Miškai. Faktai ir skaičiai
Miškai yra labai naudingi žmonių sveikatai ir aplinkai, tačiau jie patiria vis didesnį stresą. Miškai remiami keliomis ES iniciatyvomis ir teisės aktais tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje.
Miškų teikiama nauda
Miškai yra gyvybiškai svarbūs žmonių sveikatai ir gerovei, aplinkai bei klimatui.
Anglies dioksido saugojimas
Kasmet ES miškai medžiuose, augaluose ir dirvožemyje absorbuoja apie 10 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Todėl jie yra didžiausias anglies dioksido absorbentas ES.
Švarus vanduo
Miškai yra natūralūs oro grynintuvai ir veikia kaip natūralūs filtrai, surenkantys lietaus vandenį ir leidžiantys jam skverbtis per dirvožemį ir šaknis.
Laukinės gamtos buveinė
Miškai yra biologinės įvairovės prieglobstis. Pasaulio mastu juose gyvena 80 % visų sausumos gyvūnų, augalų ir grybų rūšių.
Mediena ir žaliavos
Nukirstų medžių produktai saugo anglies dioksidą ir padeda mažinti išmetamą CO2 kiekį. Miškai taip pat teikia nemedieninę žaliavą, pavyzdžiui, maistą, vaistinius augalus ir kamštieną.
Dirvožemis ir apsauga nuo potvynių
Miškų šaknų sistemos sulaiko dirvožemį ir užkerta kelią erozijai. Jos taip pat padeda reguliuoti vandens srautus, mažinti nuotėkį ir potvynių riziką.
Poilsis ir sveikata
Miškai suteikia erdvę žygiams, stovyklavimui ir ryšiui su gamta, taip padėdami gerinti mūsų fizinę ir psichinę sveikatą.
Žaliosios darbo vietos ir užimtumas
ES 4,5 mln. darbo vietų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo miškų. Visame pasaulyje miškai sukuria 86 mln. žaliųjų darbo vietų.
Miško žemė ir miškų būklė
Padėtis ES
Miškai užima beveik 40 % ES teritorijos, o nuo 2000 m. dėl miško įveisimo, tvaraus valdymo, aktyvaus atkūrimo ir natūralių procesų jų plotas padidėjo 5,5 %.
Tačiau mūsų miškų būklė yra prasta, ir ji blogėja.
Pasaulio mastu
Miškai užima 30 % Žemės sausumos ploto. Tai sudaro 4,06 mlrd. hektarų arba maždaug pusę hektaro miško kiekvienam planetos žmogui.
Kasmet šis plotas sumažėja vidutiniškai 4,7 mln. hektarų arba maždaug 6,7 mln. futbolo aikščių dydžiu.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų saugojimas
Miškų būklė ir atsparumas, miškų ekosistemų pokyčiai dėl klimato kaitos ar kenkėjų,suaktyvėjęs medžių kirtimas – visa tai gali turėti įtakos miškų gebėjimui absorbuoti ir saugoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. 2022 m. ES miškuose buvo saugoma trečdaliu mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 2000 m., nors bendras miškų plotas padidėjo.
Mažėja ES miškų potencialas kaupti šiltnamio efektą sukeliančias dujas
Diagramoje parodytas metinis ES miškų absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išreikštas milijonais tonų CO2 ekvivalento (MtCO2e).
Linijinė diagrama, kurioje parodytas metinis 2000–2022 m. miško žemėje absorbuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išreikštas milijonais tonų CO2 ekvivalento (MtCO2e).
2000–2015 m. miško žemė absorbavo apie 400 MtCO2e per metus, su tam tikrais svyravimais. Po 2015 m. absorbcijos lygis pradėjo nuolat mažėti ir 2017 m. sumažėjo iki 312 MtCO2e. Nuo to laiko absorbcijos lygis išliko palyginti stabilus – šiek tiek mažesnis nei 300 MtCO2e.
Grėsmės miškams
Miškai vis dažniau susiduria su spaudimo ir rizikos veiksniais, todėl jiems sunkiau teikti naudą, kurios iš jų tikimasi.
Dėl miškų naikinimo ir alinimo per pastaruosius 30 metų sunaikinta apie 10 % pasaulio miškų.
Be to, dėl klimato kaitos vyksta tokie reiškiniai kaip:
• biologinės įvairovės nykimas;• kenkėjai ir ligos, pvz., žievėgraužių tipografų užkratas, galintis pakenkti dideliems miškų plotams;• tarša, pvz., didelis ozono lygis, dėl kurio mažėja medžių gebėjimas atlikti fotosintezę;• sausros ir miškų gaisrai, dėl kurių miškai tampa jaunesni arba sulėtėja jų augimo tempas.
ES daugėja miškų gaisrų
Diagramoje parodytas metinis miškų gaisrų skaičius Europos Sąjungoje. 2022 m. užregistruota beveik 8 000 gaisrų, dėl kurių prarasta 9 000 km2 ES miškų.
Stulpelinė diagrama, kurioje parodytas metinis miškų gaisrų skaičius Europos Sąjungoje 2010–2024 m.
2010–2018 m. gaisrų skaičius išliko mažesnis nei 1 000 per metus, išskyrus didelį padidėjimą 2017 m., kai kilo daugiau kaip 1 900 gaisrų. Nuo 2019 m. metinis gaisrų skaičius pradėjo nuolat didėti ir 2022 m. pasiekė aukščiausią lygį – daugiau kaip 7 800 gaisrų. 2023 ir 2024 m. gaisrų skaičius sumažėjo, tačiau išliko didelis – kasmet užregistruojama daugiau kaip 5 000 gaisrų.
Dėl to blogėja ES miškų būklė ir jų atsparumas stresui. Dideli gaisrai taip pat teršia orą ir vandenį ir savo ruožtu prisideda prie didesnio visuotinio atšilimo.
Taip pat žr.:
Miškų atsparumas ir miškų apsauga
Nenaikinant miškų pagaminti produktai
Klimato kaita: ką daro ES
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. birželio 24 d.