Skip to content

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO)

PESCO – tai sistema, kuria naudodamosi 26 dalyvaujančios valstybės narės gali bendrai planuoti ir plėtoti bendrus pajėgumų projektus bei į juos investuoti, taip pat stiprinti savo ginkluotųjų pajėgų operacinę parengtį ir didinti jų įnašą.

Bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas

2009 m. Lisabonos sutartimi ES valstybėms narėms suteikta galimybė savanoriškai prisijungti prie nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) gynybos srityje. PESCO sistema ir struktūriniais procesais siekiama laipsniškai stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, kad būtų galima suteikti sudėtingiausioms misijoms reikalingus pajėgumus ir taip užtikrinti didesnį ES piliečių saugumą.

2017 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo nustatomas PESCO ir 25 dalyvaujančių valstybių narių sąrašas. 2023 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino Danijos dalyvavimą PESCO ir ji tapo 26-ąja šios sistemos nare.

Sprendimus dėl naujos narystės arba valstybių narių narystės sustabdymo ES Taryba priima kvalifikuota nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo narių balsų dauguma.

Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atsakomybe Europos išorės veiksmų tarnyba, įskaitant ES karinį štabą, ir Europos gynybos agentūra atlieka PESCO sekretoriato funkcijas.

PESCO įsipareigojimai ir projektai

PESCO daugiausia įgyvendinamas vykdant įsipareigojimus ir bendradarbiavimu grindžiamus projektus.

Pagrindinis PESCO ir kitų bendradarbiavimo formų skirtumas yra tai, kad dalyvaujančių valstybių narių prisiimti įsipareigojimai yra teisiškai saistantys. Įgyvendindamos PESCO, dalyvaujančios valstybės narės visų pirma įsipareigoja didinti savo gynybos išlaidas ir investicijas, plėsti bendrus ir bendradarbiavimu grindžiamus strateginių gynybos pajėgumų projektus ir gerinti savo pajėgų prieinamumą, dislokavimo galimybes ir sąveikumą, įskaitant įnašus į BSGP operacijas ir misijas.

Taryba yra atsakinga už bendros politikos krypties nustatymą bei sprendimų priėmimą. Ji taip pat teikia rekomendacijas dėl įsipareigojimų vykdymo.

Kiekvienais metais vyriausiasis įgaliotinis pateikia Tarybai ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo padėties. Ja remdamasi Taryba įvertina dalyvaujančių valstybių narių įnašus ir peržiūri, ar jos toliau vykdo saistančius įsipareigojimus.

Dalyvaujančios valstybės narės įgyvendina 75 bendradarbiavimu grindžiamus įvairių sričių projektus, pavyzdžiui, susijusius su mokymu, sausumos, jūrų, oro ir kibernetiniais klausimais ir strateginėmis įgalinančiomis priemonėmis. Šiais projektais dalyvaujančios valstybės narės suburiamos siekiant kurti naujus pajėgumus, kartu vykdyti mokymus ir pratybas arba sutelkti jų ekspertines žinias tam tikrose srityse.

Kiekvieną projektą įgyvendina skirtingos PESCO dalyvaujančių valstybių narių grupės, o koordinuoja viena ar daugiau PESCO dalyvaujančių valstybių narių.

Nors PESCO veikloje gali dalyvauti tik ES valstybės narės, 2020 m. lapkričio mėn. Taryba nustatė bendrąsias sąlygas, kuriomis ES nepriklausančios valstybės išimties tvarka galėtų būti pakviestos dalyvauti atskiruose PESCO projektuose.

Pavyzdžiui, 2021 m. Kanada, Norvegija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, 2022 m. Jungtinė Karalystė, o 2025 m. Šveicarija buvo pakviestos dalyvauti karinio mobilumo projekte.

Šis sprendimas sudarė sąlygas tvirtesniam ir platesnio užmojo gynybos srities bendradarbiavimui su ES partneriais.

PESCO strateginė peržiūra

2024 m. lapkričio 19 d. Taryba patvirtino išvadas dėl PESCO strateginės peržiūros. Peržiūra buvo pradėta 2023 m. lapkričio mėn. siekiant sustiprinti PESCO, kad jis būtų vykdomas strategiškiau ir veiksmingiau, ir siekiant pritaikyti jį prie naujos geopolitinės realybės po 2025 m.

Išvadose patvirtinamas svarbus PESCO, kaip plataus užmojo sistemos dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimui gynybos srityje stiprinti, vaidmuo ir pabrėžiama, kad PESCO principai ir tikslai tebėra aktualūs. Be to, išvadose pabrėžiama, jog tam, kad PESCO išliktų ES gynybos pastangų pagrindu, jis turi būti atnaujintas atsižvelgiant į naujas ES iniciatyvas ir politiką, visų pirma susijusias su ES strateginiu kelrodžiu.

Siekiant šio tikslo turėtų būti atnaujintas ir racionalizuotas esamas 20 saistančių PESCO įsipareigojimų sąrašas. Peržiūrėtas įsipareigojimų rinkinys ateityje gali būti rengiamas jį suskirstant pagal tokias svarbias sritis kaip gynybos išlaidos ir investicijos į ją, pajėgumų plėtojimas, ginkluotė ir pramonės bendradarbiavimas bei operatyvinis aspektas.

Išvadose pabrėžiama, kad svarbu priartinti Ukrainą prie ES gynybos iniciatyvų, laikantis 2024 m. birželio 27 d. pasirašytų ES ir Ukrainos bendrų saugumo įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, PESCO turėtų prisidėti prie platesnių ES pastangų patenkinti Ukrainos karinius poreikius.

Taip pat žr.

Temos

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. gegužės 27 d.