Skip to content

Susitarimas dėl geresnės teisėkūros

Kas yra susitarimas dėl geresnės teisėkūros?

Susitarimu dėl geresnės teisėkūros siekiama pagerinti teisės aktų leidimo ES būdą ir užtikrinti, kad ES teisės aktai geriau atitiktų piliečių bei įmonių interesus. Jį taikant ES teisėkūros procesas taptų skaidresnis, atviresnis suinteresuotųjų subjektų pastaboms ir suprantamesnis. Jis taip pat padės įvertinti ES teisės poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vietos pramonei ir eiliniams piliečiams. Juo bus įdiegtas naujas ES institucijų susitarimas, skirtas sklandesniam ir aiškesniam jų tarpusavio bendradarbiavimui užtikrinti.

Vienas iš pagrindinių susitarimo dėl geresnės teisėkūros, dar vadinamo „geresniu reglamentavimu“, „pažangiu reglamentavimu“, siekių – užtikrinti, kad ES politikos ir teisės aktų tikslai būtų įgyvendinti mažiausiomis sąnaudomis ir užkraunant kuo mažesnę administracinę naštą. Taip dirbant užtikrinama, kad politiniai sprendimai būtų rengiami atvirai ir skaidriai, būtų paremti geriausiais turimais įrodymais ir juos rengiant visapusiškai dalyvautų suinteresuotieji subjektai. Geresnis reglamentavimas apima visą politikos ciklą – politikos formavimą ir rengimą, priėmimą, įgyvendinimą, taikymą, vertinimą ir peržiūrą. Kiekvienam šio ciklo etapui bus nustatyti konkretūs principai, tikslai, priemonės ir procedūros, skirti užtikrinti, kad ES reglamentavimas būtų kuo geresnis.

Kodėl mums to reikia?

Nėra lengva suprasti, kaip ES lygmeniu atsiranda pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir koks yra jo kelias visose institucijose iki to momento, kol jis yra perkeliamas į nacionalinę teisę. Šis procesas dažnai yra sudėtingas ir gali ilgai užtrukti. Kartu yra labai svarbu užtikrinti reglamentavimo kokybę ir gebėjimą reaguoti į visuomenės bei įmonių poreikius. Būtent todėl ES institucijos nuolat svarsto, kaip pagerinti teisės aktų leidimo Europos Sąjungoje būdą. Be to, jos siekia suintensyvinti Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bendradarbiavimą siekiant geriau tarnauti ES piliečiams.

Geresnis reglamentavimas yra esminis ES funkcionavimo aspektas, ir juo labai prisidedama prie konkurencingumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo supaprastinant teisės aktus ir geriau juos pritaikant prie įmonių bei piliečių poreikių.

Išsamiau

J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos pasiūlytą išsamią geresnio reglamentavimo darbotvarkę sudaro dvi pagrindinės dalys.

Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo

Jis visų pirma apima programavimą ir planavimą, geresnio reglamentavimo priemonių taikymą ir deleguotuosius bei įgyvendinimo aktus. Šis susitarimas turėtų pakeisti galiojantį 2003 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros.

Komunikatas „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“

Komunikate pateikiamas Komisijos požiūris į geresnį reglamentavimą, o Komisija įpareigojama atviriau ir skaidriau dirbti. Jame taip pat nurodomos priemonės, kurias naudos Komisija, įskaitant naujas integruotas geresnio reglamentavimo gaires. Be to, jame paaiškinama, kaip Komisija stiprins programą REFIT.

REFIT

Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT) – Komisijos programa, kuria siekiama užtikrinti, kad ES teisės aktai visą laiką atitiktų paskirtį ir jais būtų pasiekti ES teisės aktų leidėjų numatyti rezultatai.

Geresnio reglamentavimo darbotvarkė taip pat apima keletą lydimųjų dokumentų, kurie turi tiesioginę sąsają su Tarybos svarstomais elementais. Tie dokumentai – tai geresnio reglamentavimo gairės ir su programa REFIT susiję dokumentai.

Taryboje

Geresnė teisėkūra yra vienas iš nuolatinių Tarybos prioritetų. Taryba pageidautų, kad būtų priimami geresnės kokybės įrodymais grindžiami teisės aktai, o politikos formavimo procesas būtų veiksmingesnis ir mažiau apsunkinantis. Stengdamasi užtikrinti, kad ES teisės aktai atitiktų paskirtį, Konkurencingumo taryba jau keletą kartų priėmė išvadas dėl geresnio reglamentavimo. Šias išvadas taip pat patvirtino Europos Vadovų Taryba.

2015 m. kovo mėn. Bendrųjų reikalų taryba pradėjo pasirengimą deryboms dėl tarpinstitucinio susitarimo. Ji paprašė Nuolatinių atstovų komiteto išnagrinėti klausimus, kurie galėtų būti įtraukti į būsimą tarpinstitucinį susitarimą (toliau – TIS) dėl geresnės teisėkūros. Po techniniu lygmeniu ir vėliau Nuolatinių atstovų komitete surengtų diskusijų 2015 m. balandžio mėn. įvykusiame Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje ministrai susitarė dėl svarbiausių su TIS susijusių Tarybos prioritetų (programavimo, geresnio reglamentavimo ir konsultacijų su ekspertais dėl deleguotųjų aktų). Ta pozicija buvo išdėstyta Komisijos pirmininko pavaduotojui Fransui Timmermansui skirtame Bendrųjų reikalų tarybos pirmininko Edgaro Rinkevičo laiške; ja bus remiamasi derybose su kitomis dviem institucijomis.

2015 m. gegužės 19 d. Komisija priėmė geresnio reglamentavimo darbotvarkę.2015 m. birželio 23 d. Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Taryba pasikeitė nuomonėmis dėl šios darbotvarkės. Ministrai įvertino Taryboje atliktą darbą, visų pirma susijusį su tarpinstituciniu susitarimu, dėl kurio bus vedamos Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos derybos. Ministrai taip pat aptarė platesnės geresnio reglamentavimo darbotvarkės turinį, jį vertinant konkrečiu įmonių ir piliečių požiūriu.

2015 m. gruodžio 15 d. Taryba patvirtino laikiną susitarimą dėl geresnės teisėkūros, pasiektą su Europos Parlamentu ir Komisija.

Susitarimą dėl geresnės teisėkūros Taryba priėmė 2016 m. kovo 15 d. Ministrai taip pat patvirtino susitarimus dėl metinio programavimo, kuriais tarpinstitucinio susitarimo nuostatos buvo perkeltos į konkrečias praktines priemones ir orientacinius laiko terminus.

Susitarimas buvo pasirašytas 2016 m. balandžio 13 d. ir įsigaliojo tą pačią dieną. 2016 m. gegužės 12 d. jis buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje.

Temos