"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Prieš diskusiją Taryboje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vaizdo konferencijoje trumpai kreipėsi į ES ministrus ir informavo juos apie naujausius įvykius vietoje ir dabartinius Ukrainos prioritetus.
Ministrai aptarė naujausius įvykius, visų pirma sistemingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir Rusijos naudojimąsi žiema kaip ginklu.
„Po Rusijos įvykdytų dronų antpuolių vien tik Odesoje elektros nebeturi 1,5 milijono gyventojų. Temperatūra Odesoje dabar yra apie 0 laipsnių Celsijaus.
Akivaizdu, kad milijonus ukrainiečių atkirsdamas nuo vandens, elektros bei šildymo ir taip sušaldydamas šalį, V. Putinas bando priversti Ukrainą pasiduoti.
Tai gali būti vadinama nusikaltimais žmoniškumui. Tai karo nusikaltimai. [...] Ukrainos žmonių drąsa tikrai nusipelno pagarbos, tačiau labiau už pagarbą ir aplodismentus dabar jiems reikia paramos ir pagalbos.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Taryba aptarė, kaip padėti Ukrainai atkurti energetikos sistemą ir padidinti ES elektros energijos eksportą į Ukrainą. Ministrai taip pat aptarė ES darbą siekiant užtikrinti atsakomybę už Rusijos nusikaltimus, įvykdytus karo Ukrainoje metu.
Taryba aptarė vykdomą darbą, susijusį su 9-uoju sankcijų paketu Kremliui už agresijos prieš Ukrainą eskalavimą.
Iranas
Užsienio reikalų taryboje buvo pasikeista nuomonėmis dėl Irano, atsižvelgiant į naujausius įvykius šalyje ir už jos ribų.
Taryba pasmerkė nepriimtinas represijas prieš vykstančius protestus ir žmogaus teisių padėties pablogėjimą, taip pat Irano karinį bendradarbiavimą su Rusija, įskaitant dronų tiekimą, kuriuos Rusija naudoja agresijos kare prieš Ukrainą. Ministrai taip pat daug dėmesio skyrė BVVP (Bendro visapusiško veiksmų plano) atnaujinimo perspektyvoms ir regiono saugumui. Taryba patvirtino išvadas šiais klausimais.
Taryba priėmė papildomas sankcijas Iranui už šalyje tebevykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir už pagalbą, kurią Iranas teikia Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainos žmones.
Galiausiai vyriausiasis įgaliotinis informavo ministrus apie dabartinę BVVP padėtį.
Turime suprasti, kad BVVP padėtis yra labai sudėtinga. Tačiau manau, kad siekdami užtikrinti, kad Iranas nekurtų branduolinio ginklo, geresnio varianto kaip BVVP neturime. Tuo esame patys suinteresuoti, todėl vis dar manau, kad turime atskirti sankcijas dėl žmogaus teisių ir ginklų tiekimo Rusijai nuo branduolinės programos. Nepaisant to, kad susitarimas dėl branduolinės programos vis dar aklavietėje, o Irano branduolinės programos eskalavimas kelia didelį susirūpinimą, turime toliau kuo aktyviau stengtis šį susitarimą atgaivinti.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Einamieji reikalai
Taryba peržiūrėjo ES stebėsenos pajėgumus Armėnijoje, kurių veikla pasibaigs gruodžio 19 d. Siekiant išlaikyti ES, kaip palankesnių sąlygų Armėnijos ir Azerbaidžano dialogui sudarytojos, patikimumą, nuo gruodžio 20 d. Armėnijoje bus dislokuota grupė, kuri prisidės prie galimos civilinės misijos planavimo. Jei bus pasiektas susitarimas, šios misijos veikla bus pradėta 2023 m.
Po to Taryba aptarė blogėjančią padėtį tarp Kosovo* ir Serbijos. Pastarojo meto incidentai patvirtina nerimą keliantį dvišalių santykių prastėjimą, ir Taryba susitarė dėl galimų veiksmų siekiant pabandyti sumažinti įtampą Šiaurės Kosove.
Nuo rugpjūčio mėn. išgyvename užburtą konfrontacijų, provokacijų ir reakcijų ratą, kuris per pastarąsias kelias dienas itin paaštrėjo ir sukėlė rimtus saugumo incidentus, įskaitant išpuolį prieš mūsų misiją EULEX ir prieš Kosovo policiją. Barikadomis užblokuoti keliai, apsiginklavę žmonės gatvėse – negalime to priimti iš partnerių, kurie siekia europinės ateities.
Tai negali toliau tęstis. Barikados turi būti pašalintos ir turi būti atkurta ramybė.
Taryba aiškiai paragino abi šalis susilaikyti nuo smurto ir provokacinių veiksmų.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Vyriausiasis įgaliotinis pasiūlė ministrams papildomai sustiprinti misiją EULEX ir paprašė ES specialųjį įgaliotinį Belgrado ir Prištinos dialogui ir kitiems Vakarų Balkanų regioniniams klausimams Miroslavą Lajčáką prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą nuvykti į regioną, įvertinti padėtį ir apie tai informuoti ES vadovus.
* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Taryboje taip pat pasikeista nuomonėmis dėl Moldovos Respublikos, pietinių kaimyninių šalių, žmogaus teisių, Tuniso ir strategijos „Global Gateway“.
Tarybos išvados ir kiti sprendimai
Taryba patvirtino išvadas dėl Irano, Jemeno ir susitarimą dėl civilinių BSGP pajėgumų.
Taryba susitarė 2023 m. 2 mlrd. € padidinti Europos taikos priemonės finansinę viršutinę ribą. Ji taip pat susitarė, kad iki 2027 m. prireikus viršutinė riba gali būti padidinta dar 3,5 mlrd. €.
Reaguodama į Nigerio vyriausybės prašymą, Taryba įsteigė karinės partnerystės misiją Nigeryje, taip pabrėždama ES pasiryžimą padėti užtikrinti stabilumą Sahelio regione.
Taryba nustatė ribojamąsias priemones Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, atsižvelgdama į nenutrūkstantį balistinių raketų vystymą pažeidžiant atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.
Taryba pratęsė EUCAP Somalia (ES civilinių pajėgumų stiprinimo misijos), EUTM Somalia (ES karinės mokymo misijos) ir ES vadovaujamų karinio laivyno pajėgų operacijos ATALANTA (vienos iš ES vykdomųjų karinių jūrų operacijų) įgaliojimus iki 2024 m. gruodžio 31 d.
– Ribojamosios priemonės atsižvelgiant į padėtį Malyje
ES ribojamosios priemonės asmenims ir subjektams, atsakingiems už grėsmės Malio taikai, saugumui ar stabilumui kėlimą arba už trukdymą arba kenkimą sėkmingam Malio politinio pereinamojo proceso užbaigimui, buvo atnaujintos iki 2023 m. gruodžio 14 d.
Kiti A punktai
Taryba taip pat be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąraše.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
„Po Rusijos įvykdytų dronų antpuolių vien tik Odesoje elektros nebeturi 1,5 milijono gyventojų. Temperatūra Odesoje dabar yra apie 0 laipsnių Celsijaus. Akivaizdu, kad milijonus ukrainiečių atkirsdamas nuo vandens, elektros bei šildymo ir taip sušaldydamas šalį, V. Putinas bando priversti Ukrainą pasiduoti. Tai gali būti vadinama nusikaltimais žmoniškumui. Tai karo nusikaltimai. [...] Ukrainos žmonių drąsa tikrai nusipelno pagarbos, tačiau labiau už pagarbą ir aplodismentus dabar jiems reikia paramos ir pagalbos.