"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Užsienio reikalų taryba surengė diskusiją dėl padėties Izraelyje, Gazos ruože ir regione, remdamasi pareiškimu, dėl kurio Taryba vieningai susitarė dieną prieš tai, kuriame, be kita ko, raginama nedelsiant taikyti karo veiksmų Gazoje humanitarines pauzes ir sukurti humanitarinius koridorius.
Ministrai daugiausia dėmesio skyrė visų pirma humanitarinei padėčiai Gazoje; šiuo klausimu juos informavo Komisijos narys J. Lenarčičius. Taryba pabrėžė, kad Rafacho perėjimo punkto atidarymas yra teigiamas pokytis, tačiau jo nepakanka humanitarinei padėčiai palengvinti.
Ministrai pabrėžė, kad reikia padidinti tranzito pajėgumus, tuo tikslu arba atidarant daugiau sausumos perėjimo punktų, arba sukuriant specialų jūrų maršrutą, ir dar kartą paprašė nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus įkaitus ir suteikti galimybę Raudonajam Kryžiui prie jų prieiti.
Po to Taryba aptarė poreikį išvengti eskalacijos ir padarinių išplitimo į regioną. Šiuo tikslu ES palaiko ryšius su visais atitinkamais regiono subjektais, ypatingą dėmesį skirdama padėčiai su „Hezbollah“ prie šiaurinės Izraelio sienos su Libanu.
Galiausiai, Taryba daugiausia dėmesio skyrė poreikiui ieškoti ilgesnio laikotarpio sprendimo – scenarijaus po konflikto, kuriuo būtų galima užtikrinti stabilumą ir tvarią taiką Palestinoje, Izraelyje bei platesniame regione.
Ši dramatiška krizė, kurią patiriame, turi labai aukštą kainą izraeliečių ir palestiniečių gyvybių atžvilgiu ir rodo, kad tarptautinė bendruomenė politiškai ir morališkai nesusidoroja su iššūkiais. Mums nepavyko rasti šios situacijos sprendinio. Dabar tai turi būti proga žmonėms suprasti, kad sprendinys yra absoliučiai būtinas ir kad turi būti dviejų valstybių sambūviu grindžiama ateitis. Tai ne tik Gazos ruožo atstatymo klausimas. Tą esame darę keletą kartų anksčiau. Turime sukurti valstybę palestiniečiams.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Vyriausiasis įgaliotinis, glaudžiai bendradarbiaudamas su Jungtinėmis Valstijomis ir arabų valstybėmis, pasiūlė ministrams tam tikras sąlygas dirbti siekiant sprendinio.
Negalime leisti palestiniečių priverstinio persikėlimo už Gazos Ruožo ribų. Negalime leisti palestiniečių išstūmimo, vildamiesi, kad jie bus priimti gyventi kur nors kitur. [...] Ne – Gazos teritorijos keitimui arba mažinimui. Ne – pakartotinei Izraelio gynybos pajėgų vykdomai okupacijai kaip nuolatinei padėčiai. Taip pat ne – „Hamas“ sugrįžimui į Gazą.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Žvelgdamas į ateitį, vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad padėtis Gazoje negali būti atsieta nuo bendro Palestinos klausimo ir turi būti visapusiško bei tvaraus sprendinio dalis. Įvairūs veikėjai turi įsipareigoti rasti sprendinius, grindžiamus Palestinos Administracija Gazoje, kurių techninė užduotis ir legitimumas turi būti kruopščiai parengti ir dėl kurių sprendimą turi priimti JT Saugumo Taryba.
Vyriausiasis įgaliotinis taip pat pabrėžė aktyvesnio arabų šalių dalyvavimo ir aktyvesnio Europos Sąjungos dalyvavimo regione svarbą.
ES užsienio reikalų ministrai aptarė Rusijos agresiją prieš Ukrainą po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vaizdo konferencija kreipėsi į ES ministrus ir informavo juos apie naujausius įvykius vietoje ir Ukrainos karinius prioritetus bei poreikius.
Taryba pakartojo savo nesvyruojamą įsipareigojimą remti Ukrainą ir padėti jai apsiginti nuo Putino karo. Ministrai toliau aptarė ES karinę paramą ir būsimus saugumo įsipareigojimus, atsižvelgdami į 2023 m. spalio mėn. Europos vadovų pavestą užduotį.
Vyriausiasis įgaliotinis patvirtino, kad pirmasis prioritetas – nuo 2024 m. užtikrinti papildomą karinę paramą per siūlomą ETP specialų paketą – pagalbos Ukrainai fondą.
