Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas – strateginių poveikio klimatui neutralizavimo technologijų produktų gamybos pajėgumo gairės
ES padidins švarių technologijų gamybą ES.
2024 m. kovo mėn. Taryba priėmė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą.
Taip bus paspartinta pažanga siekiant ES 2030 m. klimato ir energetikos tikslų ir pereinant prie poveikio klimatui neutralumo, kartu:
- padidinant ES pramonės konkurencingumą,
- kuriant kokybiškas darbo vietas,
- remiant ES pastangas tapti nepriklausoma energetikos srityje.
Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas – strateginių poveikio klimatui neutralizavimo technologijų produktų gamybos pajėgumo gairės
Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslai:
- skatinti investicijas į pagrindinių produktų, kuriais užtikrinamas ES poveikio klimatui neutralumo siekis, gamybos pajėgumą;
- sukurti paprastą teisinę sistemą ES įsikūrusiai poveikio klimatui neutralizavimo pramonei;
- ne vėliau kaip 2030 m. patenkinti 40 % ES vidaus poreikių ES pagamintomis švariomis technologijomis.
Šie tikslai nusistatyti siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo – iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinant bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu.
Strateginių poveikio klimatui neutralizavimo technologijų sąrašas grindžiamas trimis kriterijais:
- brandžios poveikio klimatui neutralizavimo technologijos,
- indėlis siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti konkurencingumą,
- tiekimo saugumo rizikos egzistavimas.
Strateginių poveikio klimatui neutralizavimo technologijų pavyzdžiai
- Fotovoltinės saulės energijos ir saulės šilumos energijos technologijos:
- tikslai – iki 2025 m. virš 320 GW, o iki 2030 m. – 600 GW naujų įdiegtų fotovoltinės saulės energijos pajėgumų;
- galimi rezultatai: 60 mlrd. € BVP per metus Europoje ir 400 000 naujų darbo vietų.
- Sausumos vėjo ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos:
- pajėgumas turės padidėti nuo 204 GW 2022 m. iki daugiau nei 500 GW 2030 m.;
- iki 2030 m. – bent 42,5 % iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
- Baterijos
Surinkimo tikslai:
-
- 2027 m. surinkti 63 %, o iki 2030 m. – 73 % nešiojamųjų baterijų;
- 2028 m. surinkti 51 %, o iki 2030 m. – 61 % mažųjų transporto priemonių baterijų;
- iki 2027 m. regeneruoti 50 %, o iki 2030 m. – 80 % ličio.
- Šilumos siurbliai
- 2021 m.: esamuose pastatuose, kuriuose naudojami šilumos siurbliai = 2 mln. vienetų;
- 2025 m.: esamuose pastatuose, kuriuose naudojami šilumos siurbliai = 3 mln. vienetų + naujuose pastatuose – 1,2 mln. vienetų;
- 2030 m.: esamuose pastatuose, kuriuose naudojami šilumos siurbliai = 5 mln. vienetų + naujuose pastatuose – 1,5 mln. vienetų;
- spėjama, kad iki 2030 m. naudojant šilumos siurblius Europos dujų poreikis pastatų šildymui sumažės bent 21 mlrd. kubinių metrų.
- Vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių
- Vandenilis sudaro apie 2 % ES energijos rūšių derinio;
- iki 2050 m. vandenilis galėtų sudaryti 20 % Europos energijos rūšių derinio. Jis galėtų patenkinti 20–50 % energijos poreikio transporto sektoriuje ir 5–20 % pramonės sektoriuje.
- Biometano ir biodujų technologijos
- 2021 m. biodujų ir biometano gamybos apimtis prilygo Belgijoje suvartojamų gamtinių dujų kiekiui (196 TWh);
- Iki 2030 m. ES biometano gamyba turi pasiekti 35 mlrd. kubinių metrų (m3) per metus.
- CO2 surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijos
- 2030 m. CCS turėtų padidėti iki 80 mln. tonų CO2, o 2040 m. pasiekti bent 300 mln. tonų;
- metinis įleidimo pajėgumas – bent 50 mln. tonų CO2 ES, jos išskirtinėse ekonominėse zonose arba jos kontinentiniame šelfe esančiose saugyklose.
- Elektros tinklų technologijos
- 2024 m. 77 % Europos vartotojų turės išmanųjį elektros skaitiklį, o 44 % – išmanųjį dujų skaitiklį.
KAIP?
- spartesnės leidimų statyti, plėsti, keisti ir vykdyti poveikio klimatui neutralizavimo gamybos projektus išdavimo procedūros:
- 12 mėnesių projektams, kuriais numatoma iki 1 GW per metus,
- 18 mėnesių didesniems projektams,
- parama pagal vieno langelio principą,
- paprasta teisinė sistema ES įsikūrusiai poveikio klimatui neutralizavimo pramonei;
- inovacijų skatinimas: valstybės narės galės remti ankstyvojo etapo inovacijas kurdamos apribotas bandomąsias poveikio klimatui neutralizavimo technologijų reglamentavimo aplinkas;
- patekimas į rinką skatinant vartotojų paklausą ir viešuosius pirkimus;
- Europinė poveikio klimatui neutralizavimo platforma – diskusijų, keitimosi informacija ir dalijimosi geriausia praktika su šiuo reglamentu susijusiais klausimais koordinavimo mechanizmas;
- įgūdžių gerinimas(įgūdžių akademijos): poveikio klimatui neutralizavimo pramonei reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos rengimas ir kokybiškų darbo vietų kūrimas Europoje.
Pasaulinė rinka
Poveikio klimatui neutralizavimo technologijų pasaulinės rinkos vertė iki 2030 m. pasieks apie 600 mlrd. € per metus.
Šaltinis: Europos Komisija, „Edelman Global Advisory“, „Carbon Gap“
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. vasario 3 d.