Skip to content

Ekonominė ir pinigų sąjunga

Ekonominė ir pinigų sąjunga – tai valstybių narių ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimas kartu su bendra pinigų politika eurą įsivedusiose valstybėse narėse. Ja prisidedama prie ekonomikos stabilumo ir augimo.

Kaip veikia ekonominė ir pinigų sąjunga?

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) yra vienas iš Europos Sąjungos pagrindų. Ja prisidedama prie ekonomikos stabilumo ir augimo, nes valstybėse narėse užtikrinamas didelis užimtumas ir tvarūs viešieji finansai.

Praktiškai EPS yra:

  • ekonominė sąjunga: nacionalinės fiskalinės ir ekonominės politikos koordinavimas, remiantis bendromis taisyklėmis ir rekomendacijomis, daugiausia vykdant Europos semestro procesą,
  • pinigų sąjunga: bendra euro zonos pinigų politika, už kurią atsakingas nepriklausomai veikiantis Europos Centrinis Bankas (ECB).

Ekonominę ir pinigų sąjungą papildo:

  • bankų sąjunga: labiau suderintos taisyklės, skirtos Europos finansų sektoriui, centralizuotai bankų priežiūrai ir pertvarkymui euro zonoje,
  • kapitalo rinkų sąjunga: taisyklės, kuriomis skatinamas rizikos pasidalijimas privačiajame sektoriuje ir geresnės galimybės gauti finansavimą.

Kas dalyvauja ekonominėje ir pinigų sąjungoje?

Visos ES valstybės narės dalyvauja ekonominėje sąjungoje ir kartu sudaro bendrąją rinką. Jos vis tiek kontroliuoja savo ekonominę politiką (išskyrus pinigų politiką euro zonos šalyse), tačiau sprendimus priima glaudžiai koordinuodamos veiksmus, remdamosi ES taisyklėmis ir rekomendacijomis.

EPS papildo bendroji rinka, kuria užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimas.

Europos pinigų sąjungą sudaro 21 valstybė narė, kuri jau įsivedė bendrą valiutą – eurą.

ES yra nustačiusi vadinamuosius konvergencijos kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar šalys gali prisijungti prie euro zonos. Kad šalys galėtų prisijungti prie euro zonos, jose turi būti:

  • maža infliacija,
  • tvarūs viešieji finansai,
  • stabilūs valiutos kursai,
  • tvarios palūkanų normos.

Ekonominės ir pinigų sąjungos istorija

Ekonominę ir pinigų sąjungą galima laikyti nuolat vykdomu projektu, nes tai – besitęsiančio ES ekonominės integracijos proceso rezultatas.

1957 m. valstybės narės nusprendė sukurti bendrąją rinką. Ilgainiui tapo aišku, kad siekiant toliau plėtoti vidaus rinką ir norint klestėti reikia glaudžiau bendradarbiauti ekonomikos ir pinigų srityje.

1991 m. gruodžio mėn. Mastrichte (Nyderlandai) Europos Vadovų Taryba oficialiai priėmė sprendimą, kad ES turėtų sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios bendra valiuta – euras. EPS principai išdėstyti Europos Sąjungos sutartyje, kuri taip pat žinoma kaip Mastrichto sutartis.

EPS buvo sukurta trimis etapais. Trečiojo etapo kulminacija pasiekta 1999 m. sausio mėn., kai buvo įvesta bendra valiuta – euras. Pirmuosius trejus metus euras buvo naudojamas kaip apskaitos vienetas ir tik elektroniniams mokėjimams. Pirmosios euro monetos ir banknotai buvo išleisti 2002 m. sausio 1 d.

Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas

Po valstybės skolos krizės, kuri išryškėjo 2009–2010 m. po finansų krizės ir kuri atskleidė, ko trūksta euro zonos valdymui, ES ėmėsi priemonių ekonominei ir pinigų sąjungai stiprinti.

Buvo nuspręsta:

  • sukurti Europos stabilumo mechanizmą,
  • pagerinti ekonomikos valdymo sistemą,
  • pradėti kurti bankų sąjungą.

Valstybės skolos krizės metu kai kurios euro zonos valstybės narės gavo finansinės paramos paskolas ir kartu buvo taikomos koregavimo programos. Iš pradžių šios paskolos buvo suteiktos priėmus laikinas priemones. Tačiau 2012 m. buvo sukurta nuolatinė priemonė – Europos stabilumo mechanizmas (ESM). Pagal ją gali būti teikiama finansinė parama euro zonos šalims, patiriančioms finansinių sunkumų, kurie galėtų kelti riziką kitoms valstybėms narėms arba visai euro zonai.

2011 ir 2013 m. ES pertvarkė savo ekonomikos valdymo sistemą, siekdama užkirsti kelią fiskaliniam ir makroekonominiam disbalansui ir prireikus jį ištaisyti. Naujosios taisyklės tapo žinomos kaip atitinkamai šešių dokumentų rinkinio ir dviejų dokumentų rinkinio teisės aktai (taip pavadinta dėl teisės aktų, kurie buvo priimti kartu, skaičiaus). Be kita ko, buvo sugriežtintos Stabilumo ir augimo pakto bendros fiskalinės taisyklės.

Bankų sąjungos kūrimas

2012 m. birželio mėn. įvykusiame euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo pripažinta, kad reikia gerai veikiančio ir stabilaus bankų sektoriaus, visų pirma euro zonoje. ES vadovai priėmė sprendimą kurti bankų sąjungą. Kurdama bankų sąjungą ES nori skatinti finansinę integraciją ir užtikrinti, kad negyvybingi bankai nebūtų gelbėjami naudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Bankų sąjunga buvo pradėta kurti, kai įdiegus Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) buvo centralizuota ir Europos Centriniame Banke sutelkta didelių bankų priežiūra. Vėliau, sukūrus bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM), buvo įtrauktas antrasis ramstis, pagal kurį buvo centralizuotas bankų pertvarkymas.