Be to, ES tęs Ukrainos karių apmokymą, pasitelkdama ES patariamąją misiją Ukrainoje, kuri per mažiau nei vienus metus jau apmokė daugiau kaip 30 000 karių, o per ateinantį laikotarpį apmokys dar 10 000.
Galiausiai, ES primygtinai kreips dėmesį į kitą svarbų prioritetą – Ukrainos taikos formulę, kurią Taryba laiko vieninteliu tarptautiniu lygmeniu diskutuotinu pasiūlymu dėl teisingos ir tvarios taikos.
Armėnija / Azerbaidžanas
Užsienio reikalų taryba surengė diskusiją dėl Armėnijos ir Azerbaidžano, atsižvelgiant į 2023 m. rugsėjo 19–20 d. Kalnų Karabache įvykusią Azerbaidžano karinę operaciją, vėliau masinį daugiau kaip 100 000 Karabacho armėnų priverstinį persikėlimą ir dedamas pastangas normalizuoti santykius.
2023 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba aptarė, kaip toliau stiprinti ES bendradarbiavimą su Armėnija ir remti jos demokratiškai išrinktas valdžios institucijas, jos atsparumą, saugumą ir reformų tęsimą šalyje.
Remdamasi tuo, Taryba susitarė išnagrinėti galimybę teikti neletalinę paramą Armėnijai pagal Europos taikos priemonę ir sustiprinti ES misiją Armėnijoje, kad joje dalyvautų daugiau stebėtojų ir būtų numatyta daugiau patruliavimo, be kita ko, pažeidžiamose srityse. Ministrai taip pat aptarė galimybę leisti liberalizuoti vizų režimą Armėnijai.
Turime būti labai budrūs dėl bet kokių mėginimų destabilizuoti Armėniją iš vidaus ir iš išorės. Azerbaidžanui turime aiškią žinią: bet koks Armėnijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas ir turės rimtų pasekmių mūsų santykių kokybei.
Raginame atnaujinti Armėnijos ir Azerbaidžano derybas, remiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininko atlikto darbu. Mums reikia, kad būtų sudaryta taikos sutartis, ir mes esame įsipareigoję tęsti savo tarpininkaujamą vaidmenį. Nusprendėme pakviesti Armėnijos užsienio reikalų ministrą prisijungti prie mūsų vieno iš būsimų Užsienio reikalų tarybos posėdžių kuluaruose.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Kiti sprendimai
Be to, Taryba be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus teisėkūros procedūra priimamų aktų ir su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąrašuose.
Klimato diplomatija
Prie ES užsienio reikalų ministrų prisijungė paskirtasis COP28 pirmininkas Sultanas Al Jaberas, kad pasikeistų nuomonėmis dėl diplomatijos klimato srityje. Diskusija patvirtino ES pasiryžimą užtikrinti, kad, nepaisant dabartinės geopolitinės suirutės, JT klimato kaitos konferencija ir toliau liktų susitelkusi ties egzistencine kova su visuotiniu atšilimu bei klimato kaita, priimant plataus užmojo sprendimus ir įsipareigojimus.
ES ir Vakarų Balkanų ministrų susitikimas
Oficialaus Užsienio reikalų tarybos posėdžio pabaigoje ES ministrai dalyvavo ES ir Vakarų Balkanų ministrų susitikime kartu su šešiais užsienio reikalų ministrais iš Vakarų Balkanų šalių partnerių: Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo*, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos.
Ministrų susitikimo tikslas buvo toliau intensyvinti ES angažavimąsi su Vakarų Balkanais, akcentuojant bendrus saugumo iššūkius, pavyzdžiui, užsienio kišimąsi ir manipuliavimą informacija, kibernetines grėsmes ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinius, taip pat bendradarbiavimą tarptautiniuose forumuose.
* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Ši dramatiška krizė, kurią patiriame, turi labai aukštą kainą izraeliečių ir palestiniečių gyvybių atžvilgiu ir rodo, kad tarptautinė bendruomenė politiškai ir morališkai nesusidoroja su iššūkiais. Mums nepavyko rasti šios situacijos sprendinio. Dabar tai turi būti proga žmonėms suprasti, kad sprendinys yra absoliučiai būtinas ir kad turi būti dviejų valstybių sambūviu grindžiama ateitis. Tai ne tik Gazos ruožo atstatymo klausimas. Tą esame darę keletą kartų anksčiau. Turime sukurti valstybę palestiniečiams.