"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Išklausius Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrii Sybihos, kuris fiziškai dalyvavo posėdyje, kad apžvelgtų padėtį veiksmų vietoje, skubiausius Ukrainos prioritetus ir vykstančius diplomatinius pokyčius, pranešimą, Užsienio reikalų taryboje aptartas Rusijos agresijos prieš Ukrainą klausimas.
Po to Taryboje vyko diskusija apie tai, kaip padidinti spaudimą Rusijai, be kita ko, pasitelkiant 19-ąjį sankcijų paketą.
Ukraina jau nuo vasario mėn. yra pasirengusi besąlygiškai nutraukti ugnį, tačiau Rusija nėra iš tikrųjų suinteresuota taika. Visi remiame Prezidento D. Trumpo pastangas užbaigti karą, tačiau V. Putinas rimtai derėsis tik tuo atveju, jei manys, kad jis pralaimi.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Po to Tarybos diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip toliau remti Ukrainą tiek kariniu, tiek finansiniu atžvilgiu, be kita ko, naudojant imobilizuotą turtą, taip pat atsižvelgiant į pastarojo meto Rusijos išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą ir pasirengimą žiemai.
Kaip sakė ministras A. Sybiha, Rusijos teroristiniai išpuoliai prieš energijos tinklą intensyvėja. Rusija siekia padaryti kuo didesnę žalą civiliams gyventojams. Šiandien paprašėme Europos Komisijos pasiūlyti papildomų priemonių, kuriomis būtų geriau remiamas Ukrainos energetinis saugumas. Valstybės narės taip pat susitarė užmegzti ryšius su trečiosiomis šalimis, kad būtų užtikrinta remonto įranga ir padidintas dujų tiekimas Ukrainai.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Tada vyriausioji įgaliotinė aptarė Maskvos šešėlinio laivyno klausimą ir pranešė apie tvirtesnį Europos atsaką prieš jį ir geresnį koordinavimą.
Galiausiai vyriausioji įgaliotinė informavo Tarybą, kad iki šiol 26 valstybės narės įsipareigojo tapti specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą šalimis.
ES ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regiono santykiai
Taryboje aptarti ES ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regiono santykiai ir patvirtintos dvejos išvados – dėl Indijosir dėl Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono.
Šis regionas yra svarbus Europos Sąjungos partneris. Kartu mes vykdome daugiau kaip 70 proc. pasaulinės prekybos prekėmis ir paslaugomis. Kitą mėnesį Briuselyje surengsime ES ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regiono ministrų forumą, subursiantį apie 80 delegacijų – šiais metais jis taps vienu didžiausių diplomatinių susirinkimų Europoje. Tai atspindi mūsų pasiryžimą glaudžiau bendradarbiauti su partneriais prekybos, technologijų ir saugumo srityse.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis dėl padėties Artimuosiuose Rytuose, atsižvelgiant į rugsėjo 29 d. Prezidento D. Trumpo pateiktą susitarimą dėl visapusiško plano Gazos konfliktui užbaigti pirmojo etapo ir į susitarimą spalio 10 d. pradėti pirmąjį jo įgyvendinimo etapą, įskaitant ugnies nutraukimą.
Kalbant apie Artimuosius Rytus, ugnies nutraukimas Gazoje ką tik patyrė pirmąjį rimtą išbandymą. Dėl grupuotės „Hamas“ išpuolių prieš Palestinos civilius gyventojus ir dėl jos atsisakymo nusiginkluoti ugnies nutraukimas tampa vis trapesnis. ES yra didžiausia Palestinos Administracijos finansinė rėmėja ir didžiausia humanitarinės pagalbos Gazai teikėja. Mūsų pasienio pagalbos misija yra parengta dislokavimui.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Taryba aptarė, kaip ES galėtų visapusiškai prisidėti prie taikos plano, be kita ko, teikdama papildomą paramą valdymo ir atstatymo srityje. Ministrai taip pat aptarė Europos Komisijos pasiūlytas priemones dėl Izraelio.
Dėl ugnies nutraukimo kontekstas pasikeitė, tai aišku visiems. Tačiau, jei nepamatysime realių ir tvarių pokyčių vietoje, įskaitant didesnę pagalbą, kuri pasiektų Gazą, sankcijos tebėra galimos.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Svarstant einamuosius reikalus, vyriausioji įgaliotinė kalbėjo apie Moldovos Respubliką ir neseniai įvykusių rinkimų rezultatus, kurie parodė tvirtą paramą europinei ateičiai. Taryba aptarė įgytą patirtį ir susitarė pradėti iniciatyvą, kuria siekiama toliau modernizuoti rinkimų stebėjimo metodus.
Vyriausioji įgaliotinė paminėjo padėtį Sakartvele ir pateikė ministrams naujausią informaciją apie naujausius pokyčius, įskaitant 2025 m. spalio 4 d. įvykusius vietos savivaldos rinkimus ir tebesitęsiantį demokratijos regresą. Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad vėliau šiais metais Komisija pateiks ataskaitą dėl bevizio režimo sustabdymo mechanizmo – taip ministrams bus suteikta galimybė apsvarstyti būsimas priemones.
Taryba buvo informuota apie padėtį Sudane ir patvirtino išvadas dėl padėties šalyje.
Ministrų susitikimas tarpregioninio saugumo ir junglumo klausimais
Po Užsienio reikalų tarybos posėdžio vyriausioji įgaliotinė kartu su Komisijos nariais M. Kos ir J. Síkela sušaukė ministrų susitikimą tarpregioninio saugumo ir junglumo klausimais.
Susitikime dalyvavo ES, Rytų partnerystės, Juodosios jūros regiono ir Vidurinės Azijos šalių ministrai, siekiant kartu daryti pažangą įgyvendinant tarpregioninio sujungiamumo darbotvarkę ir didinti regiono stabilumą.
Ministrų susitikimą sudarė dvi sesijos: viena, skirta saugumui, stabilumui ir atsparumui Juodosios jūros regione, dalyvaujant ES valstybėms narėms, Armėnijai, Azerbaidžanui, Moldovos Respublikai, Turkijai ir Ukrainai; ir kita, kurioje dalyvavo ES valstybės narės, Rytų partnerystės, Juodosios jūros regiono ir Vidurinės Azijos šalys, daugiausia dėmesio skiriant bendroms bendradarbiavimo tarpregioninio sujungiamumo srityje galimybėms ir iššūkiams.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
