ES ir Afrikos santykiai
ES ir Afrikos partnerystė orientuojama į solidarumą, saugumą, taiką ir tvarią bei tęstinę ekonominę plėtrą ir klestėjimą.
Taikos ir klestėjimo skatinimas
Geopolitinio nepastovumo amžiuje Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos partnerystė yra stabilumo ir bendrų vertybių ramstis. Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos santykiai padeda užtikrinti taikią, klestinčią ateitį, kurios pagrindas – taisyklėmis grindžiamas tarptautinis bendradarbiavimas.
2025 m. Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga švenčia partnerystės 25 metų sukaktį. Per pastarąjį ketvirtį amžiaus ES ir AS partnerystė tapo visapusišku politiniu, ekonominiu ir saugumo aljansu.
Ši partnerystė yra strateginis ES prioritetas. ES yra didžiausia Afrikos prekybos partnerė, didžiausia investuotoja ir pagrindinė taikos ir saugumo partnerė, remianti regiono stabilumą ir įtraukų augimą.
Afrikos, kurioje gyvena daugiau kaip 1,4 mlrd. žmonių, ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje, o joje gyvenanti jaunimo dalis – pasaulyje didžiausia.
Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimai
ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimai iš esmės vyksta kas trejus metus. Į juos renkasi valstybių ar vyriausybių vadovai, kurie sprendžia bendrus uždavinius ir nustato bendrus tikslus. Šie aukščiausiojo lygio susitikimai rengiami pakaitomis Afrikoje ir Europoje.
2025 m. lapkričio mėn. įvykusiame septintajame ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos valstybių narių vadovai aptarė, kaip stiprinti bendradarbiavimą:
klestinčios ir tvarios ateities labui
taikos, saugumo ir valdymo srityse
daugiašaliuose forumuose
migracijos ir judumo srityje
Kiti oficialūs Afrikos šalių ir ES susitikimai
Be to, ES ir Afrikos partnerystė plėtojama vedant oficialius dialogus:
- reguliariai rengiami Afrikos bei ES šalių užsienio reikalų ministrų ir Afrikos Sąjungos komisijos bei ES institucijų atstovų susitikimai,
- metiniai Europos Komisijos ir Afrikos Sąjungos komisijos atstovų susitikimai,
- reguliarūs Europos Parlamento ir Panafrikos Parlamento atstovų susitikimai.
ES ir Afrikos bendradarbiavimo sritys
Prekyba ir investicijos
ES derėjosi dėl lengvatinio prekybos režimo susitarimų su 19 Afrikos šalių, konkrečiai dėl:
- šešių ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su 15 Užsachario Afrikos šalių,
- keturių asociacijos susitarimų su Šiaurės Afrikos šalimis.
Be to, 35 Afrikos šalys naudojasi ES priemone „Viskas, išskyrus ginklus“, trims šalims taikoma standartinė bendroji lengvatų sistema (BLS), o vienai – BLS+.
ES ir Afrikos prekyba: faktai ir skaičiai
Strategija „Global Gateway“
Afrika yra strategijos „Global Gateway“ – ES strategijos, kuria kuriami tvarius ir aukštus standartus atitinkantys žmonėms ir planetai naudingi ryšiai, – šerdis.
Iš 264 strategijos „Global Gateway“ pavyzdinių projektų 138 įgyvendinami Afrikoje.
Pagal strategiją „Global Gateway“ pradėtu įgyvendinti Afrikos ir Europos investicinių priemonių rinkiniu bus sutelkta iki 150 mlrd. € viešųjų ir privačiųjų investicijų tvariam augimui visame žemyne skatinti.
Taika ir saugumas
Civilinės ir karinės misijos bei operacijos
Įgyvendindama bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) ES Afrikoje pradėjo keletą civilinių ir karinių misijų bei operacijų.
ES misijos šiuo metu dislokuotos:
- Centrinės Afrikos Respublikoje,
- Libijoje,
- Malyje,
- Mozambike,
- Somalyje.
