Geresnis reglamentavimas
Geresnis reglamentavimas – tai veiksmų, sprendimų priėmimo procesų, įsipareigojimų ir apsaugos priemonių sistema, kurią ES sukūrė siekdama užtikrinti, kad ES teisės aktų kokybė nuolat tobulėtų, o jie geriau atlieptų ES piliečių ir įmonių poreikius.
Principai ir tikslai
ES teisės aktai turi didelį poveikį daugiau kaip 450 mln. piliečių gyvenimui. Jie tiesiogiai susiję su 27 ES valstybių narių nacionalinės teisės aktais ir su sudėtinga tarptautinių įsipareigojimų visuma.
Todėl be galo svarbu, kad ES institucijos, rengdamos ar atnaujindamos teisės aktus, laikytųsi aukščiausių kokybės standartų. Jos turi užtikrinti, kad kiekviena teisės akto nuostata būtų pagrįsta įrodymais ir atitiktų pagrindinius principus, pavyzdžiui, veiksmingumo, paprastumo, skaidrumo, proporcingumo ir vykdymo užtikrinamumo.
Geresnis reglamentavimas apima visą teisėkūros ciklą – nuo politikos formavimo ir rengimo iki priėmimo, įgyvendinimo, taikymo, vertinimo ir peržiūros.
-
1
Politikos formavimas ir rengimas
-
2
Priėmimas
-
3
Įgyvendinimas
-
4
Taikymas
-
5
Vertinimas
-
6
Peržiūra
Tikslas – parengti ir įgyvendinti veiksmingus, paprastus, įrodymais pagrįstus, skaidrius ir proporcingus teisės aktus ir politiką nesukuriant bereikalingos naštos.
Tai taip pat padeda mažinti biurokratizmą, kurį įmonėms gali sukelti ES reglamentavimas, ir taip didinti Europos konkurencingumą.
Geresnės teisėkūros priemonės
Kiekviename politikos ciklo etape privalu laikytis tam tikrų principų, priemonių ir procedūrų, siekiant užtikrinti, kad ES turėtų kuo geresnį reglamentavimą.
Poveikio vertinimai
Prieš siūlydama svarbius teisės aktus, Komisija turėtų įvertinti galimą ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai. Ji turėtų nustatyti problemą, kurią bandoma spręsti, paskelbusi kvietimus teikti informaciją surinkti visą atitinkamą visuomenės ekspertinę informaciją ir pasinaudoti viešomis konsultacijomis, kad gautų grįžtamąją nuomonę apie savo atliekamus svarstymus ir siūlomas kryptis.
Ji taip pat turėtų apsvarstyti ir išdėstyti įvairias politikos galimybes, jų sąnaudas bei naudą, kad teisėkūros institucijos (Taryba ir Parlamentas) galėtų patobulinti pasiūlymus ir suderinti juos su savo elektorato politiniais tikslais.
Subsidiarumas ir proporcingumas
Rengiant naujus teisės aktus turėtų būti laikomasi Europos Sąjungos sutartyje nustatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų.
Subsidiarumas
ES turėtų veikti tik tada, kai tų tikslų būtų geriau siekti ES, o ne nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu.
Proporcingumas
ES veiksmai neturėtų viršyti to, kas būtina Sutartyse nustatytiems tikslams pasiekti.
Įrodymais grindžiama politika
ES pasiūlymai turėtų būti grindžiami geriausiais turimais patikimais įrodymais ir analize, kad būtų pasiektas norimas poveikis, naudingas visai ES visuomenei. Tuo tikslu Komisija renka geriausius turimus duomenis atlikdama tyrimus, konsultuodamasi su suinteresuotaisiais subjektais ir skelbdama kvietimus teikti informaciją.
Supaprastinimas ir reglamentavimo naštos mažinimas
Pastaraisiais metais daugelis suinteresuotųjų subjektų teigė, kad ES turėtų siekti, kad sumažėtų bereikalingos administracinės išlaidos, o teisės aktai taptų suprantamesni ir jų būtų lengviau laikytis, ypač įmonėms ir MVĮ.
Reaguodamos į šiuos pageidavimus, Taryba ir Komisija susitarė dėl konkrečių tikslų, be kita ko, iki 2030 m. visoms įmonėms administracines išlaidas ir ataskaitų teikimo pareigas sumažinti bent 25 %, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) – bent 35 %. Tai turi būti daroma nepakenkiant atitinkamos politikos tikslams.
Supaprastinimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų tiek pagal 2024–2029 m. strateginę darbotvarkę, tiek pagal Budapešto deklaraciją dėl Naujojo Europos konkurencingumo susitarimo.
