Armėnija
ES santykiai su Armėnija grindžiami ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimu, galiojančiu nuo 2021 m. ES yra viena iš pagrindinių Armėnijos reformų darbotvarkės partnerių ir didžiausia paramos šaliai teikėja.
Rytų partnerystė
ES bendradarbiauja su Armėnija pagal Europos kaimynystės politiką ir jos Rytų regioninę dimensiją – Rytų partnerystę.
ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas
ES ir Armėnijos santykiai grindžiami Visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimu, kuris buvo pasirašytas 2017 m. lapkričio mėn. 5‑ojo Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu.
Jis visiškai įsigaliojo 2021 m. kovo mėn., kai jį ratifikavo Armėnijos Respublika, visos ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.
Susitarimu nustatyta Europos Sąjungos ir Armėnijos tolesnio bendradarbiavimo Armėnijos piliečių labui sistema.
Pagal susitarimą Armėnija įsipareigojo įgyvendinti visapusišką reformų darbotvarkę, grindžiamą demokratija, skaidrumu ir teisinės valstybės principu, visų pirma kovoti su korupcija, pertvarkyti teismines institucijas ir didinti jų atskaitomybę piliečiams, taip pat užtikrinti vienodas ekonomines, užimtumo ir socialines galimybes visiems.
Susitarimu taip pat sudarytos sąlygos glaudžiau bendradarbiauti tokiuose sektoriuose kaip energetika, transportas, aplinka ir prekyba.
2025 m. gruodžio mėn. ES ir Armėnija priėmė naują strateginę ES ir Armėnijos partnerystės darbotvarkę – tai buvo svarbus žingsnis gilinant abiejų partnerių politinį, ekonominį ir sektorių bendradarbiavimą.
- ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas (ES oficialus leidinys)
- ES ir Armėnija priėmė naują strateginę darbotvarkę partnerystei stiprinti (Europos Komisija)
- Rytų partnerystė
Partnerystės taryba
Partnerystės taryba yra aukščiausio lygio oficiali institucija, įsteigta pagal ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą, ir ji prižiūri šio susitarimo įgyvendinimą.
2025 m. gruodžio 2 d. įvyko 6‑asis ES ir Armėnijos partnerystės tarybos posėdis. Taryba peržiūrėjo ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo įgyvendinimą ir aptarė dvišalį politinį dialogą, apimantį reformas, demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises.
- ES ir Armėnijos partnerystės taryba, 2025 m. gruodžio 2 d.
- Chronologija. ES ir Armėnijos partnerystės taryba
Dialogas vizų klausimais
ES ir Armėnijos susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo įsigaliojo 2014 m. sausio mėn. Šiuo susitarimu Armėnijos piliečiams sumažinti vizų mokesčiai, o tam tikrų kategorijų prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims šie mokesčiai panaikinti.
2024 m. rugsėjo mėn. ES pradėjo dialogą su Armėnija dėl vizų režimo liberalizavimo, kad padėtų Armėnijai pasiekti ilgalaikį tikslą – bevizį kelionių režimą su ES.
Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesas
Parama taikai
ES visapusiškai remia Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimą, grindžiamą abipusiu viena kitos suvereniteto, teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamumo pripažinimu pagal 1991 m. Almatos deklaraciją.
ES jau daugelį metų bendradarbiauja su abiem šalimis ir tarptautiniais partneriais, kad būtų sudarytos sąlygos ilgalaikei taikai, asmeniškai dalyvaujant vienas kitą pakeitusiems Europos Vadovų Tarybos pirmininkams ir toliau dedant pastangas vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei ES specialiajai įgaliotinei Pietų Kaukaze ir krizės Sakartvele klausimais.
2025 m. rugpjūčio mėn. ES palankiai įvertino tai, kad parafuota Armėnijos ir Azerbaidžano taikos sutartis ir pasirašyta politinė deklaracija. Šis Armėnijos ir Azerbaidžano susitarimas yra svarbus laimėjimas siekiant užbaigti dešimtmečius trukusį konfliktą.
ES yra pasirengusi investuoti į regioninį junglumą ir visišką atsivėrimą, kad visų pirma tuo pasinaudotų gyventojai, tarp kurių esama suskaidymo dėl konflikto pasekmių, ir kad regionas priartėtų prie tvarios taikos, stabilumo ir klestėjimo.
- Europos Vadovų Tarybos pirmininko A. Costos ir Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen bendras pareiškimas dėl Armėnijos ir Azerbaidžano taikos sutarties parafavimo ir dėl prezidento A. Alijevo ir ministro pirmininko N. Pashinyano deklaracijos Vašingtone (pranešimas spaudai, 2025 m. rugpjūčio 8 d.)
