Pirmininko António Costos kvietimas Europos Vadovų Tarybos nariams

Kaip jau esu minėjęs, norėčiau pakviesti Jus į neformalų uždarą Europos gynybos klausimui skirtą susitikimą, kuris įvyks vasario 3 d. Limonto pilyje, netoli Briuselio.

Esu įsitikinęs, kad panašiai vertiname grėsmes, su kuriomis susiduria Europa. Rusijos agresija prieš Ukrainą į mūsų žemyną sugrąžino didelio intensyvumo karą, kuriuo pažeidžiami pagrindiniai tarptautinės teisės principai ir keliama grėsmė Europos saugumui, taip pat padaugėjo hibridinių ir kibernetinių išpuolių prieš valstybes nares, jų ekonomiką bei visuomenę. Taika Europoje priklauso nuo to, ar Ukraina laimės visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką. Šis geopolitinis kontekstas, kurį taip pat apsunkina padėtis Artimuosiuose Rytuose, artimiausioje ateityje išliks sudėtingas.

Šio susitikimo tikslas – parengti pagrindą sprendimams, kuriuos turėsime priimti, ir pateikti gaires Komisijai bei vyriausiajai įgaliotinei, rengiančioms baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities, kurioje bus aptariamos bendros gynybos iniciatyvos ir joms plėtoti būtini ištekliai. Kaip numatyta Vadovų darbotvarkėje, mano tikslas – vėl svarstyti gynybos klausimą 2025 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Siūlau mūsų diskusiją grįsti dviem pagrindiniais principais.

Pirma, „Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą“. Ji turi tapti atsparesnė, veiksmingesnė, savarankiškesnė ir patikimesnė veikėja saugumo ir gynybos srityje. Tokiu būdu ji taip pat taps stipresne transatlantine partnere, be kita ko, NATO veiklos kontekste, visapusiškai paisanti tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos ir atsižvelgianti į visų valstybių narių saugumo bei gynybos interesus.

Pastaraisiais metais valstybės narės jau yra padidinusios savo nacionalines gynybos išlaidas. Tačiau žinome, kad reikia didelių papildomų investicijų į gynybą, kad būtų galima papildyti atsargas, padidinti mūsų gynybos parengtį įvairiausioms grėsmėms, daugiausia dėmesio skiriant strateginiams prioritetams ir spragoms ypatingos svarbos pajėgumų srityje, ir atitinkamai sustiprinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę.

Antra, valstybės narės visada bus atsakingos už savo ginkluotąsias pajėgas. Taip pat esame bendrai suinteresuoti glaudžiau bendradarbiauti Europos lygmeniu, kad galėtume kuo labiau padidinti masto ekonomiją ir sumažinti sąnaudas, garantuoti sąveikumą, užtikrinti stabilią ir ilgalaikę paklausą, kad mūsų pramonei būtų užtikrintas didesnis nuspėjamumas, ir išvengti veiksmų dubliavimo. Atskiros valstybės narės, veikdamos vienos, negali sau leisti tokio dydžio investicijų, įskaitant investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kurių reikia mūsų pajėgumams stiprinti. Be to, veiksminga gynyba yra bendra gėrybė, naudinga visiems europiečiams.

Didesnėmis investicijomis į gynybą taip pat turi būti padedama stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonominį konkurencingumą ir sanglaudą pasitelkiant pramonės sektorių, kuris būtų pajėgus plėtoti savo technologinę kompetenciją visoje Europos Sąjungoje ir prisidėti prie darbo vietų kūrimo. Į Europos gynybos stiprinimo tikslą turėtų būti atsižvelgiama visose atitinkamose Sąjungos politikos srityse.

Kad galėtume pasirengti tolesniems veiksmams, siūlyčiau daugiausia dėmesio skirti šiems klausimams:

• Kokie turėtų būti gynybos pajėgumai (ir kaip mes juos apibrėžiame), kuriuos pirmumo tvarka, atsižvelgiant į jų svarbą kolektyviniam ES saugumui, turime plėtoti bendradarbiaudami?
• Ar sutinkame kartu skirti daugiau lėšų ir jas tikslingiau panaudoti? Kaip galime paspartinti privačiojo finansavimo sutelkimą ir kokias ES priemones galime tam pasitelkti? Kaip galėtume geriausiai pasinaudoti ES biudžetu trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu? Atsižvelgiant į didelius finansavimo poreikius, kokias papildomas bendras galimybes būtų galima apsvarstyti?
• Kaip galėtume toliau stiprinti ir gilinti esamas partnerystes? Kokie turėtų būti mūsų tikslai ir prioritetai su ES nepriklausančiais Europos partneriais?

Dalykinių pietų metu prie mūsų prisijungti pakviečiau NATO generalinį sekretorių. Tai suteiks mums galimybę laiku aptarti aktualiausius su gynyba susijusius klausimus, visų pirma mūsų paramą Ukrainai, taip pat ES ir NATO bendradarbiavimą.

Dalykinės vakarienės metu prie mūsų prisijungs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, o vėliau šiais metais bus surengtas ES ir JK aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai bus pirmoji dalykinė vakarienė, kurioje ministras pirmininkas K. Starmeris susitiks su visais 27 vadovais. Jungtinė Karalystė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos partnerių, visų pirma gynybos srityje. Tikiuosi, kad diskusijoje daugiausia dėmesio bus skiriama šiam mūsų santykių aspektui.

Kalbant apie renginio eigą, susitikimą pradėsime 11.00 val. pasikeisdami nuomonėmis su Europos Parlamento pirmininke. Tada surengsime pirmąją 27 vadovų diskusiją, o po jos pietausime kartu su NATO generaliniu sekretoriumi M. Rutte. Po pietų įvyks antroji mūsų uždara sesija ir vakarienė su ministru pirmininku K. Starmeriu.

Galiausiai norėčiau padėkoti ministrui pirmininkui D. Tuskui už glaudų bendradarbiavimą rengiantis šiam susitikimui.

Laukiu mūsų diskusijų vasario 3 d.

• Pirmininko António Costos kvietimas