ES bendradarbiavimas su Jungtinėmis Tautomis
ES ir JT yra pasiryžusios išlaikyti daugiašalę sistemą, pagal kurią pasauliniai santykiai reguliuojami taip, kad tai būtų naudinga visiems. ES ir jos valstybių narių bendras finansinis indėlis į JT sistemą yra didžiausias.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos
Jungtinės Tautos (JT) yra pasaulinės daugiašalės sistemos pagrindas ir dialogo, bendradarbiavimo bei kolektyvinių veiksmų platforma.
ES ir JT yra pasiryžusios išlaikyti daugiašalę sistemą, pagal kurią pasauliniai santykiai reguliuojami taip, kad tai būtų naudinga visiems. Šis pasiryžimas yra pagrįstas įsitikinimu, jog tam, kad tarptautinė bendruomenė galėtų reaguoti į pasaulines krizes, iššūkius ir grėsmes, jai reikia veiksmingos daugiašalės sistemos, pagrįstos visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis.
Laikui bėgant ES užmezgė tvirtus ryšius su JT. ES dalyvauja metinėje JT Generalinėje Asamblėjoje (JT GA) ir turi Jungtinėse Tautose akredituotas delegacijas, įsikūrusias Ženevoje, Niujorke, Paryžiuje, Romoje ir Vienoje.
ES ir JT bendradarbiauja įvairiose srityse ir įvairiais klausimais, įskaitant žmogaus teises, darnų vystymąsi, klimato kaitą ir aplinkos apsaugą, skaitmeninius klausimus, taikos kūrimą, nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą, humanitarinę pagalbą, kovą su korupcija ir nusikalstamumu, pasaulinio sveikatos saugumo didinimą, migracijos srautų valdymą ir darbo klausimus.
Pasaulinių geopolitinių iššūkių, įskaitant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, laikais ES išlieka įsipareigojusi laikytis Jungtinių Tautų Chartijos ir jos principų.
ES finansinė parama Jungtinėms Tautoms
ES ir jos valstybių narių bendras finansinis indėlis į JT sistemą yra didžiausias.
ES valstybės narės bendrai finansuoja ketvirtadalį JT įprasto biudžeto, o ES kartu su valstybėmis narėmis skiriamos lėšos sudaro trečdalį visų finansinių įnašų į JT agentūras, fondus ir programas.
2013–2024 m. ES iš viso įsipareigojo JT agentūroms, fondams ir programoms skirti daugiau kaip 33 mlrd. € – iš kurių 18 % skirta Pasaulio maisto programai (PMP), 14 % – Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF), 13 % – Jungtinių Tautų vystymosi programai (UNDP), 10 % – Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui (UNHCR) ir 45 % – kitoms agentūroms, fondams ir programoms.
2024 m. ES Jungtinėms Tautoms skyrė maždaug 3,9 mlrd. € savanoriškų įnašų. Tai didžiausias daugiašalis indėlis į JT.
ES valstybės narės skyrė beveik 12,7 mlrd. €.
Dalyvavimas JT organų veikloje
JT Generalinė Asamblėja
JT Generalinė Asamblėja yra pagrindinis JT svarstymų, politikos formavimo ir atstovaujamasis organas. Visos 193 JT valstybės narės yra Generalinės Asamblėjos narės ir turi vienodas balsavimo teises. ES yra suteiktas daugiau teisių turinčios stebėtojos statusas.
Tai reiškia, kad ES gali prisijungti prie diskusijų, teikti pasiūlymus, dalyvauti derybose ir bendruosiuose debatuose kiekvieną rugsėjo mėn. ES specialus statusas nesuteikia teisės balsuoti, tačiau ES koordinuoja savo 27 valstybių narių veiksmus, kad jos pateiktų vieningas pozicijas.
Atitinkamai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisija ir Europos Sąjungos delegacija Jungtinėse Tautose Niujorke gali JT Generalinėje Asamblėjoje pareikšti ES ir jos valstybių narių pozicijas.
Be to, ES yra įgijusi teisę vieną kartą sureaguoti į su ES pozicijomis susijusią kalbą ir žodžiu pateikti pasiūlymų bei pakeitimų. Jokiam kitam stebėtojui tokia galimybė nėra suteikta.