- Armėnija ir Azerbaidžanas: vyriausiosios įgaliotinės pareiškimas Europos Sąjungos vardu dėl Armėnijos ir Azerbaidžano taikos sutarties parafavimo (pranešimas spaudai, 2025 m. rugpjūčio 8 d.)
- ES specialioji įgaliotinė Pietų Kaukaze (Europos išorės veiksmų tarnyba)
Civilinės misijos Armėnijoje
ES pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) Armėnijoje yra įsteigusi dvi civilines misijas:
- civilinę misiją Armėnijoje (EUMA),
- ES partnerystės misiją Armėnijoje (EUPM Armenia).
Civilinė misija Armėnijoje (EUMA)
2023 m. sausio 23 d. Taryba susitarė įsteigti civilinę misiją Armėnijoje (EUMA). Misijos tikslas:
- užtikrinti stabilumą Armėnijos ir Azerbaidžano pasienio zonose,
- stiprinti pasitikėjimą vietoje.
EUMA dislokuota po to, kai 2022 m. spalio 17 d. Taryba nusprendė prie tarptautinės sienos su Azerbaidžanu Armėnijos pusėje dislokuoti stebėsenos ekspertų grupę, kad ji stebėtų ir analizuotų padėtį regione ir teiktų dėl jos ataskaitas.
Misijai įgaliojimai suteikti iki 2027 m. vasario mėn.
- Armėnija: Taryba pratęsė ES civilinės pagalbos misijos įgaliojimus dar dvejiems metams (pranešimas spaudai, 2025 m. sausio 30 d.)
- ES misija Armėnijoje (<em>EUMA</em>)
ES partnerystės misija Armėnijoje (EUPM Armenia)
2026 m. balandžio 21 d. Taryba susitarė įsteigti ES partnerystės misiją Armėnijoje (EUPM Armenia). 2026 m. liepos 13 d. pradėta misija padeda Armėnijai spręsti hibridinius iššūkius, be kita ko:
- kibernetines grėsmes;
- užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi (FIMI);
- neteisėtus finansinius srautus.
EUPM Armenia buvo įsteigta Armėnijos vyriausybės prašymu ir atspindi tvirtą ES pasiryžimą padėti didinti šalies atsparumą ir stiprinti demokratines institucijas.
Iš pradžių misijai bus suteikti įgaliojimai dvejiems metams.
ES ir Armėnijos prekybos santykiai
2025 m. ES buvo trečia pagal dydį Armėnijos prekybos partnerė – prekyba su ES sudarė 11,3 % visos Armėnijos prekybos prekėmis, 7,9 % šalies eksporto ir 13,5 % importo.
Armėnija į ES daugiausia eksportuoja pramonines prekes ir kasybos produktus.
Pagal iniciatyvą „EU4Business“ ES teikia Armėnijos įmonėms finansavimą, mokymus ir paramą eksportui į naujas rinkas. Nuo 2009 m. įmonėms skirta daugiau kaip 473 mln. €, suteikta parama 25 000 įmonių ir sukurta 900 naujų darbo vietų.
Laikinosios prekybos priemonės
Atsižvelgdama į neseniai Rusijos nustatytus prekybos apribojimus, 2026 m. rugsėjo 24 d. Taryba oficialiai priėmė laikinas prekybos liberalizavimo priemones, taikomas tam tikroms iš Armėnijos įvežamoms prekėms.
Šiuo reglamentu stabdomas importo muitų taikymas apie 80 % Armėnijos eksporto į ES. Tai apima įvairius produktus, įskaitant tam tikras žemės ūkio prekes. Tai taikoma beveik 99 % Armėnijos šviežių vaisių, daržovių ir augalų eksporto į Rusiją ir daugiau kaip 91 % jos gėrimų ir spiritinių gėrimų eksporto.
Priemonės bus taikomos dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo. Lengvatiniame susitarime numatytos tam tikros sąlygos ir apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti ES rinką, jei importas neigiamai paveiktų ES gamintojus.
Reglamentu siekiama paskatinti vykdyti įvairesnį Armėnijos eksportą į ES ir stiprinti ES ir Armėnijos prekybos santykius, laikantis Visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo tikslų.
Finansinė parama
ES yra didžiausia paramos Armėnijai teikėja – ji teikia ženklią pagalbą nuo to laiko, kai šalis tapo nepriklausoma.
ES taip pat teikia techninę ir finansinę paramą, kad būtų užtikrintas veiksmingas ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo įgyvendinimas.
