Timeline - Financing the climate transition

2024 m. Europos Sąjunga ir jos 27 valstybės narės kovai su klimato kaita finansuoti iš viešųjų šaltinių skyrė 31,7 mlrd. € ir papildomai sutelkė 11,0 mlrd. € privačiojo sektoriaus lėšų, kad padėtų besivystančioms šalims mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.

Taryba šias sumas paskelbė šiandien, rengdamasi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai (COP30 ir CMA7), kuri įvyks lapkričio 10–21 d. Belene (Brazilija).

• Taryba paskelbė 2024 m. tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo sumas (pranešimas spaudai, 2025 m. spalio 27 d.)

Taryba patvirtino išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo, rengdamasi 2025 m. JT klimato kaitos konferencijai (COP30), vyksiančiai 2025 m. lapkričio 10–21 d. Belene.

Išvadose Taryba atkreipia dėmesį į didelį susirūpinimą dėl to, kad, remiantis Pasaulinės meteorologijos organizacijos 2025 m. ataskaitos „Atnaujinta kas dešimtmetį pateikiama klimato informacija“ išvadomis, 2024 m. buvo užfiksuoti kaip šilčiausi metai.

Išvadose taip pat dar kartą patvirtinamas ES ir jos valstybių narių įsipareigojimas siekti tarptautinio bendro tikslo sutelkti 100 mlrd. $ per metus kovai su klimato kaita finansuoti besivystančioms šalims, o trečiosios šalys raginamos prisidėti.

• Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2025 m. spalio 10 d.

2023 m. ES ir jos valstybės narės kovai su klimato kaita finansuoti iš viešųjų šaltinių skyrė 28,6 mlrd. €, o iš privačiųjų šaltinių sutelkė papildomus 7,2 mlrd. €, kad padėtų besivystančioms šalims sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.

Taryba šias sumas šiandien patvirtino rengdamasi 29-ajai JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai (COP29), kuri įvyks lapkričio 11–22 d. Baku (Azerbaidžanas).

• Taryba paskelbė 2023 m. tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo sumas (pranešimas spaudai, 2024 m. lapkričio 5 d.)

Taryba patvirtino išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo rengiantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) susitikimui (COP29), kuris įvyks Baku (Azerbaidžanas).

Išvadose Taryba pabrėžia ES ir jos valstybių narių ryžtą siekti, kad būtų įgyvendintas dabartinis išsivysčiusių šalių tikslas kartu sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių per metus iki 2025 m. kovai su klimato kaita finansuoti.

• Kovos su klimato kaita finansavimas: Taryba patvirtino išvadas rengiantis COP29 (pranešimas spaudai, 2024 m. spalio 8 d.)

2022 m. Europos Sąjunga ir jos 27 valstybės narės skyrė 28,5 mlrd. EUR iš viešųjų šaltinių kovai su klimato kaita finansuoti ir sutelkė papildomą 11,9 mlrd. EUR privačiojo finansavimo sumą, kad padėtų besivystančioms šalims sumažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.

Šiandien Taryba patvirtino šias sumas rengdamasi lapkričio 30 – gruodžio 12 d. Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) įvyksiančiai Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai (COP28).

• Kovos su klimato kaita finansavimas. Taryba patvirtino 2022 m. tarptautinės kovos su klimato kaita finansavimo sumas (pranešimas spaudai, 2023 m. lapkričio 23 d.)

Spalio 23 d. ministrai priėmė Reglamentą dėl Europos žaliųjų obligacijų sukūrimo.

Reglamente nustatyti vienodi reikalavimai obligacijų emitentams, pageidaujantiems obligacijas, kurios, jų teigimu, yra tvarios aplinkos atžvilgiu, žymėti nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“.

• Europos žaliosios obligacijos: Taryba priėmė naują reglamentą, kuriuo skatinamas tvarus finansavimas (pranešimas spaudai, 2023 m. spalio 24 d.)

Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl Europos žaliųjų obligacijų (ES ŽO) sukūrimo.

Naujuoju reglamentu siekiama užkirsti kelią ekomanipuliavimui obligacijų rinkoje. Emitentai galės įrodyti, kad jie finansuoja su ES taksonomija suderintus žaliuosius projektus, o investuotojai galės lengviau identifikuoti aukštos kokybės žaliąsias obligacijas.

• Tvarus finansavimas: pasiektas preliminarus susitarimas dėl Europos žaliųjų obligacijų (pranešimas spaudai, 2023 m. vasario 28 d.)

2021 m. ES ir jos valstybės narės įsipareigojo iš viešųjų šaltinių skirti 23,04 mlrd. € kovai su klimato kaita finansuoti, kad padėtų besivystančioms šalims sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.

Taryba patvirtino šią sumą rengiantis Šarm aš Šeiche įvyksiančiai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai (COP27). Ši suma grindžiama Valdymo reglamente nustatytomis ataskaitų apie ES kovos su klimato kaita finansavimą teikimo taisyklėmis.

