ES pramonės politika

Europos pramonės strategija

ES siekia, kad jos pramonė taptų konkurencingesnė visame pasaulyje ir skatintų pokyčius, inovacijas bei ekonomikos augimą.

Europos pramonės strategijoje daugiausia dėmesio skiriama trims sritims:

• ES strateginių priklausomybių mažinimui,
• bendrosios rinkos atsparumo didinimui,
• žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų paspartinimui.

Pagal Žaliojo kurso pramonės planą buvo pasiūlytos papildomos iniciatyvos siekiant paspartinti neutralizuoto poveikio klimatui pramonės transformaciją ir nukreipti Europą neutralaus poveikio klimatui užtikrinimo keliu.

Be to, pagal konkurencingumo kelrodį Komisija pasiūlė švarios pramonės kursą ir spartesnio pramonės dekarbonizavimo aktą, kad padėtų gamintojams pereiti prie netaršios gamybos ir technologijų, paskatintų gamybą ir padidintų ES ekonomikos augimą bei konkurencingumą.

Strateginė autonomija

Strateginė autonomija reiškia ES priklausomybės nuo kitų subjektų mažinimą, pavyzdžiui, ypatingos svarbos medžiagų ir technologijų, maisto, infrastruktūros ir saugumo srityse.

Tai taip pat suteikia galimybę plėtoti rinkas, produktus bei paslaugas ir didinti konkurencingumą ES.

Pramonės strategijoje siūloma:

• siekti diversifikuotų tarptautinių partnerysčių, padedančių didinti ekonominį atsparumą pasitelkiant investicijas ir prekybą,
• remti naujus strateginių sričių pramonės aljansus, kurie pritraukia privačių investuotojų ir prisideda prie darbo vietų kūrimo,
• stebėti strateginę priklausomybę.

Ypatingos svarbos žaliavos

2024 m. kovo mėn. priimtu Ypatingos svarbos žaliavų aktu siekiama:

• didinti ir įvairinti ES ypatingos svarbos žaliavų tiekimą,
• gerinti žiediškumą, įskaitant perdirbimą,
• remti efektyvaus išteklių naudojimo srities mokslinius tyrimus bei inovacijas ir pakaitinių medžiagų kūrimą.

ES nustatė šiuos 2030 m. tikslus, susijusius su metiniu ES suvartojimu:

• ne mažiau kaip 10 % iš gavybos ES,
• ne mažiau kaip 40 % iš apdorojimo ES,
• ne mažiau kaip 25 % iš perdirbimo ES.

Lustų pramonė

ES lustų aktu sprendžiami pagrindiniai puslaidininkių pramonei kylantys uždaviniai siekiant:

• mažinti deficitą,
• didinti ES tiekimo saugumą ir mažinti priklausomybę nuo užsienio subjektų,
• kurti kokybiškas darbo vietas ir verslo galimybes.

Tikslas – iki 2030 m. padvigubinti ES dalį pasaulinėje puslaidininkių rinkoje.

Bendrosios rinkos atsparumas

ES priėmė Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktą, kuriuo nustatoma struktūrinė didelių sutrikimų ES vidaus rinkoje numatymo, pasirengimo jiems ir reagavimo į juos sistema.

Šiuo aktu ES siekia:

• stiprinti savo vidaus rinką įgyvendinant proaktyvias priemones, kurios leistų veiksmingai reaguoti į susidariusias ekstremaliąsias situacijas,
• apsaugoti ypatingos svarbos tiekimo grandines,
• užtikrinti nuolatinį laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą.

Nulinio ŠESD balanso technologijų produktai

Priėmus Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, ES padidins švarių technologijų gamybą Europos Sąjungoje.

Šiomis naujomis taisyklėmis bus sudarytos palankesnės sąlygos investuoti į žaliąsias technologijas.

Taip siekiama, naudojant strateginius nulinio ŠESD balanso technologijų produktus, pavyzdžiui, fotovoltines plokštes, vėjo jėgaines, baterijas ir šilumos siurblius, patenkinti 40 % ES poreikių.

Šiuo aktu bus paspartinta pažanga siekiant ES klimato ir energetikos tikslų, kartu didinant ES pramonės konkurencingumą, kuriant kokybiškas darbo vietas ir remiant ES pastangas pasiekti energetinę nepriklausomybę.

Elektros energijos rinka

Elektros energijos rinkos struktūros reforma siekiama:

• užtikrinti, kad elektros energijos kainos būtų mažiau priklausomos nuo nepastovių iškastinio kuro kainų,
• apsaugoti vartotojus nuo kainų šuolių,
• spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą.

Be to, reforma suteiks įmonėms daugiau stabilumo ir padidins jų konkurencingumą.

Taip pat žr.: