ES sveikatos politika
ES padeda gerinti visuomenės sveikatą teikdama finansavimą ir priimdama teisės aktus dėl kovos su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai, vaistų, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą, ligų prevencijos ir sveikatingumo skatinimo.
Kokį vaidmenį sveikatos politikoje atlieka ES?
Už sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros organizavimą ir teikimą yra atsakingos ES valstybės narės. O ES vaidmuo sveikatos politikoje yra papildyti valstybių narių nacionalinę politiką.
ES visuomenės sveikatos politika ir veiksmais siekiama:
- saugoti ir gerinti ES piliečių sveikatą,
- remti sveikatos priežiūros infrastruktūros modernizavimą,
- gerinti Europos sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą,
- stiprinti pasirengimo tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas priemones.
Sveikatos srityje ES priima teisės aktus ir rekomendacijas žmonėms apsaugoti, kuriais reglamentuojami, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros produktai ir pacientų teisės.
Visuomenės sveikatos klausimų koordinavimas yra neišvengiama laisvo asmenų ir prekių judėjimo vidaus rinkoje pasekmė. ES lygmeniu bendradarbiaujant visuomenės sveikatos klausimais, lengviau spręsti bendrus sveikatos srities uždavinius, kylančius, pavyzdžiui, dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, lėtinių ligų, kurių galima išvengti, ir visuomenės senėjimo.
Žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visų sričių Sąjungos politiką ir veiksmus. SESV 168 straipsnis (ES sveikatos politikos teisinis pagrindas)
ES sveikatos politikos pagrindinės priemonės
ES yra priėmusi teisės aktus dėl:
- pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas,
- vaistų ir medicinos priemonių,
- didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai,
- vėžio, tabako ir sveikatingumo skatinimo,
- organų, kraujo, audinių ir ląstelių.
Pacientų teisės į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas
Pagal ES teisę ES piliečiai turi teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bet kurioje ES valstybėje narėje ir gauti išlaidų kompensaciją savo šalyje už užsienyje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) užtikrinama, kad būtinos sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos tomis pačiomis sąlygomis ir už tą pačią kainą kaip ir toje šalyje apdraustiems asmenims.
Be to, ES direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas nustatomos sąlygos, pagal kurias pacientas gali vykti į kitą ES šalį pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti išlaidų kompensaciją.
Europos sveikatos duomenų erdvė
2025 m. sausio 21 d. Taryba priėmė naują teisės aktą, kuriuo palengvinamas keitimasis sveikatos duomenimis ir prieiga prie jų ES lygmeniu.
Europos sveikatos duomenų erdvės (ESDE) reglamentu siekiama pagerinti fizinių asmenų galimybes susipažinti su savo asmens elektroniniais sveikatos duomenimis ir juos kontroliuoti, kartu sudarant sąlygas tam tikrus duomenis pakartotinai naudoti Europos pacientams naudingų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais. Numatoma sukurti su sveikata susijusią duomenų aplinką, kurioje bus užtikrinta tarpvalstybinė prieiga prie skaitmeninių sveikatos paslaugų ir produktų Europos Sąjungoje.
Geresnės fizinių asmenų galimybės susipažinti su sveikatos duomenimis
Pagal naująsias taisykles fiziniai asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie yra savo šalyje, ar kitoje valstybėje narėje, galės greičiau ir lengviau susipažinti su elektroniniais sveikatos duomenimis. Jie taip pat galės geriau kontroliuoti, kaip tie duomenys naudojami. Bus reikalaujama, kad naujosioms nuostatoms įgyvendinti ES šalys įsteigtų skaitmeninės sveikatos instituciją.
Didesnis potencialas moksliniams tyrimams
ESDE taip pat suteiks tyrėjams ir politikos formuotojams prieigą prie konkrečių rūšių nuasmenintų saugių sveikatos duomenų. Taip jiems bus sudarytos sąlygos pasinaudoti didžiuliu ES sveikatos duomenų potencialu ir jais remiantis vykdyti mokslinius tyrimus, kurti geresnius gydymo būdus ir gerinti pacientų priežiūrą.
Sąveikumo užtikrinimas
Šiuo metu sveikatos duomenų skaitmenizacijos lygis ES valstybėse narėse skiriasi, todėl dalytis duomenimis tarp valstybių narių yra sunkiau. Naujajame reglamente reikalaujama, kad visos elektroninių sveikatos įrašų (ESĮ) sistemos atitiktų Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato specifikacijas, kad būtų užtikrintas tų sistemų sąveikumas ES lygmeniu.
Vaistai ir medicinos priemonės
ES reglamentuoja leidimų prekiauti vaistais suteikimą ES lygmeniu, kurį vykdo Europos vaistų agentūra, arba nacionaliniu lygmeniu, kurį vykdo ES šalių kompetentingos institucijos. Nustatytos specialios taisyklės, taikomos tais atvejais, kai suteikiami leidimai prekiauti:
- pediatrijoje vartojamais vaistais,
- retaisiais vaistais (naudojamais retųjų ligų, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 ES gyventojų, gydymui, diagnozavimui arba profilaktikai),
- tradiciniais augaliniais vaistais,
- vakcinomis.
ES taip pat reglamentuoja klinikinius tyrimus, kurių duomenys naudojami suteikiant leidimus prekiauti. Siekiama užtikrinti vaistų saugumą, veiksmingumą ir kokybę. Pateikus vaistą rinkai, jo saugumas toliau stebimas per visą jo gyvavimo laikotarpį, pasitelkiant ES farmakologinio budrumo sistemą.
1995 m. įsteigta Europos vaistų agentūra. Tai yra europinis tinklas, kurį sudaro daugiau kaip 40 nacionalinių reguliavimo institucijų. Tai užtikrina nuolatinį keitimąsi informacija apie mokslinį vaistų vertinimą ES ir nuolatinį tokios informacijos srautą.
Taip pat sukurta Europos medicinos priemonių reglamentavimo sistema. Ja užtikrinamas medicinos priemonių saugumas bei veiksmingumas ir palengvinamos galimybės pacientams gauti tokių priemonių Europos rinkoje.
2024 m. gegužės 30 d. Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis atnaujinami teisės aktai dėl medicinos priemonių, kad būtų padėta užkirsti kelią jų stygiui, palengvintas perėjimas prie didesnio skaidrumo ir prieiga prie informacijos. Šiomis taisyklėmis iš dalies keičiami teisės aktai dėl medicinos priemonių, įskaitant in vitro diagnostikos medicinos priemones:
- papildomai pratęstas tam tikroms in vitro diagnostikos priemonėms taikomas pereinamasis laikotarpis,
- sudarytos sąlygos laipsniškai diegti EUDAMED – naują elektroninę duomenų bazę,
- reikalaujama, kad gamintojai įspėtų apie galimą ypatingos svarbos medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių stygių.
Tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai
ES ir jos valstybės narės koordinuoja veiksmus ir bendradarbiauja sveikatos saugumo srityje. Už rizikos ir krizių valdymą yra atsakingos valstybės narės. Tačiau ES turi kompetenciją remti, koordinuoti ir papildyti nacionalinius veiksmus.
Stebėsenos, ankstyvojo įspėjimo, parengties ir reagavimo priemonės, skirtos kovoti su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai, yra esminiai elementai užtikrinant aukšto lygio sveikatos apsaugą Europos Sąjungoje.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ES valstybėms narėms teikia nepriklausomas mokslines konsultacijas, pagalbą ir ekspertines žinias dėl grėsmių visuomenės sveikatai, pavyzdžiui, užkrečiamųjų ligų.
Pagrindinis žingsnis kuriant tvirtesnę ES sveikatos saugumo sistemą buvo 2013 m. priimtas sprendimas, kuriuo gerinama parengtis ir stiprinami pajėgumai koordinuotai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas sveikatos srityje. Šiuo sprendimu taip pat sustiprinamas Sveikatos saugumo komiteto, kurį sudaro valstybių narių atstovai, vaidmuo kovojant su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai.
Atsižvelgdamos į COVID-19 pandemijos patirtį, ES valstybės nusprendė padidinti ES atsparumą reaguojant į būsimas pandemijas.
2022 m. ES priėmė reglamentus (vadinamąjį Europos sveikatos sąjungos dokumentų rinkinį) siekdama toliau stiprinti ES sveikatos saugumo sistemą ir pagrindinių ES agentūrų vaidmenį pasirengimo krizėms ir reagavimo į jas srityje.
Sveikatingumo skatinimas ir kova su ligomis
Vėžys
Vėžys yra antroji mirčių priežastis ir vienas svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie ankstyvų mirčių ES. 2020 m. Sąjungoje vėžys buvo diagnozuotas apie 2,7 mln. žmonių. Be to, kasmet 52 % su darbu susijusių mirčių ES siejamos su vėžiu (šaltinis – Europos Komisija).
Vėžys ne tik daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai ir gerovei, bet ir poveikį sveikatos priežiūros ir socialinėms sistemoms, viešiesiems biudžetams ir ekonomikos našumui bei augimui, įskaitant darbuotojų sveikatos aspektus.
2003 m. Taryba patvirtino rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros ir paragino ES valstybes įgyvendinti tam tikroms gyventojų grupėms skirtas užtikrintos kokybės atrankinės patikros programas. Siekdama užtikrinti, kad dar daugiau žmonių galėtų dalyvauti vėžio atrankinėse patikrose, Taryba, išnagrinėjusi rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą ir remdamasi naujausiais moksliniais duomenimis, peržiūrėjo 2003 m. rekomendaciją.
Ankstesnė 2003 m. rekomendacija dėl vėžio atrankinės patikros buvo taikoma tik krūties, gimdos kaklelio ir kolorektaliniam vėžiui. 2022 m. valstybės narės susitarė į sistemą įtraukti ir plaučių, prostatos bei skrandžio vėžį.
2024 m. birželio mėn. Taryba priėmė rekomendaciją, kuria siekiama ES kovoti su vėžiu, kurio galima išvengti skiepijantis, skatindama skiepytis nuo žmogaus papilomos virusų (ŽPV) ir hepatito B viruso (HBV).
Šia rekomendacija siekiama padėti valstybėms narėms didinti skiepijimosi apimtis ir gerinti skiepijimo aprėpties stebėseną.
Be to, ES yra priėmusi kelis teisės aktus, skirtus darbuotojams apsaugoti nuo pavojingos rizikos ir pavojingų cheminių medžiagų, įskaitant kancerogenus ir mutagenus bei šviną.
ES kova su vėžiu
Kova su vėžiu – vienas iš ES sveikatos politikos prioritetų.
Europos kovos su vėžiu planas apima visus ligos etapus – nuo prevencijos iki vėžiu sergančių pacientų ir vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybės, daugiausia dėmesio skiriant veiksmams, apimantiems kelias politikos sritis.
Planu siekiama pakeisti didėjančio vėžio atvejų skaičiaus tendenciją visoje ES ir sukurti sveikesnę, teisingesnę ir tvaresnę ateitį visiems.
2021 m. gruodžio mėn. ES ministrai aptarė Europos sveikatos sąjungos klausimus ir paragino toliau stiprinti sveikatingumo skatinimą, taip pat vėžio prevenciją, ankstyvą diagnozavimą ir gydymą.
- Išvados dėl Europos sveikatos sąjungos stiprinimo, 2021 m. gruodžio 7 d.
- Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba, 2021 m. gruodžio 6–7 d.
Europos kovos su vėžiu planas bus remiamas veiksmais įvairiose kitose politikos srityse: užimtumo, švietimo, socialinės politikos ir lygybės, prekybos, žemės ūkio, energetikos, aplinkos ir klimato, transporto, sanglaudos politikos ir mokesčių srityse. Sužinokite daugiau apie Europos kovos su vėžiu planą.
Tabakas
Tabako vartojimas yra vienas didžiausių pavojų sveikatai, kurio galima išvengti, ir pagrindinė ankstyvos mirties Europos Sąjungoje priežastis, dėl kurios kasmet miršta beveik 700 000 žmonių. Apie 50 % rūkančiųjų miršta pirma laiko (vidutiniškai 14 metų anksčiau, palyginti su nerūkančiaisiais).
