayyehu dėl dvišalių santykių padėties ir galimų tolesnio jų stiprinimo būdų dirbant ministrų lygmeniu.
Ministras pirmininkas M. Shtayyehu informavo ministrus apie padėtį vietoje ir tebesitęsiančią įtampą. Ministrai patvirtino ES paramą siekiant apsaugoti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinamumą ir aptarė, kaip svarbu nustatyti aiškų tvarkaraštį siekiant surengti nacionalinius Palestinos rinkimus ir daryti pažangą įgyvendinant Palestinos reformų planą.
Sahelis ir Vakarų Afrikos pakrantės šalys
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Sahelio ir Vakarų Afrikos pakrantės šalių, patvirtinant, kad šis regionas tebėra vienas iš ES prioritetų, nepaisant blogėjančios saugumo ir politinės padėties.
Po to, kai buvo priimtas sprendimas įsteigti naują Karinės partnerystės misiją Nigeryje, kuri turėtų pradėti veikti 2023 m. vasario mėn., Taryba susitarė parengti krizių valdymo koncepciją, kad Gvinėjos įlankos pakrantės valstybėms būtų pasiūlyti konkretūs veiksmaiir tikslinis mokymas bei parama. Šioms pastangoms orientuoti ES taip pat įtrauks karinius patarėjus į ES delegacijas.
Taryba pasmerkė brutalias represijas malšinant protestus bei egzekucijas Irane ir pareiškė, kad toliau remia Irano gyventojų teisę protestuoti ginant savo pagrindines žmogaus teises. Po to Taryba į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės pagal galiojantį sankcijų Iranui už žmogaus teisių pažeidimus režimą, sąrašą įtraukė dar 18 asmenų ir 19 subjektų. Tarp jų – Irano revoliucijos gvardijos aukšto lygio pareigūnai, žiniasklaidos atstovai ir politiniai asmenys.
Taryba įsteigė naują visavertę civilinę misiją Armėnijoje (EUMA Armenia), kurioje dirbs iki 100 darbuotojų, kurie stebės padėtį vietoje ir teiks apie ją ataskaitas; tokiu būdu misija prisidės prie žmonių saugumo ir Armėnijos bei Azerbaidžano valdžios institucijų tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo.
Taip pat ministrai aptarė pasibaisėtinus įvykius Afganistane – papildomų apribojimų Afganistano moterims ir mergaitėms nustatymą. Taryba atlieka šių įvykių poveikio vertinimą, be kita ko, pasitelkdama esamus ar papildomus mechanizmus, skirtus patraukti Talibaną atsakomybėn už žmogaus teisių pažeidimus.
Galiausiai vyriausiasis įgaliotinis informavo Tarybą apie dialogą dėl Kosovo* ir Serbijos santykių normalizavimo, visų pirma apie ES specialiojo įgaliotinio Belgrado ir Prištinos dialogui ir kitiems Vakarų Balkanų regioniniams klausimams Miroslavo Lajčáko misiją į Kosovą* ir Serbiją kartu su JAV sekretoriaus pavaduotoju ir Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovų patarėjais užsienio politikos klausimais siekiant tęsti diskusijas dėl pasiūlymo dėl santykių normalizavimo.
Taryboje taip pat pasikeista nuomonėmis dėl Venesuelos, Juodkalnijos ir Etiopijos.
Be to, Taryba be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąraše.
*Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Šiandien pasiekėme politinį susitarimą dėl 7-osios karinės paramos dalies, kurią sudarys papildoma 500 mln. € suma, ir 45 mln. € vertės papildoma pagalbos priemonė, skirta mūsų karinės mokymo misijos EUMAM Ukraine vykdomam Ukrainos pajėgų apmokymui. Todėl bendra karinė parama pagal Europos taikos priemonę siekia 3,6 mlrd. €.