ES santykiai su Europos ekonominės erdvės šalimis
Europos ekonominė erdvė (EEE) išplečia ES bendrąją rinką – į ją įtraukiama Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija ir sudaromos sąlygos laisvam prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimui, kartu skatinant glaudų politinį ir ekonominį bendradarbiavimą.
Kas yra Europos ekonominė erdvė?
Europos ekonominė erdvė (EEE) buvo sukurta 1994 m. sausio mėn. susitarimu, kuriuo Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių rinkos buvo sujungtos į vieną bendrą vidaus rinką.
EEE narės
Europos ekonominę erdvę sudaro 30 šalių: 27 ES valstybės narės ir trys ELPA šalys.
ELPA sudaro keturios šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija), o Šveicarija Europos ekonominei erdvei nepriklauso. 1992 m. gruodžio mėn. referendume Šveicarijos rinkėjai nepritarė dalyvavimui EEE. ES santykiai su Šveicarija reglamentuojami keliais atskirais susitarimais.
Nauda
Europos ekonominė erdvė naudinga tiek gyventojams, tiek įmonėms, nes ES vidaus rinka išplečiama įtraukiant Islandiją, Lichtenšteiną ir Norvegiją. EEE susitarimu EEE piliečiams ir ekonominės veiklos vykdytojams vidaus rinkoje užtikrinamos vienodos teisės ir pareigos.
Kalbant apie piliečius, EEE remiamas laisvas asmenų judėjimas, nes sudaromos palankesnės sąlygos gyventi, dirbti, studijuoti ir steigti verslą visose dalyvaujančiose šalyse, laikantis taikomų taisyklių.
Įmonėms EEE suteikiama galimybė patekti į didesnę rinką pagal bendras taisykles, palengvinama prekyba prekėmis bei paslaugomis ir sudaromos nuspėjamesnės sąlygos tarpvalstybinei ekonominei veiklai.
Išimtys
EEE susitarimas neapima šių ES politikos sričių:
- žemės ūkio ir žuvininkystės politikos,
- muitų sąjungos,
- bendros prekybos politikos,
- bendros užsienio ir saugumo politikos,
- teisingumo ir vidaus reikalų (tačiau EEE narėmis esančios ELPA valstybės priklauso Šengeno erdvei),
- tiesioginio ir netiesioginio apmokestinimo,
- ekonominės ir pinigų sąjungos.
Europos ekonominės erdvės valdymas
EEE pagrindą sudaro dviejų ramsčių institucinė struktūra, vienijanti ES institucijas ir institucijas, atstovaujančias EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms. Taip užtikrinama, kad atitinkamos ES taisyklės būtų įtrauktos į EEE susitarimą ir būtų nuosekliai taikomos visose dalyvaujančiose šalyse, kartu gerbiant abiejų susitarimo šalių savarankiškumą.
EEE institucijos ir sprendimus priimantys organai
EEE susitarimu įsteigtos bendros institucijos, remiančios ES ir EEE narėmis esančių ELPA valstybių bendradarbiavimą. Jos prižiūri, kaip įgyvendinamas susitarimas, įtraukia naujus teisės aktus ir užtikrina, kad būtų veiksmingai taikomos bendros taisyklės.
Jungtinis komitetas
EEE jungtinis komitetas administruoja kasdienį EEE susitarimo veikimą. Jo posėdžiuose, šaukiamuose siekiant į susitarimą įtraukti atitinkamus ES teisės aktus, dalyvauja ES ir EEE narėmis esančių ELPA valstybių atstovai. Sprendimai priimami bendru sutarimu.
EEE taryba
EEE taryba teikia politines EEE susitarimo įgyvendinimo gaires. Į jos posėdžius, paprastai rengiamus du kartus per metus, susirenka Europos Sąjungos Tarybos nariai, Europos Komisijos atstovai ir EEE narėmis esančių ELPA valstybių užsienio reikalų ministrai.