Tabako gaminių direktyvoje nustatytos tabako ir susijusių gaminių gamybos, pateikimo ir pardavimo taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus ES. Kitoje direktyvoje dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų nustatyti dideli mokesčiai tabako gaminiams – taip stengiamasi sumažinti tabako vartojimą, ypač tarp jaunų žmonių.
2009 m. Tarybos rekomendacijoje dėl aplinkos be dūmų ES valstybės narės raginamos apsaugoti žmones nuo tabako dūmų poveikio viešose vietose ir darbe.
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai mikrobai, pvz., bakterijos, tampa atsparūs vienam ar daugiau vaistų. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms didėja dėl pernelyg didelio antibiotikų vartojimo ir netinkamo vaistų šalinimo. Dėl to ES kasmet miršta apie 35 000 žmonių (2020 m. duomenys). Šią padėtį dar labiau apsunkina tai, kad nesukuriama naujų antimikrobinių vaistų.
2023 m. birželio 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją, kuria siekiama sustiprinti ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmus žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos srityse.
Penkios priežastys, dėl kurių verta nerimauti dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) (Infografikas.)
Skiepijimas
Skiepijimo politika priklauso valstybių narių kompetencijai. ES padeda valstybėms narėms koordinuoti savo politiką ir programas.
2018 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė rekomendaciją sustiprinti bendradarbiavimą ES kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant. Šioje iniciatyvoje pateikiama rekomendacijų, kaip spręsti nepasitikėjimo skiepais problemą, didinti skiepijimo aprėptį, skatinti vakcinų pirkimo koordinavimą ir remti mokslinius tyrimus bei inovacijas. Joje valstybės narės taip pat raginamos parengti ir įgyvendinti nacionalinius skiepijimo planus.
2022 m. gruodžio mėn. ES sveikatos ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl skiepijimo kaip vienos iš veiksmingiausių ligų prevencijos ir visuomenės sveikatos gerinimo priemonių. Jose pabrėžiama, kad valstybėms narėms galėtų būti naudingas dar labiau suderintas ES požiūris į skiepijimą siekiant užkirsti kelią epidemijų ir ligų, nuo kurių apsaugo skiepai, plitimui ir šį plitimą apriboti. Išvadose daugiausia dėmesio skiriama dviem veiksmų sritims: abejonių dėl skiepijimosi išsklaidymui ir pasirengimui būsimiems iššūkiams bendradarbiaujant ES lygmeniu.
Medžiagų, gautų iš žmogaus, sauga
Daugelis sunkių ligų gydymo metodų grindžiami galimybe panaudoti kraują, audinius ir ląsteles.
2002 m. ir 2004 m. ES priėmė teisės aktus, kurių tikslas – apsaugoti pacientus, kuriems perpilamas kraujas, persodinami audiniai ir ląstelės, ir nustatyti būtiniausius kokybės ir saugos reikalavimus visiems etapams nuo donoro medžiagos paėmimo iki gydymo ir tolesnės priežiūros. Šiais ES teisės aktais užtikrinta, kad milijonai pacientų, kuriems atliekami kraujo perpylimai ir transplantacijos, būtų saugūs.
2024 m. gegužės 27 d. Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama pagerinti sveikatos priežiūros srityje naudojamo kraujo, audinių ir ląstelių saugą bei kokybę ir palengvinti šių medžiagų tarpvalstybinį judėjimą ES.
Naujosiomis taisyklėmis sustiprinama esama teisinė sistema ir padidinamas lankstumas siekiant neatsilikti nuo mokslo ir technikos pažangos. Susitarimu dėl naujųjų taisyklių išplečiama taikymo sritis įtraukiant ne tik kraują, audinius ir ląsteles, bet ir motinos pieną bei žarnyno mikrobiotą.
Psichikos sveikata
Gera psichikos sveikata yra gerovės būsena, kai žmonės gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti stresą, dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gyvenimo. Vis tik psichikos sveikatos problemų keliama našta ES yra labai didelė.