• Taryba patvirtino 2021 m. kovos su klimato kaita finansavimo sumą (pranešimas spaudai, 2022 m. spalio 28 d.)

Rengdamasi Šarm aš Šeiche įvyksiančiai Jungtinių Tautų klimato konferencijai (COP27) Taryba patvirtino išvadas, kuriose pabrėžiamas jos tvirtas įsipareigojimas pasiekti rezultatų kovos su klimato kaita finansavimo srityje.

Išvadose Taryba priminė, kad ES ir jos valstybės narės labiausiai prisideda prie tarptautinio viešojo kovos su klimato kaita finansavimo ir nuo 2013 m. daugiau nei dvigubai padidino savo įnašą į kovos su klimato kaita finansavimą, kad padėtų besivystančioms šalims. Taryba taip pat paragino kitus paramos teikėjus dėti daugiau pastangų šioje srityje ir tikisi, kad 2023 m. bus pasiektas tikslas kasmet bendrai sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių sumą kovai su klimato kaita finansuoti.

• Kovos su klimato kaita finansavimas. Taryba priėmė išvadas rengdamasi COP27 (pranešimas spaudai, 2022 m. spalio 4 d.)

Taryba susitarė dėl pozicijos dėl Europos žaliųjų obligacijų – vienos iš pagrindinių priemonių investicijoms į žaliąsias technologijas, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvarią transporto infrastruktūrą ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą finansuoti.

Šiuo reglamentu nustatomi vienodi reikalavimai obligacijų emitentams, pageidaujantiems savo aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas, siūlomas Sąjungos investuotojams, žymėti nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“, ir nustatoma Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojų registracijos ir priežiūros sistema.

• Tvarus finansavimas. Taryba susitarė dėl pozicijos dėl Europos žaliųjų obligacijų (pranešimas spaudai, 2022 m. balandžio 13 d.)

2020 m. ES ir jos valstybės narės skyrė 23,39 mlrd. € kovos su klimato kaita finansavimui, kad padėtų besivystančioms šalims mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.

Rengdamasi Glazge įvyksiančiai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai (COP 26) Taryba patvirtino šią sumą, grindžiamą naujomis ir išsamesnėmis ES ataskaitų dėl kovos su klimato kaita finansavimo teikimo taisyklėmis.

• Taryba patvirtino 2020 m. kovos su klimato kaita finansavimo sumą (pranešimas spaudai, 2021 m. spalio 29 d.)

Taryba patvirtino išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo, rengiantis Glazge įvyksiančiai Jungtinių Tautų konferencijai klimato klausimais (COP 26).

Išvadose Taryba pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės toliau tvirtai remia Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimą. Taryba taip pat pabrėžė savo įsipareigojimą didinti įnašą į tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą, taip pat tai, kad reikia geriau sutelkti finansavimą privačiojo sektoriaus lėšomis.

• ECOFIN tarybos išvados dėl kovos su klimato kaita finansavimo (pranešimas spaudai, 2021 m. spalio 5 d.)

Taryba paskelbė pareiškimą, kuriame akcentuojamas ES indėlis į tarptautinei kovai su klimato kaita skirto finansavimo mobilizavimą.

2019 m. duomenys patvirtina, kad ES ir toliau teikia daugiausia viešojo kovos su klimato kaita finansavimo besivystančioms šalims – 2019 m. šiam tikslui skirta 22 mlrd. EUR, o nuo 2013 m. šis finansavimas išaugo daugiau nei dvigubai.

Pareiškime taip pat pabrėžiamas ES įsipareigojimas pagreitinti žaliosios pertvarkos procesą. Šis prioritetas yra taip pat atspindėtas ES ekonomikos gaivinimo plane, priemonėje „Next Generation EU“ ir 2021–2027 m. ilgalaikiame biudžete.

Šiame pareiškime Taryba ragina visas nacionalines, regionines ir daugiašales finansų įstaigas toliau teikti ir didinti paramą.

• Tarybos pareiškimas dėl tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo, 2020 m. lapkričio 23 d.

2019 m. ES ir jos valstybių narių įnašai, skirti padėti besivystančioms šalims mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir spręsti su klimato kaitos poveikiu susijusias problemas, toliau didėjo – tai patvirtina stabilią įnašo didėjimo tendenciją nuo 2013 m.

2019 m. ES ir jos valstybių narių (įskaitant JK) suteikta finansinė parama, skirta kovai su klimato kaita, siekė 23,2 mlrd. €, t. y. 6,9 % daugiau, palyginti su 2018 m. Bendra suma be JK įnašo sudarė 21,9 mlrd. €, t. y. 7,4 % daugiau, palyginti su ES 27 bendra suma 2018 m.

