Apie ypatingos svarbos žaliavas

Kas yra ypatingos svarbos žaliavos ir kam jos naudojamos?

Metalai, naudingosios iškasenos ir gamtinės medžiagos yra daugelio produktų, kurie yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, sudedamosios dalys. Žaliavos, kurių reikšmė ekonomikai yra didžiausia ir kurioms būdinga didelė tiekimo rizika, vadinamos ypatingos svarbos žaliavomis.

Ypatingos svarbos žaliavos būtinos įvairių pagrindinių pramonės šakų visoje ES veikimui ir vientisumui. Šios pramonės šakos apima atsinaujinančiųjų išteklių energiją, automobilių gamybą, skaitmenines technologijas ir gynybą. Ypatingos svarbos žaliavų taip pat galima rasti daugelyje kasdienių prietaisų, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose, jų taip pat yra elektriniuose automobiliuose, vėjo jėgainėse, augalų trąšose ar orlaiviuose.

vibracijos technologija telefonuose = volframas

elektrinės transporto priemonės = litis, kobaltas ir nikelis

vėjo jėgainės = boras

Iš 34 nustatytų ypatingos svarbos žaliavų sudarytas specialus strateginių žaliavų sąrašas (žr. toliau tamsiai geltona spalva pažymėtas 17 strateginių žaliavų), apimantis medžiagas, kurių paklausa, kaip tikimasi, ateinančiais metais viršys pasiūlą dėl jų ekonominės svarbos (tai skatina paklausą) ir sudėtingų gamybos reikalavimų (tai riboja pasiūlą).

Šis sąrašas bus reguliariai peržiūrimas.

* Sunkiesiems ir lengviesiems retųjų žemių elementams priskiriamos strateginės žaliavos: Nd, Pr, Tb, Dy, Gd, Sm ir Ce.

Ypatingos svarbos žaliavų ekonominė svarba

Ypatingos svarbos žaliavos yra būtinos Europos ekonomikai ir technologijoms, kuriomis skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Jos yra pagrindiniai baterijų, elektrinių transporto priemonių, vėjo jėgainių, puslaidininkių, DI technologijų ir gynybos sistemų komponentai.

Didėjant paklausai šiuose sektoriuose, Europoje ir visame pasaulyje užtikrinta prieiga prie šių medžiagų tampa vis svarbesnė ES pramonės konkurencingumui, inovacijoms ir ekonominiam saugumui.

Medžiagų paklausa Europos Sąjungoje (didelės paklausos scenarijus):

Remiantis duomenimis, pateikiama prognozė dėl ypatingos svarbos žaliavų paklausos penkiuose strateginiuose ES sektoriuose: atsinaujinančiųjų energijos išteklių, elektromobilumo (e. mobiliumo), pramonės, informacinių ir ryšių technologijų (IRT), orlaivių bei erdvėlaivių pramonės ir gynybos.

Pasaulinė pasiūla ir paklausa

Ypatingos svarbos žaliavos daugiausia gaunamos iš ES nepriklausančių šalių dėl nevienodo jų pasiskirstymo pasaulyje, visuomenės pritarimo skirtumų (susijusio su vietos teritoriniu poveikiu) ir konkuruojančių žemės naudojimo būdų ekonominei veiklai vykdyti.

Šiuo metu apsirūpindama kai kuriomis ypatingos svarbos žaliavomis ES yra labai priklausoma nuo vos kelių šalių. Kai kuriais atvejais ES beveik visiškai priklauso nuo vieno tiekėjo. Tai ypač pasakytina apie tam tikrus retųjų žemių elementus ir kitas strategines medžiagas, pavyzdžiui, litį, kurie importuojami iš labai nedaugelio šalių gamintojų.

Pagrindiniai ES ypatingos svarbos žaliavų tiekėjai

Dėl tokios ypatingos svarbos žaliavų pasaulinių tiekimo grandinių koncentracijos keliose šalyse ES susiduria su tiekimo sutrikimais, susijusiais su geopolitine įtampa, prekybos apribojimais arba didėjančia ir konkuruojančia pasauline paklausa. Kadangi šios medžiagos yra būtinos strateginiams sektoriams, sutrikimai gali daryti poveikį Europos pramonei, konkurencingumui ir ekonominiam stabilumui.

Be to, nuo 2024 m. dėl trečiųjų valstybių nustatytų eksporto apribojimų, taikomų retųjų žemių elementams ir kitoms ypatingos svarbos medžiagoms, dar labiau reikia spartinti ES įvairinimo strategijos įgyvendinimą.

Pavyzdžiui, nuo 2023 m. Kinija priėmė keletą eksporto kontrolės priemonių, taikomų tokioms ypatingos svarbos žaliavoms kaip grafitas, galis, volframas, bismutas, germanis ir retųjų žemių elementai. Šios priemonės taip pat taikomos tam tikriems baterijų gaminiams ir įrangai, naudojamiems retųjų žemių elementams perdirbti.

Kinija toliau plėtoja savo eksporto kontrolės režimą, be kita ko, taikomą tam tikroms ypatingos svarbos žaliavoms ir susijusiems produktams. Tai didina netikrumą ES pramonės veiklos vykdytojams ir daro poveikį ES ekonominiam saugumui ir jos pastangoms mažinti strateginę priklausomybę.

Be to, kiti pasauliniai subjektai aktyviau ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų ypatingos svarbos žaliavų prieinamumą savo pramonės sektoriams – jie pradėjo finansuoti ypatingos svarbos žaliavų projektus ir įvairinti tiekimą sudarydami partnerystes.

Ypatingos svarbos žaliavų aktas

Europos ypatingos svarbos žaliavų aktas įsigaliojo 2024 m. gegužės 23 d. Jo pagrindinis tikslas – sumažinti ES priklausomybę nuo strateginių žaliavų tiekėjų iš trečiųjų valstybių.

Akte nustatyti keturi neprivalomi iki 2030 m. pasiektini rodikliai:

• bent 10 % metinio ES sunaudojamo kiekio turi būti išgaunama ES,
• bent 40 % turi būti perdirbama ES,
• bent 25 % turi būti gaunama iš grąžinamojo perdirbimo ES
• ir nė viena trečioji valstybė negali tiekti daugiau kaip 65 % ES įsivežamo kiekio.

Šiuo aktu taip pat skatinama technologinė pažanga ir efektyvus išteklių naudojimas siekiant padėti sumažinti numatomą ES ypatingos svarbos ir strateginių žaliavų paklausos padidėjimą.

• Strateginis savarankiškumas: Taryba galutinai patvirtino Ypatingos svarbos žaliavų aktą (pranešimas spaudai, 2024 m. kovo 18 d.)