"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Vaizdo konferencijoje neformaliai pasikeitus nuomonėmis su Ukrainos užsienio reikalų ministru AndriiSybiha, Taryba aptarė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.
Po to vykusioje ministrų diskusijoje daugiausia dėmesio skirta Artimųjų Rytų krizės poveikiui Ukrainai ir Rusijos agresijos karui, visų pirma jos kariniams ir energetiniams padariniams.
Ministrai aiškiai nurodė, kad Ukraina tebėra svarbiausias Europos saugumo prioritetas ir kad Ukrainai skiriamo dėmesio nesumažės. Persijos įlankos valstybėms smogiama tokiais pačiais bepiločiais orlaiviais, kokiais smogiama Kijyvui. Ukraina turi geriausias apsaugos nuo bepiločių orlaivių priemones, todėl taip pat trumpai aptarėme, kaip galėtume tuo pasinaudoti.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Taryba taip pat aptarė paramą Ukrainai, be kita ko, pasinaudojant 90 mlrd. € vertės paramos Ukrainai paskola 2026–2027 m., taip pat būdus, kaip toliau didinti spaudimą Rusijai.
Europa toliau taikys sankcijas ir toliau sieks atsisakyti Rusijos iškastinio kuro. Jei norime, kad šis karas baigtųsi, Maskva turi turėti mažiau, o ne daugiau, pinigų karui. Spaudimo Rusijos šešėliniam laivynui didinimas yra viena geriausių mūsų turimų priemonių.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Taryba į sankcijų sąrašą įtraukė devynis asmenis, atsakingus už 2022 m. vasario ir kovo mėn. žudynes Bučoje.
Ji taip pat nustatė ribojamąsias priemones dar keturiems asmenims, atsakingiems už užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi (FIMI), nukreiptus prieš ES bei jos valstybes nares ir partnerius, ir patvirtino išvadas dėl ES pajėgumo kovoti su hibridinėmis grėsmėmis didinimo.
ES užsienio reikalų ministrai aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose, atsižvelgdami į naujausius įvykius, susijusius su karu Irane ir jo poveikiu visame regione.
Iranas
Ministrai pareiškė didelį susirūpinimą dėl tebesitęsiančios eskalacijos ir platesnio regioninio konflikto rizikos. Jie pabrėžė, kad vienintelis tvarus būdas įveikti krizę yra karo veiksmų nutraukimas, ugnies nutraukimas ir grįžimas prie diplomatijos.
Ministrai taip pat aptarė platesnį konflikto poveikį, įskaitant grėsmes regiono stabilumui, pasaulinės prekybos maršrutams, finansų rinkoms ir energijos kainoms. Buvo išreikštas ypatingas susirūpinimas dėl jūrinių maršrutų saugumo ir poreikio išsaugoti laivybos laisvę, be kita ko, Raudonojoje jūroje ir Ormūzo sąsiauryje.
Trąšų, maisto ir energijos išteklių vežimo per Ormūzo sąsiaurį atnaujinimas yra neatidėliotinas prioritetas. [...] ES jau vykdo jūrų laivyno operacijas vietoje. Vykdome operaciją ASPIDES – ji atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant laivybos laisvę. Mūsų diskusijose buvo aiškiai išreikštas noras šią operaciją stiprinti.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Buvo pabrėžta, kad vienas iš pagrindinių prioritetų yra ES piliečių apsauga regione. Ministrai atkreipė dėmesį į vykstantį valstybių narių veiksmų koordinavimą ir ES priemonių naudojimą siekiant palengvinti piliečių pargabenimą į savo šalis ir konsulinę pagalbą.
Tai nėra Europos karas, tačiau Europos interesams kyla tiesioginis pavojus. Šiam karui plečiantis, ES prioritetas ir toliau yra mūsų piliečių apsauga.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Ministrai pabrėžė, kad svarbu remti Irano pilietinę visuomenę ir toliau bendradarbiauti su partneriais regione, įskaitant Persijos įlankos regiono šalis, siekiant remti deeskalavimo pastangas ir regiono saugumą.
Taryba nusprendė nustatyti ribojamąsias priemones dar 16 asmenų ir trims subjektams, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Irane.
Ministrai aptarė padėtį Libane ir išreiškė susirūpinimą dėl rizikos, kad šalis bus dar labiau įtraukta į konfliktą, ir dėl humanitarinių pasekmių, kurias gali sukelti tebesitęsiantys karo veiksmai ir didelio masto priverstinis gyventojų persikėlimas.
