"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Užsienio reikalų taryboje įvyko diskusija apie padėtį Izraelyje ir regione, remiantis spalio 10 d. neformalia užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencija ir spalio 17 d. Europos Vadovų Tarybos narių vaizdo konferencija.
Taryba dar kartą pasmerkė grupuotės „Hamas“ teroristinį išpuolį ir paragino nedelsiant paleisti šios grupuotės laikomus įkaitus. ES ministrai patvirtino, kad Izraelis turi teisę gintis pagal tarptautinę humanitarinę teisę.
Turime pasmerkti teroristinius išpuolius ir turime išvengti, kiek įmanoma, humanitarinės krizės Gazoje. Šiuo tikslu absoliučiai būtina teikti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti, kad žmonės, kuriems jos reikia, galėtų ja pasinaudoti.
Pirmieji konvojai jau pajudėjo, bet jų nedaug. Prieš karą Gazos Ruožos sieną kirsdavo apie 100 sunkvežimių per dieną, dabar – apie 20 sunkvežimių per dieną, o poreikiai dabar yra dar didesni nei anksčiau.
Šie pirmieji konvojai yra geras ženklas, tačiau turime padidinti konvojų skaičių ir sutrumpinti laiką, per kurį jie kerta sieną. Turime tiekti vaistus ir maistą, o ministrai susitarė, kad taip pat turime tiekti degalus, kurie yra būtini, kad veiktų gėlinimo įrenginiai.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
ES ir jos valstybės narės toliau aktyviai bendradarbiaus su regioniniais partneriais ir tarptautiniais subjektais, kad būtų užkirstas kelias platesnio masto eskalacijai regione. Turėtų būti kovojama su užsienio šalių kišimusi ir dezinformacijos kampanijomis.
Galiausiai Taryba ir toliau laikosi savo galutinio tikslo – pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą. Ministrai aptarė ilgalaikę taikos regione perspektyvą ir susitarė, kad bus labai svarbu suteikti naują postūmį politiniam procesui.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą
ES užsienio reikalų ministrai, atsižvelgdami į jų istorinio bendro vizito Kijeve 2023 m. spalio 2 d. rezultatus, aptarė Rusijos agresijos prieš Ukrainą klausimą, daugiausia dėmesio skirdami trumpalaikei ir ilgalaikei paramai.
Taryboje buvo diskutuojama, kaip geriausiai patenkinti labiausiai neatidėliotinus Ukrainos poreikius, be kita ko, pasitelkiant daugiau oro gynybos priemonių ir šaudmenų. Po to ministrai pasikeitė nuomonėmis apie konkrečius pasiūlymus dėl būsimų ES saugumo įsipareigojimų.
Saugumo įsipareigojimai – įprastinės karinės pagalbos derinimas su kitais elementais, kuriais daugiausia dėmesio skiriama kibernetiniam saugumui, išminavimui ir bendram Ukrainos atsparumo didinimui, – padės Ukrainai ne tik apsiginti, bet ir atgrasyti nuo galimų būsimų agresijos veiksmų ir pasipriešinti destabilizavimo pastangoms.
Po to vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad reikia stiprinti ES gynybos pramonę didinant šaudmenų gamybą, kad būtų patenkinti Ukrainos poreikiai ir papildytos ES atsargos. Taip pat turėtų būti stiprinamas Europos ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimas, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių saugumo ir gynybos politiką ir jų konstitucinius apribojimus.
Galiausiai ministrai taip pat aptarė, kaip būtų geriausia remti Ukrainos taikos formulę, siekiant užtikrinti kuo platesnę paramą Jungtinėse Tautose.
Kiti sprendimai
Taryba patvirtino sankcijų, taikomų asmenims ir subjektams, kenkiantiems stabilumui, demokratijai ir teisinei valstybei Nigeryje, sistemą.
Be to, Taryba be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąraše.
19-asis ES ir Vidurinės Azijos ministrų susitikimas
Užsienio reikalų tarybos posėdžio metu ministrai dalyvavo 19-ajame ES ir Vidurinės Azijos ministrų susitikime su Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano užsienio reikalų ministrais.
Šalys kartu patvirtino ES ir Vidurinės Azijos veiksmų gaires dėl ES ir Vidurinės Azijos ryšių stiprinimo ir aptarė, kaip daryti pažangą plėtojant tarpregioninį bendradarbiavimą dėl bendrų saugumo iššūkių, junglumo, ekonomikos ir prekybos, aplinkos, vandens ir klimato, švietimo, mokslo ir inovacijų klausimų ir žmonių tarpusavio ryšių, skatinant glaudesnius ES ir Vidurinės Azijos santykius.
Ministrai patvirtino ES tvirtą įsipareigojimą Vidurinės Azijos atžvilgiu, atsižvelgiant į iššūkius, kylančius dėl regioninės dinamikos, daugiausia dėmesio skirdami Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmėms ir padėčiai Afganistane.
Šiandien įvykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime patvirtintas naujas mūsų regionų bendradarbiavimo lygis. Suprantame, kad pasaulyje, kuriame susiduriame ne tik su dideliais iššūkiais, bet ir su naujomis galimybėmis, galime pasiekti daugiau, jeigu veikiame kartu.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Šalys dar kartą patvirtino savo regionų ryžtą laikytis Jungtinių Tautų Chartijos ir pagrindinių tarptautinės teisės principų. Ministrai pabrėžė, kad būtina veiksmingai bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią ES sankcijų Rusijai apėjimui Vidurinės Azijos teritorijose.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Turime pasmerkti teroristinius išpuolius ir turime išvengti, kiek įmanoma, humanitarinės krizės Gazoje. Šiuo tikslu absoliučiai būtina teikti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti, kad žmonės, kuriems jos reikia, galėtų ja pasinaudoti. Pirmieji konvojai jau pajudėjo, bet jų nedaug. Prieš karą Gazos Ruožos sieną kirsdavo apie 100 sunkvežimių per dieną, dabar – apie 20 sunkvežimių per dieną, o poreikiai dabar yra dar didesni nei anksčiau. Šie pirmieji konvojai yra geras ženklas, tačiau turime padidinti konvojų skaičių ir sutrumpinti laiką, per kurį jie kerta sieną. Turime tiekti vaistus ir maistą, o ministrai susitarė, kad taip pat turime tiekti degalus, kurie yra būtini, kad veiktų gėlinimo įrenginiai.
