Apie skaitmeninį eurą

Koks būtų skaitmeninis euras?

Skaitmeninis euras yra ES projektas, kuriuo siekiama įdiegti skaitmeninės formos pinigus. Tai būtų centrinio banko skaitmeninė valiuta, kurią išleistų Europos Centrinis Bankas (ECB) ir kuria galėtų naudotis visi euro zonoje.

Skaitmeninis euras papildytų, o ne pakeistų banknotus ir monetas. Tai suteiktų žmonėms papildomą pasirinkimą mokant, kartu išsaugant grynuosius pinigus kaip mokėjimo priemonę.

Skirtumas tarp viešųjų ir privačiųjų pinigų

Norint suprasti, kaip veiktų skaitmeninis euras, svarbu atskirti centrinio banko pinigus ir privačiuosius pinigus.

Centrinio banko pinigai yra viešieji pinigai, nes juos išleidžia centrinis bankas, todėl jie yra viešoji gėrybė. Šiuo metu jie yra prieinami visuomenei daugiausia kaip banknotai ir monetos, naudojami mokėjimams grynaisiais pinigais.

Privačiuosius pinigus sukuria komerciniai bankai. Tai apima banko sąskaitose laikomus pinigus, naudojamus kasdieniams mokėjimams, pavyzdžiui, mokėjimams kortele arba internetiniams pervedimams. Kasdieniame gyvenime žmonės nuolat paverčia privačiuosius pinigus viešaisiais pinigais (pavyzdžiui, išsiimdami grynuosius pinigus) ir atvirkščiai.

Pagrindiniai skaitmeninio euro ypatumai

Kodėl mums reikia skaitmeninio euro?

Siekiant užtikrinti, kad euras ir toliau atitiktų pokyčius, susijusius su žmonių pageidaujamais mokėjimo būdais, ir sustiprinti euro zonos strateginį savarankiškumą, būtina įvesti skaitmeninį eurą.

Prisitaikymas prie skaitmeninių mokėjimų

Nors grynieji pinigai tebėra dažniausiai naudojamas mokėjimo būdas Europoje, euro zonos gyventojai vis dažniau naudojasi kortelėmis, mobiliosiomis programėlėmis ir mokėjimais internetu.

Šiuo metu centrinio banko pinigai egzistuoja tik fizine forma (grynaisiais pinigais) ir negali būti tiesiogiai naudojami kasdieniams skaitmeniniams mokėjimams. Skaitmeninis euras pašalintų šią spragą, nes visiems būtų suteikta galimybė mokėti skaitmeniniu būdu viešaisiais pinigais, kuriuos užtikrintų ECB ir kurie būtų prieinami kartu su grynaisiais pinigais.

Prekių ir paslaugų pirkimo sandoriai euro zonoje

• Euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimas (Europos Centrinis Bankas)

Europos atviro strateginio savarankiškumo stiprinimas

Skaitmeniniai mokėjimai euro zonoje yra fragmentiški. Daugelyje šalių (13 iš 20) mokėjimai kortelėmis yra labai priklausomi nuo tarptautinių mokėjimo kortelių schemų. Todėl mokėjimai skaitmeniniais eurais dažnai tvarkomi naudojantis ne ES infrastruktūromis, susiję duomenys saugomi ES nepriklausančioje šalyje, o mokesčiai nustatomi laikantis komercinių sąlygų, apibrėžtų ne Europos Sąjungoje.

Skaitmeninis euras būtų visoje euro zonoje prieinamas visos Europos mokėjimo sprendimas, kurį valdytų Europos subjektai ir įgyvendintų Europos paslaugų teikėjai. Jis padidintų euro zonos mokėjimo sistemos atsparumą ir greta esamų privačių sprendimų suteiktų žmonėms Europos skaitmeninio mokėjimo galimybę.

Kaip būtų naudojamas skaitmeninis euras?

Skaitmeninis euras būtų sukurtas taip, kad jį būtų lengva ir paprasta naudoti, nes jis būtų panašus į kitus skaitmeninio mokėjimo sprendimus.

Žmonės galėtų naudotis skaitmeniniu euru per specialią sąskaitą skaitmeniniais eurais arba per skaitmeninę piniginę, kurią suteiktų jų bankas ar kitas tarpininkas. Bazinės skaitmeninių eurų piniginės sukūrimas ir naudojimas bus nemokamas.

Turėdami sąskaitą skaitmeniniais eurais ir skaitmeninę piniginę, priklausomai nuo atvejo, žmonės galėtų:

• mokėti parduotuvėse tiek internetu, tiek fiziškai,
• atlikti fizinių asmenų tarpusavio pervedimus, pavyzdžiui, siųsti pinigus draugams ar šeimai,
• naudoti skaitmeninį eurą internete ir ne internete, be kita ko, neturinti interneto ryšio.

Siekiant apsaugoti finansinį stabilumą, būtų ribojama skaitmeninių eurų suma, kurią asmenys gali laikyti savo piniginėje tam tikru metu. Šios ribos užtikrintų, kad skaitmeninis euras būtų naudojamas daugiausia kaip mokėjimo priemonė, o ne kaip vertės išsaugojimo priemonė, ir padėtų užkirsti kelią rizikai finansiniam stabilumui.

