Granados deklaracija

Mes, Europos Sąjungos vadovai, susirinkome Granadoje, kad pažymėtume proceso, kurio metu bus nustatytos Sąjungos bendros politinės kryptys ir prioritetai ateinantiems metams, pradžią ir nustatytume strateginę veiksmų kryptį, kuri padės formuoti mums visiems palankią bendrą ateitį.

Pakartojame pirminį Europos projekto pažadą užtikrinti taiką, stabilumą ir gerovę mūsų piliečiams, grindžiamus mūsų vertybėmis ir principais, pagrindinėmis teisėmis, demokratija ir teisinės valstybės principu.

Mūsų veiksmų gairės – strateginė darbotvarkė, dėl kurios buvo susitarta 2019 m. birželio mėn. Pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išbandė mūsų atsparumą, ir jų kontekste paaiškėjo, kad Sąjunga turi stiprinti savo suverenumą ir kad mes turime priimti svarbius sprendimus, kad apsaugotume savo žmones ir ekonomiką.

Po susitikimo Versalyje veikėme ryžtingai. Jausdami energetinio šantažo grėsmę, itin sumažinome savo priklausomybę ir diversifikavome savo šaltinius. Tiekimo grandinėse atsiradus įtampai ir sustiprėjus tarptautinei konkurencijai, sustiprinome savo ekonominę bazę. Pasiryžę prisiimti daugiau atsakomybės už savo pačių saugumą bei gynybą ir padėti Ukrainai, sustiprinome Europos pajėgumus. Toliau remsime Ukrainą bei jos žmones tol, kol reikės. Taip pat patvirtinome, kad narystės siekiančių valstybių ir jų piliečių ateitis yra Europos Sąjungoje.

Tačiau reikia nuveikti daugiau. Šiandien Granadoje aptarėme pagrindinius prioritetus ir veiksmus, kurių reikia, kad Europa kintančiame pasaulyje būtų stipri, dinamiška, konkurencinga ir darni.

Remdamiesi Saugumo ir gynybos strateginiu kelrodžiu, stiprinsime savo gynybos parengtį ir investuosime į pajėgumus plėtodami savo technologinę ir pramoninę bazę. Daugiausia dėmesio skirsime kariniam mobilumui, atsparumui kosmoso srityje ir kovai su kibernetinėmis bei hibridinėmis grėsmėmis ir užsienio vykdomu manipuliavimu informacija visoje Sąjungoje. Be to, Rusijos agresijos karas dar labiau išryškino transatlantinių santykių tvirtumą.

Dirbsime prie savo atsparumo ir savo ilgalaikio konkurencingumo pasaulyje, užtikrindami, kad šiuo itin svarbiu dešimtmečiu ES turėtų visas būtinas priemones tvariam bei įtraukiam augimui ir pasaulinei lyderystei užtikrinti. Spręsime pažeidžiamumo problemas ir stiprinsime savo pasirengimą krizėms, be kita ko, atsižvelgdami į didėjančias su klimatu ir aplinka susijusias rizikas ir geopolitinę įtampą. Numatysime galimus iššūkius ir pasinaudosime mūsų Sąjungai atsiveriančiomis žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos galimybėmis, siekdami užtikrinti mūsų ekonomikos modelio tvarumą, nė vieno nepalikdami nuošalyje. Sutelksime dėmesį visų pirma į energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, žiediškumą, dekarbonizaciją, atsparumą gaivalinėms nelaimėms ir prisitaikymą prie klimato kaitos.

Toliau dėsime pastangas kurti darnesnę, labiau inovacijomis grindžiamą ir tarpusavyje susietą bendrąją rinką, išsaugodami jos vientisumą, keturias laisves, socialinį aspektą ir atvirumą, užtikrindami vienodas sąlygas ir mažindami administracinę naštą, visų pirma tenkančią MVĮ. Užtikrinsime galimybę naudotis įperkama energija, didinsime savo energetinį suverenumą ir mažinsime priklausomybę nuo išorės kitose pagrindinėse srityse, kuriose ES turi pasiekti pakankamą pajėgumų lygį, kad užtikrintų ekonominę ir socialinę gerovę, pavyzdžiui, skaitmeninių ir poveikio klimatui neutralizavimo technologijų, ypatingos svarbos vaistų ir žaliavų, taip pat tvaraus žemės ūkio srityse. Investuosime į mokslinius tyrimus ir švietimą bei ateities įgūdžius ir reaguosime į demografinius iššūkius. Stiprinsime savo, kaip pramoninės, technologinės ir komercinės jėgos, padėtį, ypatingą dėmesį skirdami didelės pridėtinės vertės sritims, kuriose jau turime konkurencinį pranašumą arba galime tapti lyderiais.

Intensyviau angažuosimės su partneriais iš visų pasaulio regionų, siekdami apsaugoti ir stiprinti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, kurios pagrindas – Jungtinės Tautos, užtikrinti didesnį teisingumą daugiašalėje sistemoje ir užkirsti kelią tolesniam jos susiskaidymui. Sutelksime ir plėtosime savo išorės veiksmų priemones. Dabar kaip niekada anksčiau svarbu bendradarbiauti stiprinant ir diversifikuojant mūsų tiekimo grandines, skatinant partnerystės, prekybos ir investicijų susitarimus, propaguojant darnų vystymąsi, kad būtų pasiekti mūsų sutarti tikslai užtikrinti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį, ir gerinant pasirengimą ekstremaliosioms sveikatos situacijoms. Šiam darbui taip pat reikia atgaivinti pasaulinę prekybą, kurioje esminį vaidmenį atlieka PPO.

Plėtra yra geostrateginė investicija į taiką, saugumą, stabilumą ir gerovę. Tai veiksnys, padedantis gerinti Europos piliečių ekonomines ir socialines sąlygas ir mažinti skirtumus tarp šalių; jis taip pat turi puoselėti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga. Žvelgiant į tolesnės Sąjungos plėtros perspektyvą, tiek ES, tiek būsimos valstybės narės turi būti pasirengusios. Narystės siekiančios valstybės turi dėti daugiau pastangų vykdydamos reformas, visų pirma teisinės valstybės srityje, atsižvelgdamos į nuopelnais grindžiamą stojimo proceso pobūdį ir pasinaudodamos ES pagalba. O Sąjunga tuo pat metu turi sukurti būtiną vidaus pagrindą ir reformas. Nustatysime savo ilgalaikius užmojus ir jų įgyvendinimo būdus. Aptarsime su mūsų prioritetais ir politika susijusius pagrindinius klausimus, taip pat savo galėjimą veikti. Tai sustiprins ES ir padidins Europos suverenumą.

Ateinančiais mėnesiais iki Strateginės darbotvarkės priėmimo kitais metais Europos Vadovų Taryba tęs diskusijas dėl mūsų Sąjungos būsimų prioritetų.