ES taip pat įsteigė regioninę patariamąją ir koordinavimo grupę Sahelyje. Tai saugumo ir gynybos iniciatyva, kuria remiamos Vakarų Afrikos Gvinėjos įlankos šalys. ES taip pat surengė tris karinių jūrų pajėgų operacijas, kurios vykdomos šalia Afrikos arba dėl Afrikoje vykstančių krizių.
Europos taikos priemonė
ES taip pat remia Afrikos šalis pagal 2021 m. kovo mėn. nustatytą Europos taikos priemonę (ETP). Šia priemone siekiama padėti užkirsti kelią konfliktams, kurti ir išsaugoti taiką bei stiprinti tarptautinį saugumą ir stabilumą.
ETP sudaro du finansavimo ramsčiai: operacijų ramstis ir paramos priemonių ramstis. Pagal operacijų ramstį finansuojamos BSGP misijų ir operacijų bendrosios išlaidos.
Pagal paramos priemonių ramstį finansuojami ES nepriklausančių šalių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama stiprinti karinius ir gynybos pajėgumus, ir remti taikos paramos operacijų karinius aspektus. Taryba yra patvirtinusi paramos priemones tam tikroms Afrikos šalims, įskaitant Beniną, Dramblio Kaulo Krantą, Ganą, Kamerūną, Keniją, Kongo Demokratinę Respubliką, Kongo Respubliką, Malį, Mauritaniją, Ruandą ir Somalį.
Kova su terorizmu
ES remia kovos su terorizmu iniciatyvas ir veiklą Afrikos žemyne.
2024 m. gruodžio 16 d. Taryba patvirtino išvadas, siekdama užtikrinti, kad būtų dedama daugiau pastangų kovojant su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu, ir paragino ES aktyviau angažuotis įgyvendinant Afrikos vadovaujamas kovos su terorizmu iniciatyvas. Taryba taip pat pabrėžė, kad svarbu pasinaudoti ES naryste ir dabartine Pasaulinio kovos su terorizmu forumo (GCTF) bendrapirmininkės padėtimi padedant Afrikos šalims kovoti su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu.
ES bendrai pirmininkavo GCTF – pirmiausia su Maroku (nuo 2022 m. rugsėjo mėn.), o nuo 2023 m. kovo mėn. – su Egiptu. GCTF yra neformali daugiašalė platforma, skirta stiprinti tarptautines pastangas laikantis strateginio ir ilgalaikio požiūrio į kovą su terorizmu ir smurtinio ekstremizmo prevenciją bei kovą su šiais reiškiniais.
ES yra viena didžiausių kovos su terorizmu pajėgumų stiprinimo programų ir kitų programų, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtiniam ekstremizmui Afrikoje, rengėjų pasaulyje. Iki 2024 m. sausio mėn. į šias programas investuota apie 559 mln. €, iš jų daugiau kaip 70 % lėšų skirta projektams Afrikos šalyse.
Be to, ES kovos su terorizmu / saugumo ekspertai, dislokuoti keliose ES delegacijose Afrikos žemyne, atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant ryšius su priimančiųjų šalių vyriausybėmis, regioninėmis organizacijomis ir pilietine visuomene.
- Kova su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu: Taryba patvirtino išvadas dėl išorės ir vidaus sąsajų stiprinimo (pranešimas spaudai, 2024 m. gruodžio 16 d.)
- Kova su terorizmu (Europos išorės veiksmų tarnyba)
Siekiant Afrikos be minų
Priešpėstinės minos tebekelia didelę grėsmę civiliams gyventojams ir trukdo vystymuisi daugelyje pasaulio vietų, įskaitant Afriką. 1999 m. kovo 1 d. įsigaliojo Konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo (žinoma kaip Otavos konvencija). Tai yra pagrindinė tarptautinė sistema, taikoma siekiant nutraukti priešpėstinių minų keliamas kančias ir išvengti jų aukų.