Kai 2011 m. ES įgijo daugiau teisių turinčios stebėtojos statusą, buvo susitarta, kad į Generalinę Asamblėją ES vardu kreipsis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
JT Saugumo Taryba
JT Saugumo Taryba yra pagrindinis pasaulinis organas, atsakingas už tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimą. Ją sudaro penki nuolatiniai nariai ir dešimt nenuolatinių narių, kuriuos dvejų metų kadencijai renka Generalinė Asamblėja.
Šiuo metu JT Saugumo Taryboje yra keturios ES valstybės narės. Prancūzija yra nuolatinė narė, o Danija, Graikija bei Latvija – nenuolatinės narės. Nuo 2027 m. sausio mėn. Saugumo Tarybos nenuolatinėmis narėmis 2027–2028 m. kadencijai taps Austrija ir Portugalija.
Pagal ES teisę ES narės JT Saugumo Taryboje turi veikti vieningai ir propaguoti ES pozicijas bei interesus.
ES prioritetai Jungtinėse Tautose
Kiekvienais metais Taryba priima išvadas dėl ES prioritetų JT Generalinėje Asamblėjoje ir JT žmogaus teisių forumuose.
Prioritetai Generalinėje Asamblėjoje
2026 m. liepos mėn. priimtose išvadose dėl prioritetų 81-ojoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje (2026 m. rugsėjo mėn. – 2027 m. rugsėjo mėn.) Taryba dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą užtikrinti veiksmingą, įtraukią ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę sistemą, tvirtai grindžiamą JT Chartija ir tarptautine teise.
Taryba pabrėžė, kad užtikrinti tarptautinės teisės laikymąsi ir visų valstybių suverenią lygybę bei teritorinį vientisumą, įsipareigoti taikiai spręsti ginčus ir dėti tarptautinio bendradarbiavimo pastangas yra tiek kolektyvinis, tiek atskirų valstybių interesas.
ES ir toliau bus nuspėjama ir patikima partnerė, kuria galima pasikliauti. Ji ir toliau bendradarbiaus su partneriais, įsipareigojusiais ginti tarptautinę teisę ir jos laikytis, taip pat surasti bendrus visuotinių iššūkių sprendimus.
Pripažindama, kad daugiašalei sistemai reikia pokyčių, ES yra pasirengusi paspartinti reformas, dėl kurių JT taptų veiksmingesnės, ekonomiškai efektyvesnės ir gebėtų geriau reaguoti. ES ir jos valstybės narės kartu tebėra didžiausios ir patikimiausios JT politinės ir finansinės rėmėjos.
ES veiksmai JT ateinančiais metais bus grindžiami šiais pagrindiniais prioritetais:
- ginti ir plėtoti veiksmingą, efektyvią ir įtraukią daugiašalę sistemą, tvirtai grindžiamą JT Chartija ir tarptautine teise, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę;
- pasitelkiant partnerystes ir koalicijas, spartinti reformas, kad būtų sukurtos veiksmingesnės, ekonomiškai efektyvesnės ir gebančios geriau reaguoti JT visų trijų ramsčių srityse;
- stiprinti JT taikos ir saugumo architektūrą, grindžiamą prevencija ir taikos palaikymu;
- skatinti gerovę ir darnų vystymąsi iki 2030 m. ir vėliau.
Prioritetai žmogaus teisių forumuose
Savo išvadose dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose 2026 m. Taryba pabrėžė, kad ES yra nesvyruojamai pasiryžusi siekti visuotinės pagarbos žmogaus teisėms, kuriomis galėtų naudotis visi ir visur, jų visapusiškos apsaugos ir užtikrinimo.
Taryba pabrėžė, kad visomis aplinkybėmis turi būti laikomasi tarptautinės teisės, įskaitant JT Chartiją, ir kad ES pasinaudos visomis galimybėmis daugiašaliuose forumuose kovoti su priešišku spaudimu žmogaus teisių atžvilgiu.
ES prioritetai yra, be kita ko:
- Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje bei Baltarusijoje;
- žmogaus teisių pažeidimai Okupuotosiose Palestinos Teritorijose ir Irane;
- taikus ir įtraukus perėjimas prie demokratijos Venesueloje;
- Afganistanui skirtas atskaitomybės mechanizmas.