ES ir jos valstybės, vedamos socialinių ir ekonominių motyvų, turi imtis veiksmų psichikos sveikatai gerinti. Tai tapo dar akivaizdžiau po COVID-19 pandemijos.
2023 m. pirmininkaujant Ispanijai Taryba priėmė išvadas, kuriomis siekiama, kad psichikos sveikatai ir gerovei būtų teikiamas prioritetas, ypač daug dėmesio skiriant skubiausiems klausimams ir pažeidžiamiausioms grupėms, pavyzdžiui, mažų garantijų darbą dirbantiems žmonėms, ir jaunimui.
E. sveikata
E sveikata į Europos Komisijos skaitmeninės pertvarkos darbotvarkę įtraukta kaip vienas iš pagrindinių sektorių. E. sveikata – tai priemonės ir paslaugos, kuriomis ligų prevencija, diagnostika, gydymas, stebėsena ir valdymas gerinami pasitelkus informacines ir ryšių technologijas (IRT).
COVID-19 krizė atskleidė skaitmeninės pertvarkos svarbą sveikatos ir sveikatos priežiūros sektoriuose. Skaitmeninimas gali sustiprinti sveikatos priežiūros sistemų atsparumą, jų veiksmingumą ir bendrą atsaką į pandemiją.
Skaitmeninės Europos link (Infografikas.)
ES atsakas į COVID-19 pandemiją
Nuo pandemijos pradžios ES bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, kad būtų stiprinamos nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos ir apribotas viruso plitimas. ES koordinavo veiksmus ES lygmeniu, remdamasi geriausiais turimais moksliniais duomenimis, ir teikė rekomendacijas ES valstybėms dėl visuomenės sveikatos priemonių.
- saugios ir veiksmingos vakcinos gamybos pajėgumų didinimą įgyvendinant ES vakcinų strategiją,
- užtikrinimą, kad būtų tiekiamos medicinos atsargos ir asmeninės apsaugos priemonės
- išlaikant laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje,
- vykdant bendrus viešuosius pirkimus ir suformuojant bendras Europos atsargas rezerve „rescEU“,
- gydymo būdų ir vakcinų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimą.
ES reagavimas į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 pandemijos (Infografikas.)
Finansavimas: programa „ES – sveikatos labui“
Programa „ES – sveikatos labui“ yra nauja 2021–2027 m. ES sveikatos srities programa. Europoje COVID-19 pandemija daro didelį poveikį pacientams, medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojams ir sveikatos priežiūros sistemoms. Ši programa ne tik yra tvirtas atsakas į COVID-19 pandemiją – joje daug dėmesio toliau skiriama ilgalaikiams ES veiksmams sveikatos srityje. Ja siekiama gerinti ES visuomenės sveikatą ir užtikrinti, kad Sąjunga būtų geriau pasirengusi įveikti būsimas sveikatos krizes.
Pagal programą investuota 5,3 mlrd. € – finansuojami reikalavimus atitinkantys subjektai, sveikatos organizacijos ir NVO iš ES šalių arba ES nepriklausančių šalių, kurios yra programos asocijuotosios šalys.
Programos tikslai:
- gerinti ir puoselėti sveikatą ES,
- apsaugoti žmones nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai,
- užtikrinti vaistų prieinamumą ir įperkamumą,
- stiprinti sveikatos priežiūros sistemas, jų atsparumą ir veiksmingą išteklių naudojimą.
Tarybos vaidmuo ES sveikatos politikoje
Kaip ir kitose politikos srityse, bendrą ES sveikatos politikos kryptį ir prioritetus nustato Europos Vadovų Taryba.
Sveikatos srityje dėl ES teisės aktų derasi, juos priima ir valstybių narių politiką koordinuoja Europos Sąjungos Taryba. Taryba teisės aktus daugeliu atvejų priima kartu su Europos Parlamentu. Taryba taip pat gali teikti rekomendacijas dėl visuomenės sveikatos ES valstybėms narėms.
Sveikatos klausimai aptariami Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) taryboje.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. balandžio 14 d.