Nuo 2026 m. prie šios Konvencijos yra prisijungusi 161 valstybė, įskaitant daugumą Afrikos šalių. Tačiau kelios Afrikos valstybės tebėra įsipareigojusios pagal Konvencijos 5 straipsnį išvalyti nuo minų jų jurisdikcijai priklausančias teritorijas.
ES nuo seno tvirtai remia pasaulines pastangas uždrausti priešpėstinių minų naudojimą ir pašalinti jų humanitarinius padarinius. ES yra viena iš pagrindinių paramos kovai su minomis teikėjų pasaulyje.
2026 m. kovo 16 d. Taryba priėmė sprendimą dėl paramos Afrikos pajėgumų stiprinimui siekiant, kad Afrika taptų žemynu be minų. Pagal šį sprendimą ES rems Afrikos šalis, nukentėjusias nuo priešpėstinių minų, pasitelkdama 3 mln. € vertės projektą, kurį įgyvendins JT Nusiginklavimo tyrimų institutas (UNIDIR).
- Nusiginklavimas: Taryba priėmė sprendimą, kuriuo remiami Afrikos pajėgumai siekiant užtikrinti, kad šis žemynas būtų be minų (pranešimas spaudai, 2026 m. kovo 16 d.)
- Konvencija dėl priešpėstinių minų (Jungtinės Tautos)
Klimatas ir aplinka
Nors Afrikos šalys yra tarp labiausiai nuo klimato krizės kenčiančių šalių, jos taip pat yra labai svarbios užtikrinant tvarius sprendimus.
Geografinis artumas ir plataus masto ekonominiai ES ir Afrikos ryšiai yra tvirtas pagrindas bendradarbiauti kovojant su klimato krize ir skatinant žaliąją pertvarką.
Yra įvairių bendradarbiavimo klimato politikos srityje formų, be kita ko:
- strategijos „Global Gateway“ investicinių priemonių rinkinys, kuriuo skatinamos tvarios ir žaliosios infrastruktūros Afrikos šalyse iniciatyvos,
- dvišalės ir daugiašalės partnerystės tokiais klausimais kaip miško įveisimas, žaliasis vandenilis, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir atsparumas klimato kaitai.
- Pasauliniai klimato srities veiksmai
- ES bendradarbiavimas su Afrika klimato klausimais (Europos Komisija)
Migracija
Pastaraisiais metais priimtos Europos Vadovų Tarybos išvados dėl migracijos išorės aspekto yra šios srities gairės ES institucijoms bei įstaigoms ir valstybėms narėms.
Vienas iš svarbiausių elementų yra visapusiškas požiūris į migraciją ir prieglobstį, daugiausia dėmesio skiriant kelioms pagrindinėms sritims, be kita ko:
- pažeidžiamų migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių apsaugai,
- teisėtai migracijai ir darbo jėgos judumui,
- pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių šalinimui,
- kovai su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis.
Tai taip pat apima šalių partnerių sienų valdymo pajėgumų stiprinimą, neteisėtai esančių migrantų grąžinimą iš ES į jų kilmės šalis, taip pat paramą savanoriškam grįžimui ir tvariai grąžinamų asmenų reintegracijai jų kilmės šalyse.
ES skubiosios pagalbos Afrikai patiko fondas
2015 m. lapkričio mėn. ES įsteigė ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą, kad būtų šalinamos pagrindinės priverstinio persikėlimo bei neteisėtos migracijos priežastys ir prisidedama prie geresnio migracijos valdymo. Jo įgaliojimai baigėsi 2021 m., tačiau projektai buvo vykdomi iki 2025 m. pabaigos.
ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo biudžetas buvo 5 mlrd. € ir jį įgyvendino įvairūs subjektai – nuo ES valstybių narių agentūrų iki JT agentūrų ir kitų tarptautinių organizacijų, taip pat vietos NVO.
ES kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė
2021 m. birželio 14 d. patvirtinta ES kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“). Jos biudžetas yra 79,5 mlrd. €, iš kurių 10 % skiriama su migracija susijusiems veiksmams 2021–2027 m. laikotarpiu.