Be to, ES daug dėmesio skirs nebaudžiamumo panaikinimui ir atsakomybės užtikrinimui, be kita ko, pilietinės erdvės srityje.
Taryba pabrėžė, kad veiksmingos bei įtraukios daugiašalės institucijos, kurių pagrindas – Jungtinės Tautos, yra geriausia priemonė taikai, saugumui, žmogaus teisėms, klestėjimui ir darniam vystymuisi visiems užtikrinti.
ES ir JT bendradarbiavimo sritys
Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.
Didelė dalis ES vidaus ir išorės politikos yra formuojama remiantis 2015 m. priimta JT darbotvarke iki 2030 m. Kelios svarbios ES politikos iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas ir strategija „Global Gateway“, yra grindžiamos 17 į šią darbotvarkę įtrauktų darnaus vystymosi tikslų.
ES ir jos valstybės narės yra pasiryžusios išlaikyti ES, kaip didžiausios pasaulinės oficialios paramos vystymuisi teikėjos, poziciją. Tai itin svarbu siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.
Taikos operacijos ir krizių valdymas
ES ir JT kartu skatina taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką ir daugiašalius neatidėliotinai spręstinų pasaulinių iššūkių sprendimus. Glaudus bendradarbiavimas, grindžiamas abipuse nauda, savitarpiškumu ir bendra atsakomybe, didina ES ir JT misijų ir operacijų, dažnai vykdomų toje pačioje šalyje tuo pačiu metu, darną ir veiksmingumą.
2003 m. ES ir JT paskelbė bendrą deklaraciją dėl ES ir JT bendradarbiavimo krizių valdymo srityje. Nuo to laiko abi organizacijos dar labiau sustiprino savo strateginę partnerystę taikos operacijų ir krizių valdymo srityje. 2025 m. spalio 20 d. Taryba patvirtino išvadas dėl ES ir JT strateginės partnerystės taikos ir saugumo srityje modernizavimo.
- Saugumas ir gynyba
- Tarybos išvados „ES ir JT strateginės partnerystės taikos ir saugumo srityje modernizavimas. 2025–2028 m. bendri prioritetai“ (2025 m. spalio 20 d.)
Žmogaus teisės
Remdamos žmogaus teisių gynėjų darbą, kovodamos su diskriminacija ir stiprindamos demokratines institucijas, ES ir JT bendradarbiauja, kad visame pasaulyje būtų propaguojamos ir ginamos žmogaus teisės.
Europos Sąjungai yra itin svarbu puoselėti žmogaus teisių visuotinumą bei nedalomumą ir ji tvirtai remia JT žmogaus teisių sistemą.
Humanitarinė pagalba
ES glaudžiai bendradarbiauja su JT, kai reikia suteikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, atkurti pažeistą infrastruktūrą ir remti nuo žmogaus sukeltų ar gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, ginkluotųjų konfliktų, sausrų, potvynių, žemės drebėjimų ir uraganų, nukentėjusius pažeidžiamus gyventojus.
ES yra suteikusi humanitarinę pagalbą daugiau kaip 110 šalių. Ji kasmet pasiekia milijonus žmonių. ES ir jos valstybės narės yra pagrindinės humanitarinės pagalbos teikėjos pasaulyje.
Klimato kaita ir aplinkos apsauga
ES ir JT glaudžiai bendradarbiauja spręsdamos klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimus. Jos bendradarbiauja įgyvendindamos Paryžiaus susitarimą, skatindamos tvarią žemėtvarką ir tvarų vandenynų valdymą ir įgyvendindamos Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją.
Skatindama Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, ES taip pat akcentuoja Darbotvarkės iki 2030 m. ir Europos žaliojo kurso suderinimą.
Visuotinės sveikatos valdymas
ES ir JT bendradarbiauja įvairiais su sveikata susijusiais klausimais, siekdamos reaguoti į visuotinės sveikatos srityje kylančius iššūkius, puoselėti visuomenės sveikatą ir gerinti sveikatos saugumą pasaulyje. Visi šie tikslai yra ES visuotinės sveikatos strategijos dalis.
ES ir jos valstybės narės yra didžiausios paramos, skirtos JT sveikatos agentūrai (PSO), teikėjos.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 31 d.