EEE taryba apžvelgia EEE susitarimo veikimą ir aptaria bendro politinio ir ekonominio intereso klausimus.
ELPA priežiūros institucija
ELPA priežiūros institucija stebi, ar Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija tinkamai įgyvendina ir taiko su vidaus rinka susijusias EEE susitarimo taisykles.
Jos vaidmuo panašus į Europos Komisijos vaidmenį Europos Sąjungoje. Prireikus ji gali tirti galimus EEE taisyklių pažeidimus ir inicijuoti vykdymo užtikrinimo procedūras.
ELPA teismas
Liuksemburge įsikūręs ELPA teismas užtikrina nuoseklų EEE taisyklių aiškinimą ir taikymą Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje. Jis nagrinėja ELPA priežiūros institucijos pateiktus ieškinius dėl pažeidimų, teikia nacionaliniams teismams patariamąsias nuomones dėl EEE teisės aiškinimo ir nagrinėja apeliacinius skundus dėl priežiūros institucijos sprendimų.
ES institucijų vaidmuo
Įgyvendinant EEE susitarimą pagrindinis vaidmuo tenka ES institucijoms. Europos Komisija siūlo teisės aktus ir atstovauja Europos Sąjungai EEE jungtiniame komitete, o Europos Sąjungos Taryba teikia politines gaires per EEE tarybą. Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat prisideda prie politinio dialogo su EEE narėmis esančiomis ELPA valstybėmis.
Bendradarbiavimas už vidaus rinkos ribų
Be EEE susitarimo sistemos ir dalyvavimo ES vidaus rinkoje, ES ir EEE narėmis esančios ELPA šalys glaudžiai bendradarbiauja bendro intereso srityse. Šis bendradarbiavimas vyksta palaikant politinį dialogą, įgyvendinant bendras iniciatyvas ir dalyvaujant Europos programose.
Politinis bendradarbiavimas
ES ir EEE narėmis esančios ELPA šalys palaiko nuolatinį politinį dialogą Europos ir tarptautiniais klausimais. Šis bendradarbiavimas suteikia joms galimybę keistis nuomonėmis ir, kai tinkama, koordinuoti pozicijas dėl iššūkių, darančių poveikį šiai platesnei Europos žemyno daliai.
Toks bendradarbiavimas gali apimti:
- užsienio ir saugumo politiką, įskaitant diskusijas apie tarptautinius įvykius, regioninį stabilumą ir bendrus saugumo iššūkius,
- paramą Ukrainai ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką,
- energetinį saugumą ir atsparumą,
- klimato kaitą ir pasaulinius iššūkius aplinkos srityje,
- ekonominį saugumą ir konkurencingumą.
Bendradarbiavimas kitose srityse
Dalyvaudamos ES programose ir iniciatyvose, EEE narėmis esančios ELPA šalys prisideda prie joms naudingo Europos bendradarbiavimo šiose srityse:
mokslinių tyrimų ir inovacijų, įskaitant dalyvavimą ES mokslinių tyrimų programose ir iniciatyvose, kuriomis remiamas mokslinis bendradarbiavimas (pvz., programoje „Europos horizontas“),
švietimo, mokymo, jaunimo ir kultūros, įgyvendinant programas, kuriomis skatinami mainai, įgūdžių ugdymas ir institucijų bendradarbiavimas (pvz., „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“),
aplinkos ir klimato politikos veiksmų, įskaitant bendradarbiavimą žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi srityse (pvz., pagal programą LIFE),
skaitmeninės transformacijos, įskaitant pastangas stiprinti skaitmeninį junglumą, inovacijas ir saugią skaitmeninę aplinką (pasitelkiant Skaitmeninės Europos iniciatyvą).
Taip pat žr.:
ES bendroji rinka: nauda, faktai ir skaičiai
Šengeno erdvės paaiškinimas
Programa „Europos horizontas“
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. rugsėjo 23 d.