Kuo skaitmeninis euras skiriasi nuo kortelių ar mokėjimo mobiliuoju telefonu programėlių?

Skaitmeninis euras nepakeistų kortelių ar mokėjimo mobiliuoju telefonu programėlių, bet jas papildytų, suteikdamas papildomą mokėjimo skaitmeniniu būdu galimybę.

Šiandien daugelis skaitmeninių mokėjimų euro zonoje priklauso nuo mokėjimo sistemų, veikiančių ne ES. Kai naudojamos šios sistemos, eurais atlikti mokėjimai, prieš pasiekiant pardavėją, gali būti vykdomi naudojantis ne ES infrastruktūromis. Tai reiškia, kad didelius mokėjimų srautus ir susijusius mokesčius, taip pat asmens sandorių duomenis tvarko ne Europos paslaugų teikėjai.

Įvedus skaitmeninį eurą, mokėjimai būtų tvarkomi Europos Sąjungoje. Skaitmeninis euras būtų ECB, kuris išleidžia ir apsaugo eurą, išleisti „viešieji“ pinigai. Tai suteiktų žmonėms galimybę mokėti skaitmeniniu būdu naudojant centrinio banko pinigus visoje euro zonoje, ir tai būtų bendras Europos mokėjimo sprendimas, prieinamas visose euro zonos šalyse.

Kita vertus, debeto ir kredito kortelės ir mokėjimo mobiliuoju telefonu programėlės priklauso nuo privačių bankų pinigų, kuriuos išleidžia komerciniai bankai, ir veikia per privačias mokėjimo sistemas, kuriose dažnai taikomi mokesčiai.

Kuo skaitmeninis euras skiriasi nuo kriptoturto?

Skaitmeninis euras nebūtų kriptoturtas.

Skaitmeninį eurą, kaip ir grynuosius pinigus, užtikrintų ECB – eurą leidžianti ir sauganti institucija. Skaitmeninis euras visada atitiktų savo nominaliąją vertę: vieno skaitmeninio euro vertė visada būtų lygiai tokia pati kaip 1 EUR monetos.

Kriptoturtas (pvz., kriptovaliuta), priešingai, nėra užtikrinamas ar valdomas centrinės institucijos. Jo vertė gali labai svyruoti, todėl jis yra rizikingas ir nestabilus. Taip pat nėra garantijos, kad kriptoturtą prireikus būtų galima iškeisti į grynuosius pinigus arba panaudoti kaip mokėjimo priemonę.

Teisėkūros procesas siekiant įvesti skaitmeninį eurą

2023 m. birželio mėn. Komisija pateikė bendros valiutos dokumentų rinkinį. Į dokumentų rinkinį įtrauktas pasiūlymas, kuriuo nustatoma galimo skaitmeninio euro įvedimo teisinė sistema, taip pat papildomas pasiūlymas dėl galimo jo platinimo, kurį vykdytų valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, įsisteigę mokėjimo paslaugų teikėjai.

2025 m. gruodžio 19 d. Taryba priėmė pozicijas dėl pagrindinių pasiūlymų stiprinti euro valiutą įvedant skaitmeninį eurą. Dabar, kai dėl šių pozicijų susitarta, Taryba gali pradėti derybas su Europos Parlamentu.

Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus pasiūlymą dėl teisinės sistemos nustatymo, galiausiai pats ECB turės nuspręsti, ar išleisti skaitmeninį eurą. ECB neseniai nurodė, kad skaitmeninis euras galėtų būti sukurtas ir naudojamas jau 2029 m.

Pasiūlymas dėl galimybės gauti grynųjų pinigų

Į bendros valiutos dokumentų rinkinį taip pat įtrauktas pasiūlymas stiprinti grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusą. Tai reiškia, kad fiziniai grynieji eurai paprastai turi būti prieinami ir priimami mokant už prekes bei paslaugas ir apmokant skolas, atsižvelgiant į tinkamai apibrėžtas ir deramai stebimas išimtis.

2025 m. gruodžio 19 d. Taryba susitarė dėl pozicijos, kuria siekiama paaiškinti šias taisykles, įskaitant tai, kaip jos sąveikauja su skaitmeniniu euru, kad būtų užtikrintas abiejų formų centrinio banko pinigų suderinamumas. Pagrindinėmis pasiūlymo nuostatomis siekiama:

• užtikrinti, kad grynieji pinigai, kaip mokėjimo būdas, būtų priimami visoje euro zonoje,
• užtikrinti, kad žmonės turėtų galimybę gauti grynųjų pinigų ir galėtų laisvai pasirinkti pageidaujamą mokėjimo būdą.

• Bendra valiuta: Taryba susitarė dėl pozicijos dėl skaitmeninio euro ir dėl grynųjų pinigų vaidmens stiprinimo (pranešimas spaudai, 2025 m. gruodžio 19 d.)