Miškų naikinimas
Sveiki miškai yra gyvybiškai svarbūs žmonėms ir aplinkai. ES taisyklėmis siekiama sumažinti miškų naikinimą pasaulyje, reguliuojant prekių, kurias gaminant prisidedama prie miškų nykimo visame pasaulyje, importą ir eksportą.
Kodėl reikia saugoti miškus
Miškai užima 30 % Žemės sausumos ploto. Jie teikia įvairias paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios žmonių sveikatai bei gerovei ir aplinkai. Miškai teikia prieglobstį biologinei įvairovei – jie yra namai daugumai sausumos gyvūnų, augalų ir grybų visame pasaulyje.
Be to, miškai:
- užtikrina švarų vandenį,
- tiekia atsinaujinančiąsias žaliavas,
- stabilizuoja dirvožemį ir apsaugo nuo gaivalinių nelaimių,
- kuria darbo vietas, pavyzdžiui, medienos gamybos, miškotvarkos ar rekreacinės veiklos srityse.
Miškai, kaip anglies dioksido absorbentai, taip pat atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą, nes jie gali absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
ES miškai surenka 10 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Dabartinė miškų naikinimo pasaulyje padėtis
Pasaulio išteklių instituto duomenimis, kas minutę visame pasaulyje prarandama 10 futbolo aikščių dydžio miško teritorija.
Pagrindinis miškų naikinimo ir alinimo pasaulyje veiksnys yra žemės ūkio paskirties žemės plėtra. Dėl gyventojų skaičiaus augimo ir didėjančios maisto paklausos miškai paverčiami pasėlių laukais, vis svarbesnis tampa žemės ūkio našumas. Prekių, tokių kaip alyvpalmių aliejus ir sojos, gamyba labai kenkia miškams ir aplinkai.
Miškų nykimas pasaulyje nuo 1990 m. (mln. hektarų)
Linijinė diagrama, kurioje parodomas miškų nykimas pasaulyje nuo 1990 m. 2000 m. prarasta 78 mln. hektarų, 2010 m. – 130 mln. hektarų, o 2020 m. – 178 mln. hektarų.
Ką ES daro miškų naikinimo srityje
Prie miškų išsaugojimo ir apsaugos prisidedama keliomis ES iniciatyvomis ir teisės aktais.
ES kovos su miškų naikinimu politika ir taisyklės apima:
- produktus, pagamintus nenaikinant miškų,
- miškų strategiją,
- biologinės įvairovės strategiją ir gamtos atkūrimo teisės aktą,
- žemės naudojimo ir miškininkystės taisykles.
Nenaikinant miškų pagaminti produktai
ES nustatė taisykles, kuriomis siekiama reguliuoti prekių, kuriomis prisidedama prie pasaulinio miškų naikinimo ir alinimo, patekimą į ES rinką ir eksportą iš ES. Taisyklėmis užtikrinama, kad šie produktai ir jų tiekimo grandinės būtų nesusijusios su miškų naikinimu.
Šis teisės aktas yra pirmasis tokio pobūdžio teisės aktas pasaulyje.
Jame išvardytos prekės yra:
- galvijai,
- kakava,
- kava,
- alyvpalmių aliejus,
- kaučiukas,
- sojos,
- mediena.
Taisyklės taip pat taikomos tam tikriems antriniams produktams, pavyzdžiui, šokoladui, baldams, spausdinto popieriaus gaminiams ir tam tikriems alyvpalmių aliejaus pagrindo dariniams (naudojamiems, pavyzdžiui, kaip asmens higienos priemonių sudedamosios dalys).
Dėl kokių prekių labiausiai naikinami miškai?
Skritulinė diagrama, kurioje parodyta, kiek kiekviena iš septynių išvardytų prekių, kai ji vartojama ES, prisideda prie miškų naikinimo pasaulyje. Didžiausia ES sukeliamo miškų naikinimo dalis tenka alyvpalmių aliejui (35 %), po to – sojoms (33 %), daugiausia naudojamoms gyvūnų pašarams. Mediena sudaro 9 %, kakava – 8 %, kava – 7 %, jautiena – 5 % ir kaučiukas – 3 %.
ES taisyklių tikslas – kuo labiau sumažinti miškų naikinimo ir alinimo riziką, susijusią su išvardytų prekių vartojimu Europos Sąjungoje. Jei šios taisyklės nebūtų taikomos, ES galėtų kasmet lemti daugiau nei 248 000 hektarų miškų sunaikinimą – tai beveik toks pat plotas kaip Liuksemburgo teritorija.
Naujajame reglamente nustatomos privalomo išsamaus patikrinimo taisyklės visiems prekiautojams, kurie ES rinkai pateikia, tiekia ar iš ES rinkos eksportuoja tam tikras prekes. Reikalaujama, kad prekiautojai susietų paduodamus produktus su žemės sklypu, kuriame jie buvo pagaminti (remdamiesi palydoviniais vaizdais ir GPS koordinatėmis). Taip siekiama užtikrinti, kad jie nebūtų auginami žemėje, kurioje buvo iškirstas miškas, ar nualintoje žemėje. Informaciją apie produktų kilmę institucijos gaus per skaitmeninę sistemą.