Atsparumo ir ekonomikos augimo planas
2024 m. balandžio mėn. ES paskelbė atsparumo ir ekonomikos augimo planą dėl Armėnijos, kad paremtų naująją partnerystės darbotvarkę. Tikslas – stiprinti Armėnijos socialinių ir ekonominių reformų darbotvarkę ir skatinti regioninį junglumą.
2024–2027 m. laikotarpiui plane numatyta 270 mln. € lėšų ir juo siekiama pritraukti investicijų į junglumą, atsparumą ir verslo plėtrą.
Atsparumo ir ekonomikos augimo plane daugiausia dėmesio bus skiriama šiems prioritetams:
- Armėnijos visuomenės atsparumui,
- investicijoms į junglumą ir įmones,
- Armėnijos priartinimui prie Europos.
Investicijos
ES remia Armėniją investicijomis, kuriomis siekiama gerinti šalies piliečių gyvenimą ir skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą. ES investicijomis, be kita ko, finansuojama:
- tvari, novatoriška ir konkurencinga ekonomika (t. y. suteikiant tiesioginę paramą 30 000 MVĮ),
- junglumas, socialinis bei ekonominis vystymasis ir Šiaurės–pietų koridorius,
- skaitmeninė pertvarka, inovacijos, mokslas ir technologijos,
- energijos vartojimo efektyvumas ir ekologiški autobusai,
- pietinių regionų atsparumas.
Pagal strategiją „Global Gateway“ numatoma, kad ES investicijos Armėnijoje sieks 2,5 mlrd. €, taip skatinant integracinį augimą ir junglumą.
Reformos ir visuomenė
ES pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę remia socialinį bei ekonominį vystymąsi ir reformas Armėnijoje.
ES lėšomis remiamos demokratinio valdymo reformos Armėnijoje, teisinė valstybė ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių propagavimas ir apsauga. ES remia teisingumo sektoriaus reformas, skatina teisminių institucijų nepriklausomumą ir prisideda prie infrastruktūros gerinimo.
Ji remia pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis skatinamos kovos su korupcija reformos ir užtikrinama sergėtojų funkcija Armėnijos valdžios atžvilgiu.
ES taip pat finansuoja Armėnijos ir Sakartvelo energijos mainų ir tranzito gerinimą, iš dalies sujungiant Armėniją su ES elektros tinklu.
Humanitarinė pagalba
Dėl 2023 m. rugsėjo mėn. Azerbaidžano karinės operacijos Kalnų Karabache į Armėniją pabėgo daugiau kaip 121 000 Karabacho armėnų.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas privertė daug gyventojų persikelti. Dėl šios krizės tūkstančiams žmonių reikia bazinės paramos, pavyzdžiui, pastogės, pagalbos maistu ir sveikatos priežiūros paslaugų.
ES toliau teikia humanitarinę paramą iš Kalnų Karabacho persikėlusiems asmenims. Nuo 2020 m. Europos Sąjunga skyrė daugiau kaip 40,4 mln. € vertės humanitarinę pagalbą, kad nukentėjusieji gautų skubią paramą.
ES humanitarinė pagalba apima maisto produktus, higienos ir namų ūkio reikmenis, daugiatikslę paramą grynaisiais pinigais, pastogę, švietimą ekstremaliosiose situacijose, sveikatos ir psichosocialinę paramą ir medicinos reikmenis.
Vykdant ES humanitarinės pagalbos operacijas remiama ankstyvo atsigavimo pagalba, kuria, teikiant profesinį mokymą, padedama nuo konfliktų nukentėjusiems žmonėms atkurti savo gyvenimą, ir remiama nacionalinė socialinė sistema, patirianti didelį krūvį tenkinant pagrindinius pažeidžiamiausių asmenų poreikius.
ES humanitarinė finansinė pagalba teikiama laikantis keturių humanitarinių principų: žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo.
Parama Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms
2024–2026 m. pagal Europos taikos priemonę ES skyrė 30 mln. € Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms remti.
Šios paramos priemonės tikslas – stiprinti Armėnijos ginkluotųjų pajėgų logistinius pajėgumus ir prisidėti prie geresnės civilių gyventojų apsaugos krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu.
Taip pat siekiama didinti Armėnijos atsparumą ir paspartinti jos ginkluotųjų pajėgų sąveikumą, jei ateityje šalis dalyvautų tarptautinėse karinėse misijose ir operacijose, įskaitant ES vykdomas misijas ir operacijas.
Taip pat žr.:
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. rugsėjo 24 d.