Penkių pirmininkų pranešimas

2015 m. Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkai paskelbė pranešimą, dar vadinamą penkių pirmininkų pranešimu, kuriame išdėstė EPS veiksmų gaires.

Paskelbus pranešimą, per kelis mėnesius ES įgyvendino keletą rekomendacijų. Tai yra:

  • įsteigta Europos fiskalinė valdyba,
  • pradėtos diskusijos dėl bankų sąjungos kūrimo užbaigimo, įskaitant Europos indėlių draudimo sistemą,
  • parengtas kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas.

2017 m. gruodžio mėn. vadovai nurodė, kad bankų sąjungos kūrimo užbaigimas ir tolesnis ESM plėtojimas yra prioritetinės sritys. 2018 m. gruodžio mėn. jie apsvarstė euro zonos konvergencijai ir konkurencingumui skirtą biudžeto priemonę.

Tolesnis EPS plėtojimas

2018 m. gruodžio mėn. įvykusiame euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime euro zonos vadovai Euro grupei suteikė įgaliojimus peržiūrėti ESM sutartį. Šis darbas buvo vykdomas iki 2019 m. birželio mėn. Pakeitimais užtikrinta, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) būtų naudojamas veiksmingiau ir lanksčiau, be kita ko, nustatyta:

  • prieinamesnė ESM prevencinė kredito linija valstybėms narėms, kurioms gali prireikti finansinės paramos,
  • tvirtesnis ESM vaidmuo užkertant kelią ekonomikos krizėms ir jas valdant euro zonoje,
  • skaidresnis požiūris į valstybių narių valstybės skolos tvarumo vertinimą,
  • kredito linija arba bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, skirta bankų sąjungos Bendram pertvarkymo fondui.

2020 m. lapkričio mėn. pradėti nacionaliniai ratifikavimo procesai. Peržiūrėta ESM sutartis įsigalios, kai ją ratifikuos visos euro zonos valstybės narės.

Bendra biudžeto priemonė

2019 m. birželio mėn. Euro grupė taip pat susitarė dėl biudžeto priemonės, skirtos euro zonos ir – savanorišku pagrindu – ES valiutų kurso mechanizme (VKM II) dalyvaujančių valstybių narių konvergencijai ir konkurencingumui, pagrindinių ypatybių. 1999 m. sausio 1 d. ES nustatė valiutų kurso mechanizmą VKM II, pakeitusį VKM. VKM II užtikrina, kad euro ir kitų ES valiutų kurso svyravimai nesutrikdytų ekonominio stabilumo bendrojoje rinkoje. Jis taip pat padeda šalims pasirengti prisijungti prie euro zonos.

Konvergencijai ir konkurencingumui skirta biudžeto priemone buvo ketinta teikti finansines paskatas struktūrinėms reformoms ir viešosioms investicijoms vykdyti, kad būtų sustiprintas potencialus euro zonos šalių ekonomikos augimas ir padidintas bendros valiutos atsparumas ekonominiams sukrėtimams.

2020 m. kilus COVID-19 pandemijai, darbas, susijęs su konvergencijai ir konkurencingumui skirta biudžeto priemone, buvo sustabdytas. Tačiau ji tapo įkvėpimo šaltiniu Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei (EGADP) – pagrindiniam laikinojo ekonomikos gaivinimo plano „Next Generation EU“ elementui.

Pagal šią programą valstybėms narėms buvo suteiktos didelės ES dotacijos ir paskolos, skirtos palaikyti investicijas ir reformas, kurių reikia jų ekonomikai remti po pandemijos ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti. Apskritai, EPS pasirodė esanti atsparesnė nei prieš dešimtmetį.

Bankų sąjungos sukūrimas

2021 ir 2022 m. Euro grupė atnaujino diskusijas dėl bankų sąjungos sukūrimo. Ministrai nagrinėjo tokius klausimus kaip krizių valdymas, indėlių draudimas, tarpvalstybinė integracija ir finansinio stabilumo garantijos.

2022 m. birželio mėn. Euro grupė priėmė pareiškimą dėl bankų sąjungos ateities. Ministrai susitarė, kad trumpuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendros bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos stiprinimui.

2023 m. balandžio mėn. Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų ir pateikė pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo siekiama toliau stiprinti ES krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą, daugiausia dėmesio skiriant vidutiniams ir mažesniems bankams.

Didelė ekonomikos valdymo sistemos reforma

Atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių iškilo naujų iššūkių ES ekonomikai, atsižvelgiant į didesnius skolos lygius ir palūkanų normas bei naujus investicijų ir reformų tikslus. Todėl ES vėl atnaujino savo ekonomikos valdymo sistemą, kad ji būtų tinkama ateičiai.

Pagrindinis reformos tikslas – užtikrinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, kartu skatinant tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą visose valstybėse narėse vykdant reformas ir investicijas.

2024 m. balandžio 29 d. Taryba priėmė teisės aktų, kuriais reformuojama ES ekonomikos ir fiskalinio valdymo sistema, rinkinį. Naujosios taisyklės įsigaliojo 2024 m. balandžio 30 d.

Žvilgsnis į priekį

ES institucijos ir valstybės narės toliau dirba siekdamos pritaikyti EPS prie kintančio pasaulio ir naujų poreikių.

Taip pat vyksta darbas dėl galimo skaitmeninio euro sukūrimo.

Taip pat žr.:

Temos

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. sausio 1 d.