Ministrai pabrėžė, kad reikia deeskaluoti padėtį, ir paragino nuginkluoti „Hezbollah“, kartu primygtinai ragindami Izraelį elgtis santūriai ir vengti veiksmų, kurie galėtų dar labiau destabilizuoti šalį. Jie taip pat pabrėžė, kad svarbu toliau remti Libano stabilumą ir valstybės institucijas.
ES Libanui skirs 100 mln. eurų humanitarinės pagalbos. Taip pat ir toliau remiame Libano ginkluotąsias pajėgas, kad „Hezbollah“ būtų nuginkluotas.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Gaza ir Vakarų Krantas
Ministrai pabrėžė, kad dėl eskalacijos regione neturėtų būti pamiršta padėtis Gazoje ir Vakarų Krante. Jie išreiškė didelį susirūpinimą dėl blogėjančių humanitarinių sąlygų Gazoje bei nepakankamo humanitarinės pagalbos srauto ir pabrėžė, kad reikia užtikrinti galimybes saugiai ir nekliudomai teikti visapusišką humanitarinę pagalbą laikantis tarptautinės humanitarinės teisės. Jie taip pat pakartojo, kad reikia daryti pažangą įgyvendinant visapusišką planą Gazos konfliktui užbaigti, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2803.
Ministrai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio smurto Vakarų Krante, įskaitant smurtaujančių naujakurių išpuolius, ir pabrėžė, kad reikia apsaugoti civilius gyventojus, užtikrinti atsakomybę ir užkirsti kelią tolesniam eskalavimui. Jie pakartojo, kad svarbu išsaugoti galimybes įgyvendinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą ir remti Palestinos Administracijos pastangas vykdyti reformas.
ES toliau sieks, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos teikti humanitarinę pagalbą, padėtis būtų deeskaluojama, taip pat būtų remiamos Palestinos valdžios institucijų reformos.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl ES santykių su pietinėmis kaimyninėmis šalimis ir apžvelgė 2025 m. spalio mėn. inicijuoto Viduržemio jūros regiono pakto įgyvendinimą.
Ministrai pabrėžė, kad svarbu stiprinti ES partnerystę su pietinėmis kaimyninėmis šalimis siekiant skatinti stabilumą, ekonominį vystymąsi ir gerovę visame Viduržemio jūros regione. Jie pabrėžė, kad reikia daryti pažangą įgyvendinant šį paktą ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų įgyvendinant konkrečias iniciatyvas ir projektus.
Prieš Užsienio reikalų tarybos posėdį pusryčių metu buvo neformaliai pasikeista nuomonėmis apie Europos saugumo strategiją.
Akivaizdu, kad saugumo aplinka sparčiai kinta, todėl negalime į tai reaguoti vien tik skubos tvarka rengdami aukščiausiojo lygio susitikimus. Mums reikalinga ilgalaikė politika.
Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkė Kaja Kallas
Pietų metu, prie ministrų prisijungus Indijos užsienio reikalų ministrui Subrahmanyamui Jaishankarui, buvo neformaliai aptarti dvišaliai santykiai ir tarptautiniai įvykiai.
Kiti klausimai
Posėdžio metu Vokietija ir Prancūzija iškėlė klausimą dėl padėties Sakartvele, atsižvelgiant į neseniai priimtą teisės aktų rinkinį dėl finansavimo iš užsienio ir politinės veiklos.
Estija, Latvija ir Lietuva ministrus informavo apie Rusijos kaltinimus, kad Baltijos valstybės nesilaiko Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo.
Italija ir Malta informavo ministrus apie didėjančią grėsmę saugumui jūroje ir aplinkai Viduržemio jūroje, susijusią su Rusijos SGD laivu-saugykla „Arctic Metagaz“.
Kiti sprendimai
Taryba priėmė sprendimą, kuriuo remiamos Afrikos šalys, kad būtų stiprinami jų kovos su minomis pajėgumai, prisidedant prie tikslo užtikrinti, kad Afrika taptų žemynu be minų.
Taryba nustatė ribojamąsias priemones trims subjektams ir dviem asmenims, atsakingiems už kibernetinius išpuolius, įvykdytus prieš ES valstybes nares ir ES partnerius.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
