Kaip ES kovoja su žalingu turiniu internete
ES skaitmeninių paslaugų akto (SPA) tikslas – saugesnis ir skaidresnis internetas. Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį interneto platformos yra atsakingos už tai, kaip jos tvarko ir moderuoja turinį, padeda kovoti su žalingo turinio plitimu internete.
Kaip SPA padeda kovoti su žalingu turiniu
Populiarėjant socialinei žiniasklaidai ir interneto platformoms, melaginga ar klaidinanti informacija gali greitai sklisti, formuoti viešąją nuomonę, pakenkti visuomenės pasitikėjimui ir kelti grėsmę demokratiniams procesams ir visuomenės sanglaudai.
ES skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) padeda kovoti su propaganda, klaidinga informacija ir melagingomis naujienomis internete, nes interneto platformoms nustatomi griežti reikalavimai:
Skaitmeninių paslaugų aktas
atsakomybė už neteisėtą turinį ir baudos už reikalavimų nesilaikymą,
reikalavimas atlikti žalingos informacijos rizikos vertinimą,
algoritmų veikimo skaidrumas,
naudotojų pranešimų teikimo priemonės ir griežtesnės reklamos taisyklės,
reagavimas į krizes, kad ekstremaliųjų situacijų metu būtų kuo mažiau melagingos informacijos,
nepriklausomas pastangų kovoti su neteisėtu turiniu auditas.
Kuo skiriasi propaganda, klaidinga informacija ir melagingos naujienos?
propaganda
manipuliavimas faktais, kad būtų daromas poveikis viešajai nuomonei
klaidinga informacija
melaginga informacija neturint piktavališkų ketinimų
melagingos naujienos
klaidinanti informacija ketinant apgauti žmones
Propaganda, klaidinga informacija ir melagingos naujienos daro žmonėms skirtingą poveikį, tačiau visais šiais atvejais iškraipoma tiesa.
Propaganda yra informacija, sąmoningai rengiama ir platinama žmonių mąstymui ar elgesiui paveikti, paprastai remiant politines ar ideologines nuostatas. Propagandoje gali būti faktinės informacijos, tačiau ji paprastai yra vienašališka arba neobjektyvi, strategiškai išryškinamas tam tikras požiūris.
Klaidinga informacija yra neteisinga informacija, kuria dalijasi žmonės, manantys, kad ji teisinga, ir neketinantys apgaudinėti. Klaidinga informacija gali atsirasti dėl nesusipratimų, gandų ar netinkamai ieškant informacijos.
Melagingos naujienos yra sąmoningai sufabrikuotos apgaulingos arba iškreiptos naujienos ketinant suklaidinti žmones, sukelti painiavą ar propaguoti slepiamas nuostatas. Melagingos naujienos dažnai skleidžiamos apsimetant, kad pranešamos tikros naujienos.
Melagingos naujienos ES
Žalingo turinio sklaida internete tebėra didelė problema ES, visų pirma kalbant apie politinius įvykius. 2018 m. buvo atlikta „Eurobarometro“ apklausa, kurios metu buvo tiriama, ką ES piliečiai žino apie melagingas naujienas internete ir ką apie tai mano.
65 % europiečių su melagingomis naujienomis susiduria keletą kartų per mėnesį
Šaltinis: „Eurobarometro“ apklausa Nr. 464
71 % yra įsitikinę, kad gali atpažinti melagingas naujienas
Šaltinis: „Eurobarometro“ apklausa Nr. 464
Labiausiai pasitikima per radiją perduodamomis naujienomis, o mažiausiai – skelbiamomis socialiniuose tinkluose
Šaltinis: „Eurobarometro“ apklausa Nr. 464
Taip pat žr.
Skaitmeninių rinkų aktas
Saugumas internete
E. prekyba Europos Sąjungoje
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. liepos 31 d.