Finansinis įnašas, skirtas kovai su klimato kaita, yra svarbus žingsnis įgyvendinant teisiškai privalomą susitarimą dėl klimato kaitos, dėl kurio susitarta 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje.

• Kovos su klimato kaita finansavimas: 2019 m. ES ir valstybių narių įnašai toliau didėjo (pranešimas spaudai, 2020 m. spalio 29 d.)

Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma visoje ES taikoma klasifikavimo sistema („taksonomija“), kuri suteiks įmonėms ir investuotojams galimybę kalbėtis ta pačia kalba nustatant, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu.

Taksonomija suteiks investuotojams galimybę nukreipti investicijas į tvaresnes technologijas ir įmones. Tai bus itin svarbu sudarant sąlygas, kad iki 2050 m. ES poveikis klimatui taptų neutralus ir kad ji pasiektų Paryžiaus susitarimo 2030 m. tikslus. Vienas iš šių tikslų – 40 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Komisijos vertinimu, norėdama pasiekti šį tikslą ES turi panaikinti investicijų deficitą – apie 180 mlrd. EUR per metus.

Ši iniciatyva – viena iš ES 2018 m. tvaraus finansavimo veiksmų plano įgyvendinimo sudedamųjų dalių.

• Tvarus finansavimas. Taryba priėmė suvienodintą ES klasifikavimo sistemą (pranešimas spaudai, 2020 m. balandžio 15 d.)

Ambasadoriai ES patvirtino Tarybai pirmininkaujančios Suomijos ir Europos Parlamento politinį susitarimą dėl bendros ES klasifikavimo sistemos (arba taksonomijos). Taksonomija įmonėms ir investuotojams suteiks galimybę rasti bendrą kalbą nustatant, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu.

Taksonomija padės investuotojams nukreipti investicijas į tvaresnes technologijas ir įmones. Itin svarbu, kad iki 2050 m. ES poveikis klimatui taptų neutralus ir kad ji pasiektų Paryžiaus susitarimo 2030 m. tikslus.

• Tvarus finansavimas. ES pasiekė politinį susitarimą dėl suvienodintos ES klasifikavimo sistemos (pranešimas spaudai, 2019 m. gruodžio 18 d.)

Taryba priėmė išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo, rengdamasi JT klimato kaitos konferencijai (COP 25) (2019 m. gruodžio 2–13 d., Madridas).

• Capital markets union: Council adopts legislative reforms (press release, 8 November 2019)

Ambasadoriai ES uždegė žalią šviesą Tarybos pozicijai dėl pasiūlymo sukurti tvarios ekonominės veiklos bendrą ES taksonomiją Šiuo metu nei ES, nei pasauliniu lygmeniu nėra bendros klasifikavimo sistemos, kuri apibrėžtų, kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla.

• 2019-09-25 pranešimas spaudai:

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas preliminariai susitarė dėl pasiūlymo, kuriuo nustatomos skaidrumo užtikrinimo pareigos, susijusios su tuo, kaip finansų bendrovės į savo sprendimus dėl investicijų įtraukia aplinkosaugos, socialinius ir valdymo veiksnius.

• Pranešimas spaudai, 2019 3 7

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl pasiūlymo dėl naujos mažo anglies dioksido kiekio technologijų lyginamųjų indeksų kategorijos sukūrimo siekiant suteikti daugiau informacijos apie portfelinių investicijų anglies pėdsaką.

• Pranešimas spaudai: 2019 2 25

Ambasadoriai ES patvirtino Tarybos poziciją dėl dviejų tvaraus finansavimo dokumentų rinkinio pasiūlymų:

• pasiūlymas, kuriuo nustatomi reikalavimai atskleisti informaciją apie tai, kaip finansų bendrovės įtraukia aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius į savo sprendimus dėl investicijų,
• pasiūlymas, kuriuo sukuriama nauja finansinių lyginamųjų indeksų kategorija siekiant suteikti daugiau informacijos apie portfelinių investicijų anglies pėdsaką.

• Pranešimas spaudai, 2018 12 19

2018 m. gegužės mėn. Europos Komisija, vykdydama veiksmų planą dėl tvaraus augimo finansavimo, pateikė priemonių rinkinį. Rinkinį sudaro 3 pasiūlymai, kuriais siekiama:

• sukurti suvienodintą tvarios ekonominės veiklos ES klasifikavimo sistemą (taksonomija)
• tobulinti informacijos atskleidimo reikalavimus, kiek tai susiję su tuo, kaip instituciniai investuotojai į savo rizikos vertinimo procesus integruoja aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius
• sukurti naują lyginamųjų indeksų kategoriją, kad investuotojams būtų lengviau palyginti jų investicijų anglies pėdsaką.

• Pasiūlymas dėl Reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti
• Pasiūlymas dėl Reglamento dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo
• Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011
• Komisijos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl tvarių finansų