Ypatingos svarbos žaliavų aktas: ES krypties pokytis
ES taisyklės dėl ypatingos svarbos žaliavų padeda užtikrinti Europos ekonomikai itin reikalingas medžiagas, remti strategines pramonės šakas ir kartu stiprinti ES gebėjimą išgauti, apdoroti bei perdirbti medžiagas ir įvairinti tiekimo šaltinius.
Ypatingos svarbos žaliavų svarba
Netauriųjų metalų, baterijų medžiagų, retųjų žemių elementų ir kt. paklausa ES turėtų gerokai padidėti, nes jie plačiai naudojami tam tikrose besiplečiančiose pramonės šakose, įskaitant švarios energijos sistemų kūrimą ir didesnes investicijas į lustus, kosmoso, gynybos ir kitus aukštųjų technologijų sektorius.
ES pakoregavo savo strateginę poziciją, kad užsitikrintų prieigą prie ypatingos svarbos žaliavomis laikomų žaliavų.
Ypatingos svarbos žaliavų aktas įsigaliojo 2024 m. gegužės 23 d. Jo tikslas – sistemingai spręsti priklausomybės nuo tiekimo iš ES nepriklausančių šalių problemą, didinti Europos pramonės atsparumą ir mažinti tiekimo sutrikimų, darančių poveikį pagrindiniams ekonomikos sektoriams, riziką.
Apie ypatingos svarbos žaliavas
Priklausomybės mažinimas ir tiekimo užtikrinimas
Ypatingos svarbos žaliavų aktu siekiama sumažinti ES priklausomybę nuo strateginių žaliavų tiekėjų iš trečiųjų valstybių. Tuo tikslu jame nustatyti keturi neprivalomi su kiekviena iš 17 nustatytų strateginių žaliavų rūšių susiję rodikliai, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m.
bent 10 % metinio ES sunaudojamo kiekio turi būti išgaunama ES
bent 40 % metinio ES sunaudojamo kiekio turi būti perdirbama ES
bent 25 % metinio ES sunaudojamo kiekio turi būti gaunama iš grąžinamojo perdirbimo
nė viena ES nepriklausanti šalis negali tiekti daugiau kaip 65 % bet kokios strateginės žaliavos
Tiekimo kanalų formavimas
Naujiems ypatingos svarbos žaliavų projektams įgyvendinti reikia laiko. Ypatingos svarbos žaliavų akte viešojo administravimo institucijoms nustatyti plataus užmojo tvarkaraščiai, o valstybių narių prašoma įsteigti bendrus kontaktinius punktus, kad būtų išvengta vėlavimų. Be to, strateginiams projektams turėtų būti suteikiamas prioritetinis statusas, kad būtų paspartintos administracinės procedūros.
Strateginiai projektai
Strateginiai projektai yra viena iš pagrindinių Ypatingos svarbos žaliavų akto priemonių. Šie projektai – investicijos į kasybą, apdorojimą ir perdirbimą, kurias Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, priskiria tiekimo saugumo prioritetams.
Įgyvendinant tokį statusą turinčius projektus valstybėse narėse turės būti galima:
- greičiau gauti leidimus,
- lengviau gauti finansavimą,
- naudotis didesne politine parama.
Nors dauguma ypatingos svarbos žaliavų gaunama iš užsienio, daugiausia iš Kinijos, kai kurių ypatingos svarbos žaliavų turi pati ES. Vienas iš pagrindinių Ypatingos svarbos žaliavų akto tikslų – plėtoti ne tik tarptautines strategines partnerystes vykdant projektus užsienyje, bet ir šią vidaus bazę.
Per 2025 m. užbaigtą pirmąjį priskyrimo prioritetiniams etapą parengta 60 projektų: 47 – Europos Sąjungoje (13 valstybių narių) ir 13 – šalyse partnerėse. Jie iš viso susiję su 14 iš 17 ypatingos svarbos žaliavų rūšių.
Spartesnis leidimų išdavimas
Leidimų išdavimas istoriškai yra viena iš didžiausių žaliavų projektų plėtojimo Europoje kliūčių.
Ypatingos svarbos žaliavų akte nustatyti privalomi sprendimų dėl leidimų išdavimo terminai ir reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė įsteigtų bendrą kontaktinį punktą projektų rengėjams, taip užtikrinant aiškesnį ir spartesnį nacionalinių procesų vykdymą.
Tarptautinės partnerystės: tiekėjų bazės plėtimas
Tiekimo įvairinimas reiškia patikimų santykių užmezgimą su daugiau skirtingų valstybių, kad vienas tiekėjas negalėtų sutrikdyti Europos pramonės.
ES strateginės partnerystės žaliavų srityje apima tiek oficialius susitarimus, tiek partnerystes įvairiais plėtojimo etapais.
2026 m. pradžioje ES buvo užmezgusi strategines partnerystes su 16 šalių: Argentina, Australija, Čile, Grenlandija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Kazachstanu, Kongo Demokratine Respublika, Namibija, Norvegija, Pietų Afrika, Ruanda, Serbija, Ukraina, Uzbekistanu ir Zambija.
2025 m. lapkričio mėn. ES pasirašė švarios prekybos ir investicijų partnerystę su Pietų Afrika, į kurią įtrauktas susitarimo memorandumas dėl ypatingos svarbos mineralų ir metalų vertės grandinių (viso proceso nuo žemėje esančios rūdos iki galutinio produkto, įskaitant kasybą, apdorojimą, gamybą, transportavimą ir perdirbimą).
Tolesnis ES tiekimo saugumo užtikrinimas
2026 m. kovo 4 d. Taryba priėmė poziciją dėl siūlomų Ypatingos svarbos žaliavų akto pakeitimų. Siūlomais pakeitimais siekiama stiprinti ES tiekimo saugumą ir didinti ypatingos svarbos žaliavų žiediškumą reaguojant į didėjantį geopolitinį spaudimą, kuris daro poveikį prieigai prie šių išteklių.
Remiantis 2025 m. gruodžio mėn. Komisijos pristatytu veiksmų planu „RESourceEU“, siūlomais pakeitimais siekiama padidinti perdirbimo pajėgumus ir sustiprinti ypatingos svarbos žaliavų antrinę rinką, visų pirma nuolatinių magnetų naudojimą strateginiuose sektoriuose, be kita ko, automobilių, dirbtinio intelekto ir gynybos pramonėje.
Tarybos pozicijoje taip pat:
- numatomas pranešimas valstybėms narėms ir bendrovių valdyboms, jei kyla rizika, daranti poveikį ypatingos svarbos žaliavų tiekimui,
- paaiškinami Komisijos įgaliojimai siūlyti priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti tiekimo riziką,
- sudaromos sąlygos naudoti gaminių pasus siekiant įvykdyti su nuolatiniais magnetais susijusius informacijos teikimo reikalavimus.
Taryba ir Parlamentas ves derybas ir aptars galutinę teisės aktų formą.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. rugpjūčio 13 d.