Konsultacijos ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas
Piliečiai, įmonės, NVO, ekspertai ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų būti įtraukti į ES iniciatyvų rengimą. Tai daroma taikant tokius metodus kaip: kvietimai teikti informaciją, tikslinės konsultacijos su ekspertais, viešos konsultacijos ir tikrosios padėties patikra.
Užregistruota, kad 2025 m. Komisijos grįžtamosios nuomonės svetainėje apsilankyta daugiau kaip 9 mln. kartų ir palikta daugiau kaip 21 000 nuomonių apie 51 pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Tada grįžtamąja nuomone apie teisėkūros aktų projektus dalijamasi su Taryba ir Parlamentu.
Vertinimas ir peržiūra
Galiojantys ES teisės aktai turėtų būti vertinami siekiant suprasti, ar jie tebėra veiksmingi ir ar dėl jų susidaro bereikalingų išlaidų ar nenumatytų pasekmių. Šiuo tikslu beveik į visus naujus teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymus įtrauktos nuostatos dėl reguliarios peržiūros, o kai kuriuose iš jų numatytos laikotarpio vidurio peržiūros, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinimas vyktų taip, kaip planuota.
Komisija du kartus per metus organizuoja dialogus įgyvendinimo klausimais su suinteresuotaisiais subjektais, skirtus aptarti įgyvendinimo praktinę tikrovę ir galimas kliūtis.
Tarybos vaidmuo
Geresnė teisėkūra yra vienas iš nuolatinių Tarybos prioritetų.
Tarybai dedant pastangas užtikrinti, kad ES teisės aktai atitiktų paskirtį, kai kurios jos sudėtys keletą kartų priėmė išvadas dėl geresnio reglamentavimo.
- Bandomoji reglamentavimo aplinka ir eksperimentavimo nuostatos kaip geresnio reglamentavimo priemonės: Taryba priėmė išvadas (pranešimas spaudai, 2020 m. lapkričio 6 d.)
- Geresnis reglamentavimas siekiant užtikrinti konkurencingumą ir tvarų, integracinį augimą: Taryba priėmė išvadas (pranešimas spaudai, 2020 m. vasario 27 d.)
2024 m. lapkričio mėn. ministrai surengė politinius debatus dėl geresnio reglamentavimo. Dauguma delegacijų pritarė ataskaitų teikimo naštos mažinimui 25 %, nustatant 35 % tikslą MVĮ, ir už įgyvendinimą bei supaprastinimą atsakingo Komisijos nario pareigybės sukūrimui.
2025 m. rugsėjo mėn. ministrai paragino taikyti geresnio reglamentavimo principus, pavyzdžiui, sistemingai naudoti poveikio vertinimus, ex post vertinimus, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir tikrosios padėties patikras. Iš esmės susitarta, kad Konkurencingumo taryba turėtų atidžiai stebėti padėtį siekdama išvengti papildomos naštos ateityje.
2025 m. gruodžio mėn. ministrai paragino sistemingiau stebėti bendrą naštą, atsirandančią dėl administracinių ir prisitaikymo išlaidų, susijusių su naujais teisės aktais, ir paprašė Komisijos atlikti išsamius pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie, kaip tikimasi, darys didelę įtaką ekonomikai, aplinkai ar socialinei sričiai, poveikio vertinimus.
Pastaraisiais metais ES vadovai Europos Vadovų Taryboje taip pat ne kartą akcentavo poreikį supaprastinti taisykles, kad būtų padidintas ilgalaikis ES konkurencingumas.
2026 m. kovo mėn. jie paragino Komisiją:
- užtikrinti, kad visos naujos ES iniciatyvos atitiktų integruotojo paprastumo principą, prie jų būtų pridėti kokybiški poveikio vertinimai, jomis būtų prisidėta prie ES konkurencingumo tikslų ir būtų sumažintos išlaidos ir išvengta naštos;
- teikti pirmenybę reglamentams, o ne direktyvoms;
- deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus naudoti tik techniniams elementams.
Imdamasi tolesnių veiksmų, 2026 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė komunikatą dėl paprastesnio, aiškesnio ir geriau užtikrinamo ES taisyklių sąvado, kuriame išdėstytas tvirtesnis požiūris į geresnį reglamentavimą. Tikimasi, kad jis paskatins pluoštą iniciatyvų, kurios turės būti plėtojamos atitinkamuose Tarybos parengiamuosiuose organuose.
Tai pirmoji geresnio reglamentavimo sistemos reforma nuo 2021 m.
Taip pat žr.:
ES taisyklių supaprastinimas
ES konkurencingumo didinimas: tolesni veiksmai
Tarybos vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. rugsėjo 10 d.