Priemonei „Globali Europa“ tenka daugiau kaip 70 % lėšų, kuriomis finansuojami ES išorės santykiai. Ši priemonė grindžiama trimis ramsčiais: geografinėmis programomis, teminėmis programomis ir greitojo reagavimo veiksmais.
Regioninės strategijos
Somalio pusiasalis
2021 m. Taryba patvirtino išvadas, kuriomis nustatoma nauja strategija dėl Somalio pusiasalio. Naujojoje strategijoje orientuojamasi į strateginės partnerystės stiprinimą, nestabilumo mažinimą ir demokratijos bei tvaraus augimo skatinimą.
Anksčiau ES jau yra priėmusi:
- Somalio pusiasaliui skirtą regioninį veiksmų planą (2015–2020 m.),
- strategiją dėl Somalio pusiasalio (2011 m.).
ES yra paskyrusi specialųjį įgaliotinį Somalio pusiasalyje.
- Somalio pusiasalis. ES stiprina strateginius santykius su regionu (pranešimas spaudai, 2021 m. gegužės 10 d.)
- Tarybos išvados dėl 2015–2020 m. Somalio pusiasaliui skirto ES regioninio veiksmų plano (pranešimas spaudai, 2015 m. spalio 26 d.)
- Tarybos išvados dėl Somalio pusiasalio, 2011 m. lapkričio 14 d.
- ES specialusis įgaliotinis Somalio pusiasalyje (Europos išorės veiksmų tarnyba)
Didieji ežerai
2023 m. vasario mėn. Taryba patvirtino išvadas, kuriose nustatytas atnaujintas ilgalaikis ES angažavimasis Didžiųjų ežerų regione.
ES visa apimantis tikslas ir prioritetas – propaguoti taiką, demokratiją ir darnų vystymąsi Didžiųjų ežerų regione ir padėti pagrindines nesaugumo bei nestabilumo priežastis paversti bendromis galimybėmis. ES siūlo paramą regiono šalims, dedančioms pastangas pereiti:
- nuo įtampos prie pasitikėjimo, saugumo ir stabilumo,
- nuo kontrabandos gamtos ištekliais prie prekybos ir darnaus vystymosi,
- nuo konkurencijos prie bendradarbiavimo ir integracijos.
ES yra paskyrusi specialųjį įgaliotinį Didžiųjų ežerų regione.
- ES atnaujinta Didžiųjų ežerų regiono strategija: Taryba patvirtino išvadas (pranešimas spaudai, 2023 m. vasario 20 d.)
- Taryba paskyrė naujus ES specialiuosius įgaliotinius – Bosnijoje ir Hercegovinoje, Didžiųjų ežerų regione, Kosove*, Pietų Kaukaze ir krizės Sakartvele klausimais. Ji taip pat pratęsė trijų kitų įgaliotinių įgaliojimus (pranešimas spaudai, 2024 m. liepos 26 d.)
Sahelis
2021 m. balandžio mėn. Taryba patvirtino išvadas dėl ES integruotos strategijos Sahelio regione. Naująja strategija siekiama stiprinti tvirtą bei ilgalaikę partnerystę ir nustatoma politikos bei veiksmų regione sistema.
Kadangi nesaugumas ir politinis nestabilumas regione vis auga, šiuo metu rengiamas naujas ES požiūris.
ES yra paskyrusi specialųjį įgaliotinį Sahelio regione.
Samoa susitarimas
Samoa susitarimas yra visa apimantis ES bei jos valstybių narių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (AKRVO) narių, t. y. 77 šalių, įskaitant 47 Afrikos šalis, santykių teisinis pagrindas.
Susitarimu siekiama stiprinti politinį bendradarbiavimą 20 metų laikotarpiu nustatant bendrus prioritetus ir tikslus. Jis apima bendrą pagrindą AKRVO lygmeniu, derinamą su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms skirtais trimis regioniniais protokolais, kuriuose dėmesys sutelkiamas į konkrečius regionų poreikius.
Taip pat žr.
Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės
ES ir Pietų Afrikos prekyba
Sudanas
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. kovo 16 d.