Pagal lyginamosios analizės sistemą ES šalimis ir ES nepriklausančioms šalims priskiriamas su miškų naikinimu ir alinimu susijusios rizikos lygis. Rizikos kategorijos naudojamos siekiant nustatyti konkrečių veiklos vykdytojų ir valstybių narių institucijų pareigų atlikti patikrinimus ir kontrolę lygis.
Taisyklėmis atsižvelgiama į su miškų naikinimu susijusių žmogaus teisių apsaugą. Į taisykles taip pat įtrauktos nuostatos dėl sankcijų prekiautojams, kurie nesilaiko reikalavimų, ir remiamas tvirtesnis bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis.
Taisyklėmis bus:
- mažinamas miškų naikinimas ir alinimas pasaulyje,
- kovojama su neteisėta medienos ruoša,
- saugoma biologinė įvairovė ir miškų gebėjimas surinkti CO2.
2022 m. gruodžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl reglamento, o 2023 m. gegužės mėn. Taryba priėmė taisykles.
2024 m. gruodžio mėn. Taryba vieniems metams atidėjo ES kovos su miškų naikinimu teisės akto taikymą.
Atsižvelgdama į valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų išreikštą susirūpinimą dėl įmonių ir administracijų pasirengimo, taip pat dėl techninių klausimų, susijusių su naująja informacine sistema, 2025 m. spalio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl tikslinės reglamento peržiūros siekiant reaguoti į šią padėtį.
2025 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė derybų įgaliojimus dėl peržiūros.
2025 m. gruodžio 4 d. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą peržiūrėti ES Kovos su miškų naikinimu reglamentą. Siekiama supaprastinti jo įgyvendinimą ir atidėti jo taikymą, kad veiklos vykdytojai ir valdžios institucijos turėtų daugiau laiko tam pasirengti.
Gruodžio 18 d. Taryba oficialiai patvirtino tikslinę peržiūrą, kuria supaprastinami išsamaus patikrinimo reikalavimai ir reglamento taikymas visiems veiklos vykdytojams atidedamas iki 2026 m. gruodžio 30 d., o labai mažiems ir mažiesiems veiklos vykdytojams jis pratęsiamas dar šešiems mėnesiams.
Šia peržiūra reaguojama į valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų išreikštą susirūpinimą dėl administracinės naštos ir IT sistemos parengties, kartu visapusiškai išsaugant reglamento tikslus užkirsti kelią miškų naikinimui ir alinimui, kiek tai susiję su ES rinkai teikiamais produktais.
- ES teisės aktas dėl kovos su miškų naikinimu: Taryba ir Parlamentas pasiekė susitarimą dėl tikslinės peržiūros (pranešimas spaudai, 2025 m. gruodžio 4 d.)
- Miškų naikinimas: Taryba pasirengusi pradėti derybas su Parlamentu dėl tikslinės reglamento peržiūros (pranešimas spaudai, 2025 m. lapkričio 20 d.)
- ES teisės aktas dėl kovos su miškų naikinimu: Taryba oficialiai patvirtino taikymo atidėjimą vieniems metams (pranešimas spaudai, 2024 m. gruodžio 18 d.)
- Miškų naikinimas: Taryba patvirtino reglamento peržiūrą siekdama jį supaprastinti ir atidėti jo taikymą (pranešimas spaudai, 2025 m. gruodžio 18 d.)
ES miškų strategija
2021 m. liepos mėn. Europos Komisija paskelbė 2030 m. ES miškų strategiją, kaip vieną iš pavyzdinių Europos žaliojo kurso elementų. Strategija siekiama padėti iki 2030 m. ES grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu.
Strategija siekiama padidinti Europos miškų plotą ir pagerinti jų kokybę, taip pat padidinti jų atsparumą tokiems iššūkiams kaip klimato kaita, ir kartu remti bendruomenes, kurių pragyvenimas priklauso nuo miškininkystės.
2021 m. lapkričio mėn. patvirtintose Tarybos išvadose dėl miškų strategijos ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai pabrėžė:
- esminį miškų vaidmenį žmonių bei gyvūnų sveikatai ir natūraliai gamtinei aplinkai,
- miškų vaidmenį pereinant prie žaliosios, neutralaus poveikio klimatui ir konkurencingos žiedinės bioekonomikos,
- būtinybę užtikrinti tvarios miškotvarkos aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių aspektų pusiausvyrą.
ES biologinės įvairovės strategija ir gamtos atkūrimo teisės aktas
2020 m. gegužės mėn. Komisijos pristatytoje ir 2020 m. spalio mėn. Tarybos patvirtintoje 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje nustatyti veiksmai, kuriais siekiama prisidėti prie miškų ir jų biologinės įvairovės išsaugojimo.
2024 m. birželio mėn. Tarybos priimtu ir dabar galiojančiu gamtos atkūrimo teisės aktu siekiama padidinti miškų biologinę įvairovę.
Žemės naudojimo ir miškininkystės taisyklės
Priėmusi 55 % tikslo priemonių rinkinį ir atlikusi ES reglamento dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) peržiūrą, ES nustatė naują 2030 m. anglies dioksido absorbavimo tikslą. Taip pagausės natūralių ES anglies dioksido absorbentų, įskaitant medžius ir augalus.
Taip pat žr.:
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. gruodžio 4 d.